Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato Lino Žukausko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 17 d. Palangos mieto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė I. Š. surašė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 00.13 val., atvykus Palangos mieto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams ir policijos pareigūnams į lauko kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklinda garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių per tentinį stogą bei atviras angas, esančias tarp tentinio stogo ir sienų. A. G., vykdydama direktorės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad būtų laikomasi Palangos mieto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T2-15 12.1 punkto reikalavimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorės A. G., vykdančios veiklą lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė I. Š. reikalauja vykdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo „Dėl triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-15 12.1 punkto reikalavimus (t. y. viešosiose vietose, lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 24 val. iki 6 val., kai yra draudžiama leisti muziką, neleisti muzikos ar groti muzikiniais instrumentais). Tokie A. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42⁴ str. 3 d.

Skundžiama 2016 m. sausio 7 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas netenkinto administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato L. Žukausko skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

2015-08-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Institucija) surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVADAN-36074166-15 (toliau – protokolas) pagal ATPK 42⁴ str. 3 d. (Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas) dėl to, kad neva 2015-08-09 00.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš lauko kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika iš garso stiprinimo aparatūros, t. y. garso kolonėlių, per tentinį stogą bei atviras angas, esančias tarp tentinio stogo ir sienų. Protokole buvo nurodyta, kad A. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktore, neužtikrino Savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T2-15 12.1 p. laikymosi ir pažeidė ATPK 42⁴ str. 3 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja D. M., vadovaudamasi ta pačia protokolo formuluote, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. SAVADN-37525875-15 (toliau – nutarimas), nevertindama A. G. paaiškinime nurodytų aplinkybių ir nekvestionuodama protokole nurodytų aplinkybių pagrįstumo, konstatavusi atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, A. G. už ATPK 42⁴ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 150 Eur dydžio baudą.

Palangos miesto apylinkės teismas A. G. atstovo advokato L. Žukausko skundą dėl Institucijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atmetė. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, kad A. G. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra „lauko kavinė“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 p. prasme, dėl to kavinės veiklai taikytinas Taisyklių 12.1 p. nustatytas draudimas, uždraudžiantis bet kokio lygio muzikos leidimą ar grojimą muzikos instrumentais viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. Teismas nusprendė, kad administracinio teisės pažeidimo buvimas, t. y. muzikos leidimas ir/ar grojimas muzikos instrumentais viešojoje vietoje nuo 24 val. iki 6 val., yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojos, Šventosios seniūnės V. S. parodymais, fotonuotraukomis, savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. B. pranešimu, žemės sklypo planu, Šventosios gyvenvietės bendruomenės skundu, A. J. ir Č. Š. pareiškimais, S. R., J. V., T. V., G. B., V. B. paaiškinimais, dėl to padarė išvadą, kad protokolas ir nutarimas A. G. surašyti pagrįstai ir teisėtai.

A. G. įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos esminės sąlygos administracinės atsakomybės taikymui (administracinio teisės pažeidimo faktas bei esminės aplinkybės). Skundžiama nutartis yra pagrįsta teismo „nustatytomis“, tačiau neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, remiantis įrodymais, nesusijusiais su galimu administraciniu teisės pažeidimu, t. y. remiantis įrodymais, neatitinkančiais leistinumo reikalavimų, dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Dėl teismo priimtos nutarties bei Institucijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtumo pagrindų

Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar būtent 2015-08-09, apie 00.13 val., A. G. neužtikrino Taisyklių 12.1. p. nustatyto draudimo laikymosi, ar būtent nurodytu laiku kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ iš konkrečių garso stiprinimo įrenginių buvo leidžiama muzika, trikdanti viešąją rimtį. Nė viename iš anksčiau nurodytų dokumentų, teismo laikytų įrodymais, nėra kalbama, nėra nurodoma aplinkybių, buvusių ar galėjusių būti 2015-08-09. Dauguma asmenų, kurių pareiškimais, skundais ir paaiškinimais rėmėsi teismas, net nėra buvę kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir net negalėtų nurodyti aplinkybių, išdėstytų jų pasirašytuose dokumentuose, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. II-6-549/2016 tarp tų pačių šalių dėl analogiškų aplinkybių kaip liudytoja apklausta S. R. aiškiai nurodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra buvusi, ji apskritai net negali nurodyti, iš kurios kavinės sklinda galimas triukšmas (iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ar kavinės „(duomenys neskelbtini)“), o paaiškinimą pasirašė nežinodama, kas jame surašyta, Institucijos pareigūnų nurodymu, tai aiškiai iliustruoja, kokiu būdu ir kokiu tikslu savivaldybės veiksmai prieš A. G. vadovaujamos įmonės valdomą kavinę „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi. Vien skundų buvimo faktas nepatvirtina juose nurodytų aplinkybių teisingumo ir tikrumo.

Be to, ir administracinės bylos nagrinėjimo metu A. G. teismo prašė vertinti tą aplinkybę, kad 2015-07-24 Palangos (Šventosios) bendruomenės kolektyvinis skundas ir asmenų paaiškinimai turi būti vertinami tik kaip suinteresuotų tiesiogine konkurencija su kavine „(duomenys neskelbtini)“ asmenų surašyti dokumentai, kuriuose nenurodomi jokie konkretūs galimi administraciniai teisės pažeidimai, padaryti A. G.. Kaip buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, iš 21 skundą pasirašiusių asmenų, ne mažiau nei 13 yra tiesiogiai su kavine „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančiais subjektais susiję asmenys (J. V., T. V., M. T., L. Š., M. N., U. B., R. V., N. S., G. B., A. J., I. R., S. R. (apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausos teismo posėdyje metu liudytoja S. R. neigė bet kokias sąsajas su kavine „(duomenys neskelbtini)“ bei neigė tai, kad šios kavinės skleidžiamas triukšmas sudaro neigiamą triukšmo naktį foną, tačiau, kaip buvo išsiaiškinta, ši liudytoja yra asmens, kuriam priklauso kavinė „(duomenys neskelbtini)“, mama), Vidas P. R., V. B.), dėl to nurodytus dokumentus teismas privalėjo vertinti kritiškai ir juos atmesti, kaip pateiktus suinteresuotų asmenų. Remdamasis šiais, apelianto teigimu, neleistinais įrodymais, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Be to, spręsdamas klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo (dėl muzikos leidimo naudojant garso stiprinimo įrenginius) teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais dokumentais: 2015-08-09 Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno padalinio specialiosios paskirties kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto E. G. ir M. M. tarnybiniais pranešimais, kuriuose pareigūnai nurodė, kad 2015-08-09, tikėtina, apie 00.15 val., šiems specialistams stovint prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauke, iš kavinės sklido triukšmas nuo garso stiprinimo priemonių (garso kolonėlių), kurios buvo matyti, kad yra pakabintos prie atvirų langų. Nepaisydamas A. G. paaiškinimuose nurodytų ir įrodymuose fiksuotų aplinkybių, kad nuo gatvės pusės visi kavinės langai yra stacionarūs ir nevarstomi, prie jų jokių garso stiprinimo įrenginių nėra, prie gatvės pusės esančią stiklo sieną nuo vidinio kavinės kiemo skiria dar ir stacionari medinė siena, per kurią neįmanoma iš gatvės matyti to, kas yra kavinės viduje, taip pat ir vidiniame kieme, teismas šių įrodymų nevertino kritiškai ir jais vadovavosi konstatuodamas pažeidimo buvimą.

