- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e1-1757-486/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37153-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas 11 kartų, paskutinius 3 kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (1 000 eurų) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir paskirta galutinė 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė kambario langą, kurio vertė 1100 eurų, ir padegė virtuvėje esančią dujinę orkaitę, kurios vertė 180 eurų, taip jis visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajai M. M. priklausantį 1280 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis pasikėsino sunaikinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., turėdamas tikslą sukelti gaisrą, pro išdaužtą virtuvės langą įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), atsuko virtuvėje esančią dujų vamzdžio sklendę, įdėjo uždegtą popierių į dujinės orkaitės vidų ir pasišalino iš buto, tačiau nusikalstamo sumanymo sunaikinti turtą nerealizavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, uždegtiems popieriams susmilkus, gaisras bute nekilo; taip jis visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą nukentėjusiajai M. M. priklausantį 44 300 eurų vertės butą ir jame esančius daiktus. Šiais savo veiksmais J. K. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. K. kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.
Iš (duomenys neskelbtini) įtariamuoju apklausto J. K. parodymų matyti, kad pareikšto įtarimo esmė am aiški ir suprantama, neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra psichiškai sveikas, neregistruotas psichiatro įskaitose. Priklausomybių ligų centruose nesigydo. Priklausomybės alkoholiui neturi. Alkoholį vartoja dažnai. Kartais vartoja narkotines medžiagas – kanapes, tačiau narkotinėms medžiagoms priklausomybės neturi. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. M. M. yra jo motina. Ji jam leido gyventi jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis vienas gyvena apie 1 metus laiko. (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu laiku, apie (duomenys neskelbtini) val., minėtame bute jis žiebtuvėlio pagalba įjungė virtuvėje esančią orkaitę, nes ruošėsi gaminti valgyti. Orkaitė buvo įjungta apie 3 val. Maisto į orkaitę dar nebuvo įdėjęs. Po to jis vienu momentu nusprendė išjungti orkaitę, atidarė orkaitės dureles ir iš orkaitės vidaus pradėjo kilti dūmai, orkaitė neliepsnojo, niekas kitas nebuvo daugiau sugadinta, tik orkaitė buvo apdegusi. Jis tyčia tikrai nenorėjo orkaitės padegti ir tokiu būdu sukelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Orkaitė ilgą laiką buvo nenaudojama, ji yra pakankamai sena, todėl jis mano, kad orkaitė sugedo ir todėl iš jos pradėjo kilti dūmai. Taip pat jis praėjusių metų žiemą, tikslaus laiko ir mėnesio šiuo metu nepasakys, nes tai buvo seniai, susipyko su savo motina ir išdaužė buto kambaryje esantį langą ir pro išdaužtą langą pateko į buto vidų, nes neturėjo kur gyventi, o lauke buvo šalta. Jo motina žinojo, kad jis išdaužė tą langą, iki šiol langas nebuvo pakeistas. Po kurio laiko jis su motina susitaikė, ji jam atleido. Daugiau bute visi langai yra sveiki ir nei vienas langas nėra sugadintas. Jis neturi daugiau kur gyventi. Viskas priklauso nuo jo santykių su motina. Pasižada atsiprašyti savo motinos ir daugiau negadinti buto. Kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, neprisipažįsta, nes tyčia nesugadino bute esančio turto. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Iš 2025 m. vasario 25 d. įtariamuoju apklausto J. K. parodymų (dalyje dėl įtarimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį) matyti, kad supranta, kuo yra įtariamas, prisipažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), jis žiebtuvėlio pagalba įjungė virtuvėje esančią orkaitę, ruošėsi gaminti valgyti. Orkaitė buvo įjungta apie 3 val., nes tuo pačiu metu darė kelis veiksmus, ėjo maudytis ir šildė orkaitę. Maisto į orkaitę dar nebuvo įdėjęs. Po ko jis vienu momentu nusprendė išjungti orkaitę ir atidarė orkaitės dureles. Iš orkaitės vidaus pradėjo kilti ugnies liepsnos ir dūmai, orkaitė užsiliepsnojo, jis ją užgesino. Jis tyčia tikrai nenorėjo orkaitės padegti, viskas įvyko netyčia, spontaniškai. Iš orkaitės tik kilo ugnis ir dūmai, jis ugnį užgesino. Tik dūmai stipriai kilo, todėl kaimynai iškvietė policiją. Jis prisipažįsta, kad netyčia sukėlė pavojų sau ir aplinkiniams.
