- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eI3-1227-428/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02315-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. M. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Advokatai
- Saulius Brazauskas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos A. M. V. (mirusios) procesinių teisių ir pareigų perėmėjui D. V., advokatui Sauliui Brazauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. V. ((duomenys neskelbtini) jai mirus, jos procesines teises ir pareigas perėmė D. V.) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras arba atsakovė) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – kadastro tvarkytojas) 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SP-55147 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas);
2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. CSPR-2016 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – Komisijos sprendimas);
3) įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyrių atlikti pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašyme „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ nurodytus veiksmus.
Pareiškėja skunde nurodė, o jos teisių ir pareigų perėmėjas D. V. bei atstovas advokatas paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti, prieštaringi ir klaidinantys, nes nėra aišku, kokios faktinės aplinkybės ir kokie dokumentai lėmė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 82), ribų pakeitimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti nesiaiškinant, ar nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje užfiksuotos naujos Žemės sklypo Nr. 82 ribos ties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 26), atitinka realiai egzistuojančius riboženklius, užfiksuotus Žemės sklypo Nr. 82 ir Žemės sklypo Nr. 26 planuose, bei Žemės sklypo Nr. 82 paženklinimo akto duomenis.
Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokia buvo galima leistina Žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida ir kokia paklaida faktiškai nustatyta, nors pareiškėja buvo pateikusi savo Žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaidos paskaičiavimą, atliktą iki 2022 m. kovo 14 d. žymos Žemės sklypo Nr. 82 plane atlikimo. Nurodė, kad atsakovės archyvo raštas patvirtina, jog iki 2022 m. kovo 14 d. tokie paskaičiavimai objektyviai negalėjo būti atlikti, nes tarp atsakovės saugomų archyvinių duomenų apie Žemės sklypą Nr. 82 nebuvo šio sklypo plano, todėl tą dieną negalėjo būti patenkintas pareiškėjos prašymas jai išduoti Žemės sklypo Nr. 82 plano kopiją.
Teigė, kad atsakovė objektyviais įrodymais ir skaičiavimais nepagrindė, jog kadastro tvarkytojas, atlikdamas žymą Žemės sklypo Nr. 82 plane ir priimdamas skundžiamus sprendimus, teisėtai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 124 punkto taisyklę.
Akcentavo, kad ginčijamuose sprendimuose nėra aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl ir kokiu pagrindu, nedalyvaujant pareiškėjai, buvo atliktas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 20) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 27), ribų paženklinimas.
Nurodė, kad atsakovė netinkamai apibrėžė ginčo objektą. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas be pareiškėjos žinios paviešino kitokius Žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius duomenis, nei jie buvo užfiksuoti Žemės sklypo Nr. 82 plane ir Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjos teigimu, prieš daugiau nei 22 metus buvo nustatytos Žemės sklypo Nr. 82 ribos, pagal kurias apskaičiuotas sklypo plotas buvo suderintas ir patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų, todėl staiga atliktas tariamų klaidų ištaisymas ir paviešinimas, dėl kurio sumažėjo pareiškėjos nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nr. 82 apimtis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjas D. V. bei atstovas advokatas prašo skundą patenkinti visiškai, remiantis skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo N. 82 ribos atitinka šio žemės sklypo 1999 m. gruodžio 10 d. plane pateiktus duomenis, taip pat į tai, kad gretimų žemės sklypų (Žemės sklypo Nr. 20 ir Žemės sklypo Nr. 27) ribos nustatytos tikslesnėmis priemonėmis ir pažymėtos vėliau nei nagrinėjamo Žemės sklypo 82 plane nurodyti duomenys, konstatuotina, jog kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti ginčijamą kadastro tvarkytojo sprendimą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 20 d. prašymu prašė ištaisyti posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis, t. y. Žemės sklypo Nr. 82 linijų ilgius tarp posūkio taškų. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir Nuostatų 631 punktą, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytus naujus Žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, kurie būtų patalpinti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, o kadastro tvarkytojas nėra įgaliotas keisti ar taisyti matininko talpinamų duomenų, pareiškėjos prašymo dalis dėl duomenų keitimo posistemėje „GeoMatininkas“ negalėjo būti tenkinama.
