Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-24 · Administracinė byla Nr. AS-520-729-12

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
AS-520-729-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02353-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Administracinė byla Nr. AS520-729/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu (toliau tekste – skundas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 200 000 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad prokuratūra ir teismas netinkamai vykdė pareigas užtikrinti jo, kalinamo laisvės atėmimo įstaigose, turto apsaugą, todėl šio turto nebeliko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo K. P. skundą dėl žalos priteisimo atsisakyti priimti ir įsiteisėjus nutarčiai pareiškimą (skundą) grąžinti pareiškėjui.

Teismas pabrėžė, kad nors paduotas skundas atitinka visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje skundui keliamus reikalavimus, tačiau jis neteismingas administraciniam teismui. Nustatė, jog iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad, pareiškėjo manymu, prokuratūra bei teismas neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 129 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. nevykdė pareigos užtikrinti jo, kalinamo laisvės atėmimo įstaigose, turto apsaugą, todėl šio turto nebeliko. Pažymėjo, jog ši pareiga nėra administracinio pobūdžio – ji kyla iš BPK nuostatų, todėl minėtos pareigos nevykdymu sukelta žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio, o ne 6.271 straipsnio nustatyta tvarka. Nurodė, jog tokią poziciją ne kartą pakartojo Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) (žr. 2010 m. birželio 29 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2007 m. gegužės 22 d., 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartis).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą (Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą), turi teisę pasinaudoti valstybės teikiama nemokama teisine pagalba (jeigu pareiškėjas atitinka sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme), nurodyti tinkamą atsakovo Lietuvos valstybės atstovą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją), pateikti įrodymus, kad jo turtas tikrai yra neišlikęs, datą, kada pareiškėjas sužinojo apie turto dingimą, ir pan.

Konstatavo, kad pareiškėjo K. P. skundą atsisakytina priimti, nes šios bylos nagrinėjimas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).