Iš 2025 m. vasario 25 d. įtariamuoju apklausto J. K. parodymų (dalyje dėl įtarimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį) matyti, kad supranta, kuo yra įtariamas, prisipažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. (duomenys neskelbtini), vėlai vakare, grįžo į butą adresu (duomenys neskelbtini). Į butą įlipo per išdaužtą langą. Langą išdaužė jis su akmeniu, bet tai buvo pakankamai seniai. (duomenys neskelbtini) būdamas bute nieko blogo nepadarė, nieko nepadegė, tik paėmė kelis savo daiktus ir išėjo. Po šių įvykių jis mamos atsiprašė, ji jam atleido. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį
Iš (duomenys neskelbtini) M. M. pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), J. K. galimai tyčia padegė virtuvėje esančią orkaitę, dėl ko buvo apgadintas bute esantis turtas, kurį pareiškėja vertina 1 280 eurų.
Iš (duomenys neskelbtini) apklaustos kaip liudytoja nukentėjusiosios M. M. parodymų matyti, kad J. K. yra jos sūnus iš ankstesnės santuokos. Ji leido sūnui gyventi jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis bute gyvena vienas. Sūnus yra problemiškas, ji su juo bendrauja, tačiau ne artimai. Jis ateina pas ją, tik kai jam kažko reikia. (duomenys neskelbtini) dienos metu ji matė sūnų, jis buvo atėjęs prie jos buto, tačiau ji jo neįsileido, jam uždrausta lankytis jos namuose. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai paskambino kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, ir pranešė, kad iš jos, M. M., buto sklinda dūmai. Ji paprašė sutuoktinio O. M. nuvažiuoti į minėtą butą. Taip pat ji paskambino savo tėvui A. A. ir paprašė taip pat nuvažiuoti į butą, nes tėvas turi buto raktų komplektą. Iš sutuoktinio pasakojimo jai žinoma, kad iš buto sklido dūmai, o J. K. pabėgo iš įvykio vietos, iššokdamas per langą. Po to atvažiavo ugniagesiai ir policija. Policijos pareigūnams įvykio vietoje vykdant jos vyro apklausą, prie jos buto durų atėjo J. K.. Ji tai telefonu pasakė vyrui, o šis perdavė informaciją policijos pareigūnams. Pagal informaciją, kurią ji gavo iš savo vyro ir iš policijos, jos bute yra betvarkė, visi daiktai išmėtyti, apgadinti, butas pilnas šiukšlių. Vyras atsiuntė jai nuotraukas, kaip atrodo butas. Sugadinta jai priklausanti dujinė viryklė, kurią ji vertina 180 eurų, taip pat išdaužtas buto langas, kurį ji vertina 1 100 eurų. Tai pat visas butas yra suniokotas – išlaužtos kambarių durys, dailylentės nuimtos, tačiau dėl šių daiktų kainos ir vertės ji šiuo metu tiksliau pasakyti negali. Šiuo metu teigia, kad bendra sugadinto jai priklausančio turto vertė yra 1 280 eurai. Tai ne pirmas kartas, kai J. K. sugadina minėtą butą – šiais metais jis kažką padarė su vamzdžiais ir visas butas buvo užlietas vandeniu. Po šio įvykio ji J. K. įspėjo, kad, jeigu jis dar kažką padarys jos butui, bus iškraustytas. Po šiandieninio įvykio užkals langus, pakeis spynas ir daugiau jo neįsileis ten gyventi.