Pažymėjo, kad kadastro tvarkytojas, nagrinėdamas pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašymą, vertino jį kartu su jos pateiktais dokumentais bei VĮ Registrų centro archyvuose (nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro dokumentų bylose bei elektroniniame dokumentų archyve) saugomais dokumentais. Kadangi prašyme buvo kvestionuojamas Žemės sklypo Nr. 82 ribų pažymėjimas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas vertino ir greta esančių žemės sklypų (Nr. 20, 26 ir 27) dokumentus. Tai, kad Sprendime neaptartas kiekvienas įvertintas dokumentas atskirai, nereiškia, jog atsakovė rėmėsi ne kadastro tvarkytojo, o kitais dokumentais.
Nurodė, kad nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nenumatyta pareiga VĮ Registrų centrui, nesant asmens prašymo dėl dokumentų kopijų išdavimo, pateikti dokumentų kopijas, kurių pagrindu priimami kadastro tvarkytojo sprendimai. Komisijai taip pat nėra suteikta teisė ar nustatyta pareiga pareiškėjams teikti tokių dokumentų kopijas.
Taip pat pažymėjo, kad nei kadastro tvarkytojas, nei Komisija kartu su skundžiamais sprendimais neprivalėjo pateikti dokumentų, kurių pagrindu šie sprendimai buvo priimti, kopijų. Pareiškėjos atstovui dar iki Komisijos sprendimo priėmimo, jo prašymu, buvo pateikti Žemės sklypų Nr. 20, 26 ir 27 planai bei kiti Komisijos vertinti dokumentai.
Nurodė, kad Žemės sklypo Nr. 82 ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pareiškėjos turimo Žemės sklypo Nr. 82 plano pagrindu daugiau nei prieš 20 metų. Šios ribos buvo tikslinamos 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai kadastro tvarkytojas, gavęs Žemės sklypo Nr. 20 ir Žemės sklypo Nr. 27 savininkų prašymus bei jų pateiktus planus, kuriuose ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėjo šių sklypų ribas kadastro žemėlapyje. Vertindamas šiuos duomenis, kadastro tvarkytojas vadovavosi Nuostatų 124 punktu, kuriame numatyta, kad po ribų pažymėjimo Žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida gali sumažėti tik iki leistinos ribos.
Pareiškėjos įgalioto asmens 2022 m. kovo 14 d. prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruoto Nr. 30504822) pagrindu Žemės sklypo Nr. 82 plane buvo uždėtas kadastro tvarkytojo spaudas, patvirtinantis, kad Žemės sklypo Nr. 82 ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Tačiau sprendimas dėl Žemės sklypo Nr. 82 ribų keitimo nebuvo priimtas, todėl kadastro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo taikyti Nuostatų 125 punkto.
Nuostatų 1 priede patvirtinta maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ar suprojektuoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus, ploto lentelė, pagal kurią skaičiuojamos leistinos paklaidos. Teisės aktai neįpareigoja kadastro tvarkytojo pareiškėjams pateikti tokių skaičiavimų. Nepaisant to, atsakovė nurodė, kad leistina Žemės sklypo Nr. 82 ploto paklaida yra 0,2955 ha, apskaičiuota pagal Nuostatų priede nustatytą formulę (0,10 × ?P), kur P – žemės sklypo plotas (ha). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, Žemės sklypo Nr. 82 ribos negalėtų būti tikslinamos, jei po patikslinimo jo plotas viršytų 9,0255 ha (8,7300 ha + 0,2955 ha) arba būtų mažesnis nei 8,4345 ha (8,7300 ha – 0,2955 ha). Kadastro žemėlapyje pažymėto Žemės sklypo Nr. 82 plotas – 8,4943 ha – neviršija teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos.
VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytas Žemės sklypo Nr. 82 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei šių duomenų pagrindu parengtą kadastro duomenų bylą. Iš kartu su 2022 m. gegužės 20 d. prašymu pateikto uždarosios akcinės bendrovės „GeoTikslumas“ 2022 m. balandžio 28 d. situacijos brėžinio matyti, kad pareiškėja jau kreipėsi į matininką, kuris atvaizdavo Žemės sklypo Nr. 20 ir Žemės sklypo Nr. 27 ribas, nustatytas tikslesnėmis priemonėmis. Tikėtina, kad matininkas, kaip savo srities specialistas, parengęs minėtą brėžinį, pareiškėjai atskleidė, jog nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto jos Žemės sklypo Nr. 82 plotas neviršija Nuostatų 1 priede nustatytos leistinos ploto paklaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Žemės sklypo Nr. 82 ribų bei ploto duomenų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ištaisymo.
Ginčo dalykas – VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SP-55147(4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. CSPR-2016 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja, būdama Žemės sklypo Nr. 82 savininkė, nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos jos valdomo sklypo ribos persidengia su Žemės sklypu Nr. 26 ir neatitinka faktinės situacijos vietovėje. Pareiškėja prašė VĮ Registrų centro ištaisyti duomenis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje: patikslinti sklypo ribų padėtį ir atitinkamai pakeisti linijų ilgius tarp posūkio taškų posistemėje „GeoMatininkas“. Pareiškėjos teigimu, esami nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pateikti duomenys yra netikslūs, todėl būtina pakoreguoti žemės sklypo ribas ir ploto duomenis pagal naujausių geodezinių matavimų rezultatus.
Pareiškėja teigia, jog Žemės sklypo Nr. 82 ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai, todėl Registrų centras nepagrįstai atsisakė ištaisyti duomenis. Be to, Registrų centras nebuvo pateikęs visų dokumentų kopijų, kuriais pagrįsti priimti sprendimai.
Komisija (nagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Registrų centro veiksmų) nusprendė, kad Registrų centras veikė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjos prašymas keisti duomenis posistemėje „GeoMatininkas“ negalėjo būti tenkinamas, nes: 1) kadastro tvarkytojas neturi teisės keisti matininko talpinamų duomenų; 2) nėra pateikta naujų, teisėtai parengtų kadastro duomenų bylų; 3) dabartinis sklypo plotas neviršija leistinos paklaidos.
Komisija taip pat pažymėjo, kad institucijos neprivalo teikti dokumentų kopijų, jei dėl jų nėra pateiktas atskiras prašymas, todėl šis pareiškėjos argumentas buvo atmestas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki savo mirties valdė Žemės sklypą Nr. 82, kurio plotas – 8,73 ha, ir Žemės sklypą Nr. 38, kurio plotas – 1,92 ha. Po pareiškėjos mirties šiuos žemės sklypus nuosavybės teise, pagal 2023 m. gruodžio 7 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, valdo jos teisių ir pareigų perėmėjas D. V. Abu žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad su pareiškėjai priklausiusiu žemės sklypu šiaurinėje pusėje ribojasi Žemės sklypas Nr. 20, kurio plotas – 2,91 ha ir kuris suformuotas atlikus kadastrinius matavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025 buvo atmestas pareiškėjo D. V. (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjo) skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 32SK-347-(14.32.110.) teisėtumo. Minėtu Jurbarko skyriaus sprendimu buvo patvirtinti Žemės sklypo Nr. 20, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-615-821/2025 atmetė pareiškėjo D. V. (pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėjo) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 32SK-347-(14.32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, atlikus Žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus, šio sklypo ribos iš esmės atitinka jo suformavimo dokumentuose nurodytas ribas. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, esą dėl Žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų pakito pareiškėjo Žemės sklypo Nr. 82, esančio už bendro naudojimo kelio, ribos, yra nepagrįsti.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių duomenų patvirtinimas negalėjo turėti įtakos pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) valdomo Žemės sklypo Nr. 82 riboms ar ploto duomenims. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje.
Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas Nr. 82 šiaurinėje pusėje ribojasi su Žemės sklypu Nr. 26, kuris, kaip ir pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) Žemės sklypas Nr. 82, buvo suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuos sklypus skiria 4,0 m pločio lauko kelias. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) teiginiai, esą Žemės sklypo Nr. 82 kraštinių ilgiai sutrumpėjo dėl Žemės sklypo Nr. 26 pietinės ribos išsiplėtimo, yra nepagrįsti ir neatitinka įregistruotų duomenų.