Konstatuodamas pažeidimo faktą ir pasisakydamas dėl muzikos grojimo viešojoje vietoje, teismas nurodė, kad: „2015-11-11 daryta kavinės „(duomenys neskelbtini)“ nuotrauka patvirtina, kad kavinės patalpa nėra stacionarus pastatas, nes šiuo metu jis iš dalies išardyta, likusios tik galinė ir dvi šoninės sienos.“ Neaišku, apie kokias galinę ir dvi šonines sienas teismas nurodė, nes visa kavinės vidinio kiemo teritorija iš visų pusių yra apsupta stacionariomis medinėmis konstrukcijomis. Apeliantas pažymi, kad kavinė įrengta 2-juose stacionariuose pastatuose, žemės sklypo plane pažymėtuose indeksais G, ir nė vieno šių pastatų dalis nėra nei nuardyta, nei išardyta iki šiol.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 42⁴ str. 3 d., darant prielaidą, kad Taisyklių 12.1. p. nustatyto draudimo teisėtumas nekvestionuotinas ir tokiu būdu sprendžiant klausimą dėl pažeidimo buvimo, turėjo būti neginčijamai fiksuota ir nustatyta teisės normos dispozicijoje įtvirtinta būtina aplinkybė – muzikos grojimas naudojant garso stiprinimo įrenginius. Taigi, nustatant šią aplinkybę, tiek Institucija, tiek teismas privalėjo nustatyti, iš kokių, kur esančių ir kur sumontuotų garso stiprinimo įrenginių 2015-08-09 muzika kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo grojama, tačiau tai niekaip ir niekur nustatinėjama nebuvo.

A. G. atstovas pažymi, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ garso kolonėlės yra įrengtos tiek stacionariose kavinės patalpose (pastatuose, pažymėtuose indeksu G), tiek ir kiemo terasoje, jos po 24 val. yra išjungiamos. Tokiu atveju, jei būtų fiksuojama grojama muzika iš stacionarių kavinės patalpų, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neišvengiamai būtų turėję užtikrinti sklindančio triukšmo garso lygio nustatymą tam, kad būtų pagrindas fiksuoti administracinio teisės pažeidimo buvimą. Tačiau fiksuojant administracinį teisės pažeidimą nebuvo nustatinėjama ir fiksuojama, iš kurių garso stiprinimo įrenginių buvo girdima muzika.

Be to, byloje ne tik nėra nustatyta, iš kurių garso stiprinimo įrenginių būtent 2015-08-09 buvo ar galėjo būti grojama muzika, bet ir nėra fiksuota, kur ir kokie, kokios galios garso stiprinimo įrenginiai kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrengti. Šiuo aspektu buvo susidurta su akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujančiais įrodymais – R. R. paaiškinimu, kad garso stiprinimo įrenginiai sumontuoti kavinėje po pačiu tentiniu stogu (viršuje); liudytojos V. S., kuri kavinėje buvo 2 kartus ir nė karto galimo pažeidimo metu, paaiškinimu, – šalia stacionaraus pastato esančios pakylos šonuose; policijos pareigūnų aiškinimu, prie atvirų langų, išeinančių į gatvės pusę ir pan.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad esminę reikšmę administracinio teisės pažeidimo konstatavimui turinčios aplinkybės byloje niekaip ir jokia forma nebuvo nustatytos, dėl to A. G. priimti sprendimai turi būti panaikinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pripažino viešąja vieta Taisyklių 6 punkto prasme

Atsižvelgdamas į Taisyklių 6 punkte nustatytą reglamentavimą, nurodantį, kad be miesto viešųjų vietų viešąja vieta laikomi ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriame teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, teismas nusprendė, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“, kurios kiemo terasoje yra staliukai lankytojams, laikytina viešąja vieta. Tačiau teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad statybiniai kavinės teritorijos pakeitimai, taip pat ir pačios savivaldybės elgesys suformavo A. G. įsitikinimą (manymą), kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikytina lauko kavine, o kartu ir viešąja vieta Taisyklių 6 p. prasme.

Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu savivaldybės atstovas taip pat pripažino, jog kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimai, lyginant su kadastriniuose dokumentuose fiksuotais duomenimis apie kavinės pastatus, yra esminiai, t. y. kavinės pastatai yra pertvarkyti į vientisą statinį, nuo viešųjų erdvių atribotą stacionariomis sienų konstrukcijomis, tai mažina galimybę kavinę „(duomenys neskelbtini)“ laikyti lauko kavine, o kartu ir viešąja vieta.