Iš (duomenys neskelbtini) apklausto kaip liudytojas O. M. parodymų matyti, kad M. M. yra jo žmona. Ji turi sūnų J. K., kuris gyvena M. M. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). M. M. leido sūnui ten gyventi. Kiek žino, J. K. bute gyvena vienas. J. K. yra problematiškas, buvo teistas, sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Su J. K. jis, liudytojas, nelabai bendrauja, kadangi šis buvo pridaręs labai daug problemų, buvo jį užpuolęs, apgadinęs ne vieną kartą žmonos butą. (duomenys neskelbtini) vakare J. K. buvo atėjęs prie jų buto, tačiau O. M. jo neįsileido, J. K. jam pasirodė keistas, tarsi ko pavartojęs. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jo žmonai paskambino kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, tačiau kuriame bute, jis nežino, ir pranešė, kad iš žmonos buto sklinda dūmai. Jis greitai nuvyko nurodytu adresu bei pranešė tarnyboms apie įvykį. Atvykęs į vietą pastebėjo, kad ant buto kambario lango palangės sėdėjo J. K.. Jis J. K. paklausė, ką šis padarė butui. J. K. atsakė, kad viskas gerai ir pasišalino. Tada jis suprato, kad neturi raktų nuo buto. Į įvykio vietą atvyko žmonos tėvas A. A., kuris turėjo raktus nuo buto. Atrakinus duris, jis, liudytojas, įbėgo į butą ir pamatė, kad butas pilnas dūmų, liepsnos nematė, šviesos bute nebuvo. Kiek jis suprato, J. K. bandė padegti orkaitę, nes matė, kad dūmai eina iš orkaitės. Jis atidarė orkaitę; liepsnos ten nematė, tačiau matė apdegusius popieriaus gabalus. Bute visi daiktai buvo išmėtyti, apgadinti, butas pilnas šiukšlių, šukių. Išėjęs iš buto pastebėjo, kad jau atvyko gaisrininkai, kurie pradėjo darbuotis bute. Jis gaisrininkams paminėjo, kad greičiausiai žmonos sūnus padegė orkaitę, tačiau jam jokios informacijos nesuteikė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis viską papasakojo, jie užfiksavo visą informaciją. Tai ne pirmas kartas, kai J. K. sugadina minėtą butą. Šiais metais J. K. kažką padarė su vamzdžiais ir visas butas buvo užlietas vandeniu. Po minėto įvykio J. K. buvo įspėtas, kad, jeigu jis dar kažką padarys butui, bus iškraustytas. Po šiandieninio įvykio mano, kad užkals langus, pakeis spynas ir daugiau J. K. neįsileis ten gyventi. Apžiūrėjęs butą jis pastebėjo, kad yra apdegusi orkaitė, galimai trūkęs vandens vamzdis, virtuvėje nėra lango, kambario langas sudaužytas, visas butas išverstas, išmėtyti, apgadinti bute buvę daiktai. Kokia tiksli turtinė žala padaryta, jis nežino. Apie turtinę žalą galės pasakyti jo žmona M. M..
Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. P., buvo apžiūrėtas vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirmajame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Buto virtuvėje matyti išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai, išstumdyti baldai. Virtuvės tolimajame dešiniajame kampe ties langu stovi metalinė dujinė viryklė „(duomenys neskelbtini)“ su degimo požymiais. Viryklės orkaitės durelės išlūžusios ir apdegusios, viryklės orkaitės vidus išdegęs, matyti sudegusių popierių fragmentai. Dujinės viryklės orkaitės jungiklis išjungtoje padėtyje. Ant viryklės nieko nėra. Vienas iš viryklės degiklių (antras nuo lango pusės) įjungtoje padėtyje. Pagrindinė dujų tiekimo įvado sklendė išjungtoje padėtyje. Šalia viryklės esanti kartoninė sienų apdaila yra nuardyta, galimai gesinimo metu. Ant palangės yra knygos (LTSR Enciklopedija) viršelis. Apžiūrėjus kitas buto patalpas, daugiau degimo požymių nematyti. Vienas iš buto langų yra išdaužtas (pastaba: pagal apžiūros protokolo priedą – fotolentelę matyti, kad išdaužtas buto kambario lango vienas iš segmentų). Apžiūrėjus gyvenamojo namo išorę, šalia namo rasti gaisro gesinimo metu išmesti daiktai: sudegusių popierių (enciklopedijos lapų) fragmentai, apdegusios sienos apdailos lentelės. Apžiūroje dalyvavęs specialistas V. P. pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas; gaisro židinio zona yra dujinės viryklės orkaitėje.