Žemės sklypas Nr. 27, kuris ritinėje pusėje ribojasi su Žemės sklypu Nr. 82, taip pat buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad Žemės sklypo Nr. 27 riba su Žemės sklypu Nr. 82 yra nustatytos oficialiais kadastro duomenimis ir turi privalomą teisinę galią. Atsižvelgiant į tai, bet kokie pareiškėjos (jos teisių ir pareigų perėmėjo) teiginiai dėl tariamo Žemės sklypo Nr. 82 kraštinių pokyčio prie Žemės sklypo Nr. 27 neatitinka kadastro duomenų ir negali būti laikomi teisiniu pagrindu ribų keitimui ar kitų teisių įgyvendinimui.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (2021 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-717 redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) numatyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. To paties straipsnio 20 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2021 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XIV-665 redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) 2 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (galiojusioje skundžiamų sprendimų priėmimo metu) buvo numatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju (kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka), o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre įrašyti ir (ar) pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis įrašo ir (ar) pakeičia pagal pateiktą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą).
Taigi, teismas pažymi, kad, pagal tuo metu galiojusią Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo pateikti nereikėjo tik šio straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – kai prašoma pakeisti kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Tuomet Kadastro tvarkytojas tokius duomenis pakeičia pagal kadastro duomenų bylą nustatyta tvarka. Taip pat nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nebuvo privaloma pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – kai prašoma įrašyti ar pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar žemės sklypo naudojimo būdą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, siekdama pakeisti Žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto duomenis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, turėjo pareigą pateikti naujus kadastro duomenų pakeitimo pagrindą patvirtinančius dokumentus – naujai parengtą kadastro duomenų bylą ar matininko atliktus geodezinius matavimus. Kadangi tokių dokumentų pareiškėja nepateikė, kadastro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ar taisyti esamų duomenų. Tad teismas konstatuoja, kad VĮ Registrų centro atsisakymas pakeisti Žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto duomenis buvo teisėtas ir pagrįstas, nes iš esmės tai atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio bei Nuostatų 115.1.2–115.1.3 ir 115.2.1–115.2.4 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus.
Pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypas Nr. 82 ir Žemės sklypas Nr. 26 suformuoti atlikus preliminarius matavimus, jų tarpusavio riba laikytina nepatikslinta, o faktinės ribos vietovėje gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytų duomenų. Tokiu atveju nė vieno iš šių sklypų ribos neturi prejudicinės galios ir negali būti laikomos teisiškai nustatytomis, kol nebus atlikti abiejų sklypų kadastriniai (tikslieji) matavimai.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad Žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 26 ribų tikslinimas galimas tik atlikus kadastrinius matavimus, o dabartiniai duomenys turi informatyvinį ir orientacinį pobūdį.
Be to, teismas pažymi, kad Kadastro tvarkytojas, nustatydamas ar tikslindamas kadastro duomenis, privalo veikti teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir Nuostatų 631 punktą, Registrų centras negali savarankiškai taisyti „GeoMatininkas“ posistemėje esančių duomenų – tai daro matininkai, atlikę naujus matavimus. Kad duomenys būtų keičiami, reikia pateikti naują kadastrinių matavimų bylą, parengtą matininko pagal visus teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju tokios bylos nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju naujos Žemės sklypo Nr. 82 kadastro bylos ar naujų matavimų nebuvo pateikta. Žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių duomenų nustatymo data 2000 m. vasario 3 d., jis suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tai reiškia, kad duomenys buvo nustatyti apytiksliai, remiantis mažiau tiksliomis priemonėmis (pvz., senais žemėlapiais, vietos žymėjimais, nuotoliniais matavimais), o ne oficialiais geodeziniais ar kadastriniais matavimais ir tokie duomenys gali būti naudojami tik kaip informacinis pagrindas arba preliminarioms analizėms, tačiau ne kaip pagrindas oficialiems kadastro duomenų keitimams. Nors, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, Kadastro tvarkytojas gali pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, jeigu prašoma dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų arba dėl matininko neteisingai nustatytų duomenų. Taip pat šiuo atveju būtina pateikti matininko parengtą ir Kadastro tvarkytojo suderintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.