Be to, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis (viešoji vieta apibrėžiama identiškai kaip ir Taisyklėse), bet kokios prekybos ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui savivaldybės teritorijoje yra būtina gauti savivaldybės leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo nuo 2013 metų ir nuo pat veiklos vykdymo pradžios iki šio momento kavinei nebuvo pateikta jokių pastabų, pretenzijų ar reikalavimų dėl veiklos, anot savivaldybės, vykdomos viešojoje vietoje (kavinės kieme – lauko kavinėje). Toks savivaldybės pareigūnų, turinčių pareigą kontroliuoti, ir veiklos, vykdomos viešosiose vietose, teisėtumą, toleravimas ir požiūris į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ suponavo įsitikinimą, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikoma viešąja vieta Taisyklių 6 p. prasme ir kavinei „(duomenys neskelbtini)“, kaip stacionariam galimo triukšmo šaltiniui, yra taikomi kitokio pobūdžio triukšmo prevencijos reikalavimai.

Šiuo aspektu teismas turėjo vertinti, ar pagrįstai savivaldybė staiga pakeitė savo nuomonę ir ėmė kavinę „(duomenys neskelbtini)“ laikyti viešąja vieta, kurioje, anot prekybos taisyklių, neteisėtai teikiamos paslaugos ir ar toks pozicijos pakeitimas yra suderinamas su pačios savivaldybės elgesiu ir veiksmais, kurie lėmė ir atitinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. G. veiksmus.

Teismas nusprendė, kad galimas Taisyklių 12.1. p. normos prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, nesantis bylos nagrinėjimo dalyku, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės tokios normos pagrindu taikymui.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Vadovaujantis šio įstatymo 4 str., valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina LR Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos ministerijos, savivaldybių institucijos, triukšmo prevencijos taryba. Vadovaujantis įstatymo 7 str. 2 p., Sveikatos apsaugos ministerija rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus.

Vadovaujantis anksčiau nustatytu įstatymo reglamentavimu, 2011-06-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurios reglamentavimu (7 p., 8 p., 10 p.) nustatyti maksimalūs leidžiami ribiniai garso lygiai, kuriuos viršijant skleidžiamas garsas laikomas triukšmu, atitinkamai, o būtent po 24 val. triukšmu laikytinas garso lygis, viršijantis 40 dBA ekvivalentinį garso slėgio lygį, ir 45 dBA maksimalų garso slėgio lygis aplinkoje, neveikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, ir 50 dBA ekvivalentinį garso slėgio lygis ir 55 dBA maksimalų garso slėgio lygis aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, mažesnio garso slėgio lygis, vadovaujantis anksčiau nurodyta higienos norma, nelaikomas triukšmu (atitinkamai ir neteisėtai leidžiama ir / ar grojama muzika).

Konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu įtvirtinama tai, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Tokiu būdu įtvirtinama, kad žemesnės galios įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu negalima pakeisti įstatymų ar aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo, nes tokiu būdu būtų pažeista įstatymų ir aukštesnės galios teisės aktų viršenybė, būtų sukurta neteisės skirtingo lygmens teisės aktų tarpusavio konkurencija.

Kaip nurodyta, 2011-06-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustato maksimalius leidžiamus garso slėgio lygius aplinkoje, nelaikytinus triukšmu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 301 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

ATPK 42⁴ str. 3 d. numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju – į Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-15. Šių taisyklių 12.1. punktas, kurio pažeidimu kaltinama A. G., draudžia viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais. Viešoji vieta pagal Taisyklių 6 punktą laikytina Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esanti Savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