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro V. P. Tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas atlikti neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl kilusio gaisro adresu (duomenys neskelbtini). Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras pastebėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gaisro metu buto virtuvės orkaitėje degė popieriai, apdegė virtuvės sienų apdaila. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvykščių apskaitos sistemoje (IAS) nurodyta, kad gautas pranešimas, jog iš daugiabučio namo pirmo aukšto buto veržiasi dūmai (pranešėjas – O. M.). Atvykus buvo uždūmintas butas. Iš buto buvo išvestas senyvo amžiaus vyras A. A.. Vyras nenukentėjo. Bute dujinėje orkaitėje smilko popierius. Aprūko dujinė viryklė ir šalia jos keletas plastikinių dailylenčių. Dūmų detektoriaus bute nebuvo. Patikrinti kiti butai, išvėdinta laiptinė. Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu buvo apžiūrėta minėta gaisravietė. Nustatyta, kad virtuvėje prie lango stovinti metalinė dujinė viryklė „(duomenys neskelbtini)“ yra su degimo požymiais. Viryklės orkaitės durelės išlūžusios ir apdegusios, viryklės orkaitės vidus išdegęs, matyti sudegusių popierių fragmentai. Dujinės viryklės orkaitės jungiklis išjungtoje padėtyje. Ant viryklės nieko nėra. Vienas iš viryklės degiklių įjungtoje padėtyje (antras nuo lango pusės). Pagrindinė dujų tiekimo įvado sklendė taip pat išjungtoje padėtyje. Tikėtina, kad gaisras pirmiau kilo dujinės viryklės orkaitėje, po to pro praviras dureles išpilto į viryklės išorę dėl to apdegė sienų apdaila. Ant palangės matyti esantis knygos viršelis (LTSR Enciklopedija). Apžiūrėjus kitas patalpas, daugiau degimo požymių nematyti. Įvertinus apdegimus ir ugnies plitimo kelius, pasireiškiančius dujinės viryklės ir virtuvės sienos apdailos apdegimais, matyti, kad gaisro židinio zona yra dujinės viryklės orkaitės viduje. Apibendrinus surinktą informaciją ir įvertinus gaisro židinio zoną, ugnies plitimo kelius, atmetus techninę gaisro kilimo versiją, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmonių veika.
Iš 2025 m. kovo 3 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant patikslinti dėl tiriamų nusikalstamų veikų padarymo sugadinto (sunaikinto) turto vertę, 2025 m. kovo 3 d. telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiąja M. M., kuri paaiškino, kad sugadintų (sunaikintų) daiktų vertę patvirtinančių dokumentų pateikti negali, tačiau lieka prie savo pirminių parodymų dėl sugadinto (sunaikinto) turto vertės, prašo šiais parodymais vadovautis. M. M. taip pat nurodė, kad artimiausiais mėnesiais negalės atvykti į apklausą ar duoti parodymų nuotoliniu būdu, nes gauna intensyvų gydymą nuo sunkios ligos, šiuo metu sprendžiama dėl organų transplantacijos. Bendravimo metu M. M. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo išdaužtas vienas jai priklausančio buto kambario langas, dėl padarytų apgadinimų jį reikėjo keisti su visu rėmu. Už lango su rėmu keitimą sumokėjo 1 100 eurų, tačiau sugadinto daikto vertę patvirtinančių dokumentų pateikti negali, jų neišsaugojo. M. M. taipogi patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu sugadintą (apdegintą) viryklę vertina 180 eurų, jos iki šiol nepakeitė, naujos neįsigijo. Nors butas ir jame esantis turtas apdraustas, į draudimo bendrovę M. M. nesikreipė ir nesikreips dėl savo sveikatos, iš J. K. atlyginti žalos nereikalauja ir nereikalaus.
Dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.
Iš (duomenys neskelbtini) papildomai apklaustos kaip liudytoja nukentėjusiosios M. M. parodymų matyti, kad 2023 metais ji po savo mamos Č. A. mirties paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame leido gyventi savo sūnui J. K.. Sūnus minėtu adresu gyvena vienas, yra nedirbantis, gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, jam yra nustatytas emocinis sutrikimas. Ji mano, kad sūnus linkęs vartoti narkotines medžiagas, kadangi paskutiniu metu elgiasi neadekvačiai. (duomenys neskelbtini), dienos metu, jos sūnus buvo padegęs minėto buto virtuvės patalpas, po ko iššoko pro langą ir pabėgo, tačiau po kiek laiko tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų(duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., sūnus buvo atėjęs pas ją į namus. Jis atsiprašinėjo, kad apgadino jai priklausantį butą. To susitikimo metu sūnus buvo blaivus, neatrodė apsvaigęs nuo kitų medžiagų, pokalbio metu buvo adekvatus. Ji sūnaus paklausė, kodėl jis padegė jos butą (duomenys neskelbtini) ir pasišalino pro langą. Sūnus nustebo ir nieko nepaaiškino. Tuo metu jai susidarė įspūdis, jog jis neatsiminė savo veiksmų. Taip pat ji sūnui pasakė, kad šis daugiau nesiartintų prie minėto jai priklausančio buto, į ką sūnus atsakė, kad jam tik reikia pasiimti iš buto savo daiktus, tačiau ji jam uždraudė tai daryti. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai būnant namuose, paskambino kaimynė I., kurios butas yra gretimai minėtam M. M. paveldėtam butui. Kaimynė jos paklausė, ar ji į butą vėl įleido savo sūnų. Ji atsakė, kad neleido, sūnus neturi buto raktų, nes raktai po (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro liko buto viduje. Tačiau ji padarė prielaidą, kad jos sūnus į butą galėjo patekti pro langą, kurį jis išdaužė, šalindamasis (duomenys neskelbtini) gaisro metu. Tuomet kaimynė jai pasakė, kad išgirdo kažkokį triukšmą bute ir rakinamas įėjimo duris, todėl nusprendė pažiūrėti per savo durų akutę ir pamatė iš M. M. buto išeinantį J. K.. Po pokalbio su kaimyne ji nieko nelaukdama kartu su savo vyru O. M. nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi į vietą pamatė, kad nuo lango, kuris buvo išdaužtas ir užkaltas medžio plokšte, medžio plokštė yra nuplėšta ir nukritusi ant žemės. Tuomet ji iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir panešė apie įvykį. Iki atvykstant policijos pareigūnams, į butą nėjo. Atvykę policijos pareigūnai įėjo į buto vidų ir pamatė, jog virtuvės patalpoje buvo atsuktas dujų vamzdis, o orkaitės viduje svilo popierius, tačiau atviros liepsnos nebuvo. Ji pati į buto vidų nėjo, apie tai sužinojo iš policijos pareigūnų žodžių. Iš buto išėję policijos pareigūnai į įvykio vietą taip pat iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kurios pareigūnai atvykę įėjo į buto vidų, kažkuo užpylė virtuvės patalpas, pavojaus šiuo metu nėra. Dėl šio įvykio papildoma turtinė žala jai nepadaryta. Po įvykio ji taip pat paskambino į dujų tarnybą ,,Eso“, kurios darbuotojai bute nuo dujų atjungė dujinę viryklę.