Taigi, kadastro tvarkytojas turi teisę ir pareigą pakeisti kadastro duomenis tik gavęs atitinkamus matininko parengtus dokumentus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu pareiškėja nepateikė tokių dokumentų, Registrų centras neturėjo teisinių pagrindų inicijuoti duomenų pakeitimo. Todėl, norint pakeisti sklypo ribas, plotą ar linijų ilgius, būtina pateikti matininko parengtą kadastrinių matavimų bylą, kurioje ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir ši byla turi būti įkelta į „GeoMatininkas“ sistemą. Už duomenų pateikimą į „GeoMatininkas“ posistemę atsako matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus ir parengęs kadastro duomenų bylą.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio nuostatas, matininkas atsakingas už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo kokybę ir tikslumą. Tai apima ir atsakomybę už duomenų pateikimą į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“. Matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus ir parengęs kadastro duomenų bylą, privalo šiuos duomenis pateikti per šią posistemę, kad jie būtų patikrinti ir įregistruoti Registrų centre. Taigi, matininkas yra atsakingas už teisingą ir tinkamą kadastro duomenų pateikimą į „GeoMatininkas“ posistemę, užtikrinant, kad visi duomenys būtų tikslūs, pilni ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Atsakovė pažymėjo, kad kadastro duomenų bylos pareiškėja (jos teisių ir pareigų perėmėjas) nepateikė. Vadinasi, nėra faktinio pagrindo keisti sklypo ribų – nes nėra naujų patvirtintų kadastrinių matavimų, kuriuos būtų galima registruoti. Jeigu pareiškėja ar jos teisių perėmėjas manė, kad duomenys neteisingi, jie turėjo pateikti tai pagrindžiančius matininko dokumentus, tačiau to nepadarė.
Nors pareiškėja pateikė uždarosios akcinės bendrovės „GeoTikslumas“ 2022 m. balandžio 28 d. Žemės sklypo Nr. 82 situacijos brėžinį, šis dokumentas, kaip ir prie 2016 m. liepos 27 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta faktiškai naudojamų ribų nustatymo vietoje schema, nėra oficiali kadastro duomenų byla. Minėti dokumentai yra tik informacinio pobūdžio situacijos atvaizdai ir neturi teisinės galios keisti įregistruotų kadastro duomenų. Tokie brėžiniai gali būti panaudoti tik matininko darbe ar konsultaciniams tikslams, bet ne kaip pagrindas duomenų keitimui kadastre.
Kadastro tvarkytojas (Registrų centras) priima ir registruoja matininko pateiktus duomenis, tačiau negali jų savarankiškai keisti, taisyti ar koreguoti. Todėl Registrų centro atsisakymas keisti duomenis „GeoMatininkas“ posistemėje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes ši funkcija nepriklauso jo kompetencijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypo Nr. 82 ribų ir ploto paklaida buvo nustatytas teisės aktų ribose. Pagal Nuostatų 1 priedą, leistina sklypo ploto paklaida apskaičiuojama pagal formulę (0,10 × ?P), kur P – sklypo plotas (hektarais). Remiantis šia formule, leistina paklaida nagrinėjamu atveju buvo ±0,2955 ha.