A. G. atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad A. G. kaltės nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apelianto teigimu, teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatytos A. G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, be to, teismas nepagrįstai kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pripažino viešąja vieta Taisyklių 6 punkto prasme. Be to, apeliantas pažymi, kad konstatuoti ATPK 42⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą negalima remtis tik asmenų parodymais, yra būtina išmatuoti triukšmo lygį ir šis lygis turi viršyti 45 dBA triukšmo lygį, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino ir atmetė skundo argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl galimo Taisyklių 12.1. p. normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas A. G. surašytas ne dėl to, kad jos vadovaujamoje kavinėje buvo skleidžiamas per aukštas triukšmo lygis, o dėl to, kad po 24 val. buvo leidžiama muzika. Šiuo atveju A. G. kaltinama pažeidusi konkretų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių punktą, t. y. 12.1 p. – be išimčių draudžiantį viešosiose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, nepriklausomai nuo to, koks yra skleidžiamo garso lygis. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomas garso lygio matavimas būtų svarbus tik tuo atveju, jei asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Taisyklių 11 p., kuris numato, kad laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose naudoti lauko garsinę informaciją ir (ar) reklamą bei kitus triukšmo šaltinius 8.00-22.00 val. galima taip, kad prekyvietėje nebūtų viršijamas bendras gatvės fonas, pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Taisyklių 12.1 punkto pažeidimą, todėl nėra pagrindo A. G. veikai taikyti nei Taisyklių 11 p., nei 13 p., kuris numato 11 punkto taikymo išimtis, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad garsi muzika iš lauko kavinės „(duomenys neskelbtini)“ garso stiprinimo aparatūros per tentinį stogą bei atviras angas (t. y. neuždaroje patalpoje, kaip numatyta Taisyklių 13 p.) sklido 00.13 val. (po 22 val., t. y. pasibaigus Taisyklių 11 p. reguliavimo laikui), kai Taisyklių 12.1 punktas, kurio pažeidimu A. G. kaltinama, kaip minėta, be išimčių draudžia viešose vietose nuo 24 val. iki 6 val. leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais.

Pažeidimo fakto nustatymui taip pat neturi reikšmės kavinės „(duomenys neskelbtini)“ konstrukcijos, joje esančios garso muzikos leidimo aparatūros, jos priedų modifikacijos, galingumas, išdėstymas ar pan., taip pat neturi reikšmės ir papildomai pateikta medžiaga – Šventosios gyvenvietės bendruomenės ar atskirų asmenų skundai dėl keliamo triukšmo.

Byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar 2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 00.13 val., lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo leidžiama muzika.

Skunde teigiama, kad muzika po 24 val. ne stacionarioje kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje nebuvo leidžiama ir jokios garso kolonėlės nebuvo užfiksuotos.

Šiuos argumentus paneigia Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų E. G. ir M. M. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams 2015-08-09 00.15 val. pagal gautą pranešimą nuvykus prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, stovint lauke prie kavinės, buvo girdėti triukšmas nuo garso stiprinimo priemonių (garso kolonėlių), kurios buvo matomos pakabintos prie atvirų langų (b. l. 23, 24). Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo-garso įrašas. Įraše girdisi grojanti muzika, taip pat kaip kavinės atstovai teisinasi, jog muzika nėra garsi. Šiuos įrodymus patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto R. R. bei sanitarijos inspektorės A. U. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2015-08-09 00.13 val. buvo užfiksuota, jog iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido garsi muzika. Garsas po 24 val. sklido į Kopų gatvę pro kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atviras angas, esančias tarp tentinio stogo ir sienų bei per patį tentinį stogą (b. l. 20, 21).

Vertinant byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad A. G. veika pagal ATPK 42⁴ str. 3 d. kvalifikuota teisingai, Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tokią teisę turėjo, Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 str. 2 d. reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 42⁴ str. 3 d. Atmesdamas A. G. atstovo skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsakydamas į skundo argumentą dėl Taisyklių 12.1 p. normos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams – Triukšmo valdymo įstatymui ir 2011-06-13 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, bei kartu A. G. atstovo advokato L. Žukausko 2016-03-07 apygardos teismui pateiktą prašymą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar 2014 m. sausio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1. norma ta apimtimi, kuria nėra nustatyti draudžiamo garso (triukšmo) ribiniai dydžiai ar vertinamieji kriterijai, atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 19 d., 7 str. 1 d. 2 p., bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“7 p., 8 p., 10 p. ir tuo pagrindu sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog klausimas dėl teismo kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindui kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo atveju pagrįstų abejonių dėl 2014-01-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 12.1. normos atitikties Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymui bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normai HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ apeliacinės instancijos teismui nekyla, todėl apelianto prašymas kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. atstovo advokato Lino Žukausko skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.