Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2018 m. balandžio 3 d., apie 21.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio).

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-04-03, apie 21.47 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 11, vairavo automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,17 promilės etilo alkoholio. Jo kaltę patvirtina aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, specialisto išvada, liudytojo parodymai, taip paties kaltinamojo R. G. duoti parodymai. Jo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų terminui ir laiduotoju paskirti jo brolį D. G., kuris pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą ir sutiko sumokėti užstatą (b. l. 62).

Prokuroras neprieštaravo šiam prašymui, prašė nustatyti 2 metų laidavimo terminą, skiriant 1000 Eur dydžio užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis R. G. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, viso proceso metu nevengė atsakomybės. R. G. yra vedęs, turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, žala nebuvo padaryta (b. l. 41-43, 58). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus (53 metai), teigia supratęs savo kaltę ir padarė išvadas, kritiškai vertina savo elgesį, daugiau taip nesielgs, alkoholio nevartos, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, D. G. yra kaltinamojo R. G. brolis, panašaus amžiaus (51 metų), jie gyvena tame pačiame mieste – Vilniuje, dažnai bendrauja, santykiai geri. Jis teigia, kad R. G. klauso jos nuomonės, brolis labai išgyvena dėl šio įvykio, gali prarasti darbą, dėl ko bus sunku išlaikyti šeimą. Jis mano, kad brolis tikrai padarė išvadas ir daugiau nenusikals. Padarytą pažeidimą vertina neigiamai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad D. G. dirba, užima vadovaujančias pareigas (yra įmonės vykdantysis direktorius), turi vadovavimo ir gyvenimiškos patirties, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, vieną kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (važiuodamas kirto ištisinę liniją), tačiau tai nebuvo šiurkštus pažeidimas, bauda sumokėta, nuobauda galiojanti. D. G. pasitiki broliu, nori ir turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, sutinka būti laiduotoju su užstatu ar be jo (b. l. 63, 104-106).

Teismas, įvertinęs D. G. asmenybę, jo požiūrį į kaltinamojo R. G. elgesį, palaikomus artimus giminystės ryšius, turtinę padėtį (dirba, gauna pastovias pajamas), abipusį supratimą, mano, kad jis gali daryti R. G. teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paskirtas laiduotoju. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skiriant 1000 Eur dydžio užstatą bei nustatant trumpesnį nei vidutinį laidavimo terminą – 1 metams 6 mėnesiams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. vairuodamas neblaivus padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, žala nebuvo padaryta, anksčiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vairavimo teisės atėmimo terminą teismas nustato artimą vidurkiui, t. y. 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018-04-04 (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė neskiriama, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos valstybė patyrė išlaidų, susijusių su nusikaltimo išaiškinimu, todėl kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis – 20 MGL (1000 Eur), įpareigojant sumokėti įmoką per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamojo sutuoktinė D. G. pateikė teismui prašymą nekonfiskuoti automobilio, nes ši transporto priemonė jai gyvybiškai reikalinga dėl važinėjimo į darbą, sergančios motinos lankymo Molėtų rajone, vyro motinos, gyvenančios Anykščiuose, lankymo, maisto produktų ir vaistų joms nuvežimo, padėjimo atlikti darbus buityje. Kito automobilio šeima neturi, ką patvirtina iš VĮ „Regitra“ pateiktos pažymos (b. l. 10, 59-60, 103).

Prokuroras, atsižvelgdamas į D. G. prašymą nekonfiskuoti šeimos automobilio, prašė konfiskuoti automobilio BMW 530D vertę atitinkančią pinigų sumą –2680 eurų, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, nes pateikta turto vertintojo išvada, jog automobilis vertas 1030 eurų jo neįtikino. Pats kaltinamasis teigė, kad automobilis yra gero stovio, jo keisti neplanuoja, yra ekonomiškas, techninę apžiūrą praėjęs ir sutvarkytas.

Kaltinamasis palaikė sutuoktinės prašymą nekonfiskuoti automobilio, sutinka sumokėti automobilio vertę pinigais.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir dėl turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Kaip matyti šioje byloje, automobilis BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, yra įregistruotas R. G. vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl dalis šio automobilio priklauso kaltinamojo sutuoktinei D. G.. Duomenų, patvirtinančių, kad turtas (automobilis) yra pasidalintas, kad priklauso vienam iš sutuoktinių, teismui nepateikta, todėl laikytina, kad automobilis priklauso sutuoktiniams R. ir D. G. lygiomis dalimis. D. G. turi vairuotojo pažymėjimą, pati važinėja šiuo automobiliu ir prašo nekonfiskuoti šeimos vienintelės transporto priemonės, kuri jai labai reikalinga. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad R. G. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl negali būti atsakinga už vyro padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo automobiliu jis negalės naudotis, nes atimama teisė 2 metus vairuoti transporto priemones, į tai, kad kaltinamojo šeima kitos transporto priemonės neturi, teismas mano, jog baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti konfiskuojant ne pačią transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Iš pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio BMW 530D, vidutinė kaina yra 2680 eurų su PVM. Ši vertė nustatyta transporto priemonių masinio vertinimo būdu, tikslu taikyti kainas, nustatant transporto priemonių muitinę vertę ir vykdant muitinio įvertinimo kontrolę (Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-12-21 įsakymas Nr. 1B-1053) (b. l. 12). Nepriklausomas turto vertintojas E. L. 2018-04-20 vertinimo ataskaitoje automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1030 Eur. Ataskaitoje nurodyta, jog automobilis pagamintas 2002 metais, jo rida 351 450 km, variklis dyzelinis 142 kw galios, pavarų dėžė mechaninė. Automobilio rinkos vertė nustatyta, remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos rekomendacijomis (Žin. 2000, Nr. 33-946) ir Turto ir verslo vertinimo metodika (Žin. 2012, Nr. 50-2502), atliekant skaičiavimus taikytas lyginamosios vertė metodas. Vertinimo ataskaita patvirtina, kad automobilis buvo apžiūrėtas ir sudarytas transporto priemonės apžiūros–defektų aktas bei paskaičiuota remonto sąmata 1707,21 Eur sumai, į kurią įeina darbų, dalių ir medžiagų kaina (b. l. 69, 74-80). Automobilio apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 81-87), iš kurių matyti automobilio kėbulo, bamperių dažų dangos pažeidimai, metalo korozijos židiniai, kuriuos reikia remontuoti. Automobilio kainą 1030 eurų turto vertintojas nustatė dėl šiai transporto priemonei reikalingo remonto. Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas ir pažymėjimas dėl jo įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą patvirtina, kad E. L. turi teisę verstis turto vertintojo praktika (b. l. 95-96).

Teismas, išanalizavęs nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą dėl automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo, neturi pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu. Duomenų, paneigiančių ataskaitos paskaičiavimus nepateikta, todėl realia šio automobilio verte laikytina 1030 Eur suma, kuri turi būti konfiskuota iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 32, 36), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2018-04-04 nutarimu R. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2018-04-04 iki 2018-10-04 į jam priklausantį automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 15, 17), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – R. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamojoje byloje (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“; automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui - R. G..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 133, 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakomybėn, nustatant 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą bei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę -uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtą 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokuroro nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“; automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G..

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų tvarkytojui.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Laiduotojas privalo sumokėti 1000 Eur dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (įmonės kodas 302942160) depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadaro naujos nusikalstamos veikos.

2. Jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.