- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-182-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27993-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 BBND (MGL) (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 3 d., 10.54 val., iki 2019 m. liepos 5 d., 09.40 val. (2 paros), 1 parą prilyginant 2 BBND (MGL) dydžio baudai, ir laikyta, kad R. J. neatlikta bausmės dalis yra 56 BBND (MGL) (2 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 4 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, iš R. J. valstybės nuosavybėn konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 150 Eur.
Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šio automobilio registracijos liudijimu, saugomu baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti savininkui A. G..
Iš R. J. į valstybės pajamas išieškotos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos.
Iš R. J. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos 36,30 Eur dydžio proceso išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei automobilio saugojimo išlaidos po 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 3 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. G., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol 2019 m. liepos 3 d., apie 10.54 val., (duomenys neskelbtini), jam sustojus prie jo sustoję, iš paskos jo vairuojamo automobilio važiavę policijos pareigūnai, patikrinę jo blaivumą alkotesteriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančiu iki 2019 m. lapkričio 6 d., nustatė 3,04 promilių girtumą, o 11.12 val. – 2,95 promilių girtumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir to pasekoje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosekliai paaiškino, kad byloje nustatytu laiku, vietoje ir nustatytomis aplinkybėmis motorinę transporto priemonę, priklausančią A. G. – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas blaivus. Jam vairuojant minėtą transporto priemonę, sustojus žvyrkelio, vedančio link (duomenys neskelbtini) kaimo šalikelėje, jis paėmė degtinės butelį, kuris buvo pas A. V. ir kelių sekundžių laikotarpyje, tiesiai iš butelio kakliuko išgėrė apie pusę šiame butelyje buvusios degtinės. Taigi, alkoholinius gėrimus vartojo, kai minėtos transporto priemonės nevairavo. Po ko neužilgo prisistatė policijos pareigūnai, patikrino girtumą ir jie buvo sulaikyti. Butelis, iš kurio gėrė degtinę, buvo automobilio daiktinėje, jame dar buvo likę degtinės. Minėtą degtinės butelį kartu su savo asmeniniais daiktais pasiėmė tyrėjai leidus, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Teigia, kad šiuos jo parodymus apklaustas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime, patvirtino ir A. V.. Taip pat cituoja liudytojų L. S., M. B. ir J. B. parodymus, 2019 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, atkreipia dėmesį į 2019 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolą. Mano, kad šie surinkti įrodymai patvirtina jo duotų paaiškinimų teisingumą, jie nepaneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais ir jiems neprieštarauja. Teigia, kad policijos pareigūnų M. B. ir J. B. parodymai, jog jie vykdami į įvykio vietą matė, jog tik jo vairuotam automobiliui sustojus, jis ir A. V. iš karto išlipo iš automobilio, kas patvirtina aplinkybę, kad jis, sustojus automobiliui, neturėjo laiko vartoti alkoholinių gėrimų, turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja tiesioginio liudytojo L. S. parodymams, jog nuo automobilio sustojimo momento žvyrkelio kelkraštyje iki jo (liudytojo) priėjimo prie jo (R. J.) transporto priemonės praėjo apie 20 sekundžių laiko ir jis (R. J.) iš transporto priemonės lipo lauk tik tuo metu, kai liudytojas jau buvo priėjęs prie automobilio, o ne iš karto sustojus ir policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko dar praėjus kelioms sekundėms, nes liudytojas jau buvo ištraukęs užvedimo raktelius iš spynelės. Taigi akivaizdu, kad jis sako tiesą. Pažymi, kad jo situaciją apsunkina ir netinkamas policijos pareigūnų pareigų atlikimas – motorinės transporto priemonės detalios apžiūros neatlikimas. Jei apžiūra būtų padaryta tokia, kaip 2019 m. lapkričio 14 d., tai butelis su degtinės likučiais automobilio daiktinėje būtų rastas ir jam nereiktų įrodinėti savo tiesų. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodytų esminių faktinių aplinkybių nenagrinėjo ir jų nevertino, šališkai pasirėmė kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, remdamasis prielaidomis konstatavo, jog jis motorinę transporto priemonę vairavo neblaivus.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad R. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 d. Jo apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai bei subjektyviai aprašytais ir vertinamais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo jo naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