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. apklaustos kaip liudytoja I. K. parodymų matyti, kad gyvena name adresu (duomenys neskelbtini). Jos butui gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas J., kuris nedirba ir visada namuose triukšmauja, kažką daužo, išėjęs iš buto su niekuo nesisveikina. Ji su J. nebendrauja, jos nuomone, jis turi psichikos sutrikimų ir ji jo bijo. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ji ketino eiti į Halės turgų, tačiau išėjus į lauką pamatė, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena J., veržiasi dūmai, o jis stovi ant palangės. Ji J. paklausė, ką jis daro. Šis atsakė, kad rūko. Tuomet ji išsigandusi paskambino J. motinai M. ir pasakė, kad šios sūnus keistai elgiasi. Ji vietoje atvykstančios M. nelaukė ir išėjo savo reikalais. Namo ji grįžo apie (duomenys neskelbtini) val., tuo metu prie namų stovėjo policijos pareigūnai ir priešgaisrinė tarnyba. Grįžusi ji pabendravo su namo gyventojais, kurie buvo lauke, šie jai pasakė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, o J. iššoko pro langą ir pabėgo. Vakaro metu lauke ji išgirdo triukšmą, todėl išėjo į lauką ir pamatė M. vyrą, kurio vardo nežino. Jis stovėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) langų ir juos bandė užkalti su medinėmis plokštėmis. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., būdama namuose, ji išgirdo kažkokį triukšmą, sklindantį bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panašu į vaikščiojimą. Iš pradžių ji pagalvojo, kad jai pasigirdo, kadangi, jos žiniomis, butas yra užrakintas, jo langai užkalti, o iš kaimynų ji girdėjo, kad J. yra sulaikytas. Tačiau po kelių minučių ji išgirdo, kad kažkas rakina buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo duris. Nusprendė pažiūrėti pro savo durų akutę. Pažiūrėjus pro ją, pamatė J., kuris užrakino buto duris iš išorės ir kažkur išėjo. Tuomet ji iškart paskambino M. ir paklausė, ar ši leido J. grįžti į butą, į ką M. atsakė, jog neleido. Ji M. pasakė, kad per savo buto akutę pamatė, kaip jis išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jį užrakino ir kažkur pasišalino. Po kažkiek laiko ji pro langą pamatė, kad prie namo privažiavo policijos pareigūnų ekipažas bei priešgaisrinė tarnyba, tačiau iš buto išėjusi nebuvo ir nieko daugiau nežino.
Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. M.; buto vidutinė rinkos vertė – 44 300 eurų.
Iš (duomenys neskelbtini) Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., J. K., turėdamas tikslą visuotinai pavojingu būdu apgadinti savo motinai M. M. priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), pro išdaužtą langą įsibrovė į šio buto vidų, atsuko virtuvėje esančio dujų vamzdžio sklendę ir įdėjo padegtą popierių į orkaitės vidų, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Įvykio metu M. M. priklausantis turtas neapgadintas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja, kuri prisistatė kaip M. M., ir nurodė, kad ji yra prie buto adresu (duomenys neskelbtini); kaimynai jai pranešė, kad šiame bute prieš 30 min. lankėsi pranešėjos sūnus J. K., kuris įtariamas minėto buto padegimu (duomenys neskelbtini) Po vakarykščio įvykio buto langai buvo užkalti, šiuo metu užtvara nulaužta. Pranešėja prašo policijos pareigūnų atvykti, nes bijo užeiti į vidų.
Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės K. B. Tarnybinio pranešimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., buvo gautas pranešimas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo padegtas (duomenys neskelbtini), prieš 30 min. lankėsi padegimu įtariamas J. K. – buto savininkės ir pranešėjos M. M. sūnus. Atvykus minėtu adresu policijos pareigūnus pasitiko M. M. ir jos sutuoktinis O. M., kurie paaiškino, kad jiems paskambino kaimynė ir informavo, jog girdi kaip bute Nr. (duomenys neskelbtini) kažkas vaikšto. Pranešėja kartu su savo vyru atvyko prie buto, nes baiminosi, kad jos sūnus J. K. galimai yra bute. Atvykę prie namo jiedu pastebėjo, kad faniera, kuria po gaisro buvo užkalti langai, yra išlaužta, į butą galimai buvo patekta. Užėjus į butą jautėsi dujų kvapas, virtuvėje viryklės orkaitėje, buvo padėtas popierius, kuris rūko, matėsi dūmai, taip pat buvo pastebėta atsukta dujų vamzdžio sklendė. Dujas užsuko O. M.. Atvykusi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-oji komanda užgesino popierių.
Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui V. C., buvo apžiūrėtas daugiabučio namo pirmame aukšte esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint iš lauko pusės buto du langus, jie yra atidaryti, vienos lango dalies stiklo paketas išdaužtas, lauke ant žemės guli medžio drožlių plokštės, stalo įrankiai ir kiti smulkūs daiktai. Buto virtuvėje esanti dujinė viryklė yra apdegusi, pajuodusi (dujos patenka centralizuotai dujiniais vamzdžiais), apžiūros metu dujų rankena virš viryklės yra uždarytoje padėtyje.
BK 187 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
BK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė kambario langą, kurio vertė 1100 eurų, ir padegė virtuvėje esančią dujinę orkaitę, kurios vertė 180 eurų, taip jis visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą nukentėjusiajai M. M. priklausantį 1280 eurų vertės turtą. Be to, kaltinamasis J. K. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., turėdamas tikslą sukelti gaisrą, pro išdaužtą virtuvės langą įsibrovė į butą adresu (duomenys neskelbtini), atsuko virtuvėje esančią dujų vamzdžio sklendę, įdėjo uždegtą popierių į dujinės orkaitės vidų ir pasišalino iš buto, tačiau nusikalstamo sumanymo sunaikinti turtą nerealizavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, uždegtiems popieriams susmilkus, gaisras bute nekilo; taip jis visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą nukentėjusiajai M. M. priklausantį 44 300 eurų vertės butą ir jame esančius daiktus. Tai įrodo pačio kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, apžiūros protokolai su pridėtomis nuotraukomis, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Atsižvelgiant į kaltinamojo J. K. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti padariniai – bus visuotinai pavojingu būdu sugadintas svetimas turtas, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. K. veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje sudėtis, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė skiltyje ,,Įtariamojo atsakomybę sunkinančios, lengvinančios aplinkybės“ nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad J. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat įvertinant tai, kad J. K. praeityje yra teistas net 11 kartų, įskaitant ir teistumus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turto sugadinimą), kas rodo tvirtai susiformavusias asmens antivisuomenines nuostatas, priimtų elgesio ir teisės normų nepaisymą, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedarymą, prašo pripažinti J. K. recidyvistu ir laikyti tai jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas pastebi, kad minėto pareiškimo rezoliucinėje dalyje prokurorė prašymo pripažinti J. K. recidyvistu ir laikyti tai jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe nesuformulavo, todėl teismas šio klausimo šiame procesiniame dokumente nemato pagrindo spręsti.
Skirdamas J. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia, nenustatyta nei viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis nedirba, praeityje administracine tvarka baustas, teistas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę šiuo metu nėra pagrindo (netikslinga). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas informavo, kad J. K. per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. J. K. medicinos dokumentuose fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) m. jam buvo diagnozuota priklausomybė psichoaktyvioms medžiagoms ((duomenys neskelbtini) specialisto išvada).
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje, numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. K. paskyrus 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir J. K. skirtina subendrinta bausmė – areštas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), t. y. nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., kas atitinka vieną arešto parą.
Civilinės ieškovės (nukentėjusioji) M. M. patvirtino, kad civilinio ieškinio reikšti nepageidauja.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais ir daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės kaimas II, Vilniaus r., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, ir nuteisti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, ir nuteisti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, J. K. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. K. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. K. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (vieną dieną), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., kas atitinka vieną arešto parą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais ir daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės kaimas II, Vilniaus r., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai; nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442. Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.