Pareiškėjos Žemės sklypo Nr. 82 plotas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (grafiniuose duomenyse) yra 8,4943 ha, kai Žemės sklypo Nr. 82 1999 m. gruodžio 10 d. žemės valdos Nr. 152 plane nurodytas plotas – 8,7300 ha. Skirtumas tarp šių dydžių neviršija leistinos paklaidos ribų (8,4345–9,0255 ha intervale), todėl pagal teisės aktus tai nelaikoma klaida ar netikslumu, kurį reikėtų taisyti. Kitaip tariant, teisės aktai leidžia tokį skirtumą, nes ribų žymėjimo tikslumas priklauso nuo matavimo priemonių ir metodikos. Kadangi Registrų centras nustatė, kad skirtumas neperžengia leistinos paklaidos, nėra teisinio pagrindo keisti ribų ar ploto duomenų. Taigi, Nuostatų 1 priede nustatyta formulė leidžia sklypo ploto paklaidą ±0,2955 ha. Esamas sklypo plotas (8,4943 ha) šios paklaidos neviršija, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ribas.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos Žemės sklypo Nr. 82 (Žemės valdos Nr. 152) ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos dar 1999 m. gruodžio 10 d. žemės valdos Nr. 152 plano pagrindu. Tai yra galiojantis dokumentas, kuriuo remiantis Žemės sklypas Nr. 82 buvo įregistruotas pagal preliminarius matavimus.
Vėliau, t. y. 2005 ir 2017 metais, Registrų centras tikslino gretimų sklypų (Nr. 20 ir 27) ribas, tačiau, vadovaudamasis Nuostatų 124 punktu, privalėjo užtikrinti, kad esamo sklypo Nr. 82 ploto paklaida nesumažėtų daugiau nei iki leistinos ribos. Tai reiškia, kad negali būti keičiamos senesnio sklypo ribos vien dėl to, kad vėliau matuoti sklypai pažymėti tikslesnėmis priemonėmis – reikia naujų matavimų visam ginčo sklypui. Todėl Registrų centras pagrįstai laikėsi senų ribų, nes jos atitinka pirminį planą ir teisės aktų reikalavimus.
Kaip pirmiau buvo minėta, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 115.1.2–115.1.3 ir 115.2.1–115.2.4 papunkčiuose numatyta, kad žemės sklypų ribos turi būti nustatomos tiksliai, remiantis geodeziniais arba kadastriniais matavimais, siekiant užtikrinti patikimą ir teisėtą kadastro duomenų pateikimą. Taigi, kadastro duomenys gali būti koreguojami tik pateikus oficialiai suderintus matininko parengtus dokumentus, todėl pareiškėjos pateikti matavimai ir konsultaciniai brėžiniai negali būti laikomi pagrindu keisti sklypo ribas ir ploto duomenis kadastre.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį, institucijos dokumentus ar jų kopijas išduoda prašymu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi atskirą prašymą gauti dokumentų kopijas. Be to, nustatyta, kad Registrų centras dalį dokumentų pareiškėjos atstovui pateikė dar iki Sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjos teiginys dėl informacijos nesuteikimo nepagrįstas. Nors pareiškėja teigė, kad jai nepateikti dokumentai, kuriais vadovavosi Registrų centras, tačiau nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme nenustatyta pareiga VĮ Registrų centrui ar Komisijai automatiškai pateikti tokius dokumentus. Dokumentų kopijos išduodamos tik asmeniui pateikus atskirą prašymą dėl jų išdavimo. Taigi, šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai.
Nors ginčas kilo dėl to, jog pareiškėja manė, kad jos sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai, tačiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti kadastro duomenis. Registrų centras ir Komisija veikė pagal įstatymus, savo kompetencijos ribose ir pagrįstai. Registrų centras pagrįstai atsisakė keisti Žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, nes tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėja nepateikė naujos kadastrinių matavimų bylos, o sklypo ribų bei ploto skirtumai neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų paklaidų. Todėl Registrų centras veikė teisėtai, pagrįstai ir proporcingai, o Komisija jo Sprendimą pagrįstai paliko galioti. Žemės sklypo Nr. 82 ribos pažymėtos pagal galiojantį istorinį planą, kuris neprieštarauja gretimų sklypų duomenims.
Darytina išvada, kad VĮ Registrų centro sprendimas atsisakyti pakeisti kadastro duomenis bei Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamu sprendimų, kaip ir įpareigoti atsakovę atlikti skundo trečiajame reikalavime nurodytus veiksmus.
Pareiškėjos (mirus pareiškėjai, jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas D. V.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas. Kadangi skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. M. V. (mirus pareiškėjai, jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas D. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos A. M. V. (mirus pareiškėjai, jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas D. V.) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.