7. Nagrinėjamu atveju R. J. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį ir neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau teigia, jog transporto priemonės būdamas neblaivus nevairavo. Nurodo, kad ją vairavo būdamas blaivus, vėliau sustojus žvyrkelio, vedančio link (duomenys neskelbtini) kaimo šalikelėje, jis paėmė degtinės butelį, kuris buvo pas A. V. ir kelių sekundžių laikotarpyje, tiesiai iš butelio kakliuko, išgėrė apie pusę butelyje buvusios degtinės. Taigi, alkoholinius gėrimus vartojo, kai transporto priemonės nebevairavo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, vertindama juos kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
8. Aplinkybę, kad R. J. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus neabejotinai patvirtina liudytojo L. S. parodymai. L. S. apklausos vykusios apylinkės teisme metu parodė, kad už miesto, už (duomenys neskelbtini) kaimo, neprivažiavus kapinių, ten kur yra kelio susiaurėjimas, pamatė kaip iš sustojusio džipo (duomenys neskelbtini) išlipa vairuotojas ir vemia. Šalia sėdėjo antras asmuo. Iš pradžių pravažiavo pro šalį ir nuvažiavo tolyn nuo to džipo, bet paskui apsisuko ir grįžo atgal tam, kad įsitikintų, jog vairuoja negirti asmenys. Važiuodamas atgal sutiko link (duomenys neskelbtini) važiuojantį tą patį džipą. Matė, kad už vairo sėdi vėmęs asmuo. Apsisukęs pradėjo tą automobilį sekti. Sekdamas tą automobilį filmavo. Kiek pavažiavęs džipas vėl sustojo. Iš automobilio išlipo du asmenys. Džipo vairuotojas buvo su baltai raudona kepure, o asmuo sėdintis salėje (R. J.) su violetiniais marškiniais. Sustojęs iš automobilio išlipo ir pats, nes norėjo prieiti ir įsitikinti, kad vairuoja girti asmenys. Sušuko vyrams iš džipo. Tada už vairo sėdo salėje sėdintis kaltinimasis (R. J.) ir tada jie jau pradėjo važiuoti daug greičiau. Pradėjo juos vytis. Vyrai nusisuko link (duomenys neskelbtini) į žvyrkelį. Pavažiavęs kelis šimtus metrų nuo pagrindinio kelio džipas sustojo vėl. Jis irgi sustojo, ir priėjęs prie džipo, paėmė raktelius. Beveik tuo pačiu metu privažiavo ir policija. Visą laiką nebuvo paleidęs džipo iš akių. Matė kaip R. J. vairavo. Yra įsitikinęs, kad džipui sustojus ant žvyrkelio iš vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis, vilkėjęs violetinius marškinėlius. Abu vyrai buvo girti, nes beveik nepastovėjo ant kojų ir kalbėjo visiškai nerišliai, beveik negalėjo kalbėti dėl girtumo. Tai, kad L. S. filmavo sekamą automobilį patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, Vaizdo įrašė girdisi kaip vyriškas balsas sako: „važiuoja visiškai girtas vairuotojas, greitis apie 100 - 110“, sakant šią frazę filmuojamas greičio spidometras, kurio rodyklė ties 100 km/h, taip pat girdisi kaip sako: „vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio visiškai girtas, ant kojų nepastovėjo“. Matosi kaip važiuojantis juodos spalvos automobilis vietomis vinguriuoja nuo vidurinės kelio juostos link dešinės kelio pusės kelkraščio. Šiuos liudytojo L. S. parodymus patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų, policijos pareigūnų, M. B. ir J. B. parodymai. M. B. apklausos vykusios ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ su vyr. patruliu J. B., 9.59 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui visureigį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo kelio (duomenys neskelbtini) nusukus į žvyruotą kelią link (duomenys neskelbtini) kaimo pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį ir paskui jį važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Abu automobilius maždaug 200 m atstumu matė judančius. Matė, kaip abu automobiliai įsuko į žvyruotą kelią, ir kaip jie važiavo žvyruotu keliu. Su kolega taip pat pasuko į žvyruotą kelią ir važiavo linkt tų dviejų automobilių. Važiuodami žvyrkeliu link tų dviejų automobiliu matė kaip jie sustojo, pirmas buvo džipas, o jam iš paskos sustojo automobilis (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliams žvyruotu keliu ir jiems sustojus, ji juos visą laiką matė, nebuvo nuo jų nuleidusi akių. Automobiliai nebuvo nutolę tokiu atstumu, kad ji jų nematytų. Sustojus automobiliams ji aiškiai matė, kad iš džipo iš karto išlipo vairuotojas – smuklaus sudėjimo vyras su violetiniais trumpomis rankovėmis marškinėliais, kaip vėliau nustatyta R. J.. Iš džipo keleivio pusės pro priekines duris išlipo A. V.. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) irgi iš karto išlipo vairuotojas L. S.. Kai tik privažiavo prie sustojusių automobilių, abu su kolega staigiai išlipo iš tarnybinio automobilio ir džipo vairuotoją bei jo keleivį sulaikė prie džipo automobilio, jau išlipusius. Jie tikrai rankose nieko neturėjo, jokių butelių neturėjo ir nieko į jokius krūmus ar kelkraštį neišmetė, jokio besimėtančio butelio aplink džipą nematė. Kai automobiliai sustojo, aiškiai matė, kad žmonės automobiliuose nesėdėjo, o jie iš karto sustojus automobiliams iš jų lipo, todėl tikrai negalėjo nieko daryti stovinčiuose automobiliuose, nes tam nebuvo laiko. Liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje patvirto šiuos savo duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad jai abejonių nekilo, kad vairavo R. J.. Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbo ekipaže su M. B., kai apie 10 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami link nurodytų automobilių pastebėjo, kad nuo pagrindinio kelio, link (duomenys neskelbtini) kaimo, į žvyrkelį pirmasis pasuko tamsios spalvos džipas, o paskui jį pasuko šviesios spalvos lengvasis automobilis. Patys irgi pasuko paskui tuos automobilius. Visą laiką matė važiuojant abu automobilius. Nuo jų buvo maždaug apie 200 m atstumu. Važiuojant automobiliai sustojo, pirmas sustojo tamsios spalvos džipas, už jo sustojo šviesios spalvos (duomenys neskelbtini). Automobiliams sustojus nuo jų buvo maždaug 100 m atstumu. Tarnybinį automobilį vairavo jis, todėl kas vyksta priekyje matė. Matė kaip iš džipo šiam tik sustojus iš vairuotojo vietos išlipo violetinės spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis vilkintis vyras – R. J., iš priekinės keleivio vietos išlipo kitas vyras – A. V., prie tų vyrų ėjo iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipęs vyras. Sustojus džipui, jame vyrai nesėdėjo, jie tik sustojo ir matė, kaip iš karto lipo iš automobilio. Kai privažiavo prie džipo, vyrai buvo išlipę lauke, o prie jų buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Į jokius krūmus džipo vairuotojas ir jo keleivis nuėję nebuvo, jokių butelių rankose jie nelaikė. Nematė, kad būtų išmetę kažką į krūmus. Tik privažiavę prie džipo su kolege staigiai išlipo iš tarnybinio automobilio ir džipo vairuotoją su keleiviu sulaikė. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyrai iš džipo neblaivūs, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas ir jie abu kalbėjo nerišliai. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sakė, kad džipą vairavo abu vyrai pasikeisdami, pirmas – A. V., paskui R. J.. J. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino šiuos savo duotus parodymus. Įvertinus tai, kas išdėstyta matyti, kad vos tik R. J. vairuotas automobilis sustojo žvyrkelio, vedančio link (duomenys neskelbtini) kaimo, šalikelėje, jis ir kartu su juo važiavęs A. V. iš karto iš jo išlipo, jame nesėdėjo, ir po to netrukus buvo sulaikyti. Taigi, šiuo atveju paneigti R. J. apeliacinio skundo argumentai, kad jis alkoholį vartojo tik sustojęs minėtoje šalikelėje ir girtas nevairavo. Šiuo atveju akivaizdu, kad laiko sustojus vartoti alkoholį R. J. tiesiog nebuvo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų L. S., M. B. bei J. B. duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei juos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai būtų turėję tikslą kaip nors pakenkti R. J.. Tai, kad R. J. vairuotame automobilyje jokio alkoholio nevartojo, patvirtina ir byloje esantis 2019 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis yra tvarkingas jokių butelių su gėrimais ar be gėrimų nei salone, nei bagažinėje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad nors automobilio apžiūra buvo atlikta tik 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau jos metu užfiksuotais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai M. B. ir J. B. patvirtino, kad įvykio metu nei vienas iš džipe buvusių asmenų jokių butelių rankose neturėjo, nieko į krūmus ar į kelkraštį neišmetė, jokio butelio aplinkui džipą besimėtant jie nematė. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką sustiprina ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kaip R. J. juos sulaikiusiems policijos pareigūnams J. B. ir M. B. galimai siūlo 200 ar net 500 Eur atlygį už tai, kad jie neformintų jokių dokumentų ir nepraneštų apie jo padarytą nusikaltimą. Šis J. B. buvo įspėtas dėl už kyšio siūlymą gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad apie aptartą pinigų siūlymą J. B. nurodė ir duodamas parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina, jog R. J. jau nusikalstamos veikos padarymo dieną turėjo tikslą kokiu nors būdu išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
9. Apeliantas ginčydamas savo kaltę, apeliaciniame skunde teigia, kad degtinės butelis iš kurio jis gėrė ir kuriame dar buvo likę degtinės, buvo automobilio daiktinėje ir jis jį su kitais asmeniniais daiktais, tyrėjai leidus, pasiėmė, kuomet buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Šie R. J. skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo saugoti protokolo matyti, kad išvykstant iš laikino sulaikymo įstaigos apeliantui buvo grąžinti tik jo apžiūros metu rasti ir paimti 2 Eur, kurių grąžinimą jis patvirtino savo parašu. Duomenų, jog išvykimo metu ar vėliau jam buvo atiduoti kokie nors kiti daiktai, byloje nėra.
10. R. J., siekdamas užginčyti M. B. bei J. B. nurodytą aplinkybę, jog jis vos sustojus jo vairuotam automobiliui iš jo išlipo ir neturėjo laiko vartoti alkoholio, remiasi liudytojo L. S. 2019 m. lapkričio 13 d. apklausos metu duotais parodymais, jog nuo automobilio sustojimo iki jo (liudytojo) priėjimo prie jo praėjo ne daugiau nei 20 sekundžių, o jam (liudytojui) priėjus R. J. tik išlipinėjo iš automobilio. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti, viskas nagrinėjamoje situacijoje įvyko labai greitai, vos per keliasdešimt sekundžių, todėl yra neįtikėtina, kad R. J. per tokį trumpą laiką galėjo suspėti suvartoti tokį didelį alkoholio kiekį, jog jo girtumas 10.54 val., t. y. praėjus maždaug 45 min po pareigūnų atvykimo į įvykio vietą (iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 10.11 val.) būtų net 3,04 promilės, o 11.12 val. – 2,95 promilės. Taip pat šiuo atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kai L. S. ėjo prie R. J. vairuoto automobilio, tiek jis, tiek kartu su juo važiavęs A. V. jau buvo išlipę, taigi aptartais policijos pareigūnų parodymais pagrindo abejoti nėra. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, viskas įvyko itin greitai, o aptariami liudytojo L. S. parodymai buvo duoti praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po įvykusio įvykio, akivaizdu, kad jis nurodydamas tam tikras aplinkybes galėjo tiesiog suklysti, tačiau vien tik tai, nesuteikia pagrindo abejoti jo proceso metu duotais parodymais ir laikyti juos nepatikimais.
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas R. J. už šio nusikaltimo padarymą skyrė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, buvo įskaitytas laikas, R. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 3 d. 10.54 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 09.40 val. (2 paros), 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyta, kad jo neatlikta bausmės dalis yra 56 MGL (2 800 Eur) bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. J. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį bei įskaitė į ją jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje ir švelninti R. J. paskirtos bausmės, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo.
12. Taip pat, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, šiuo atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, t. y. uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams bei turto konfiskavimu, konfiskuojant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 150 Eur valstybės nuosavybėn.
13. 2020 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad R. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 95,94 Eur ir jos turi būti priteistos valstybės naudai. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti iš R. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.