Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Linai Markevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė 2012-06-21 sprendimu Nr. 2PM190435 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pareiškėją pripažino skolininku muitinei dėl į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtų cigarečių „Fest“ (38400 pakelių) bei tuo pagrindu pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė: muitas – 21012 Lt, akcizas – 172992 Lt, PVM – 48402 Lt, akcizo delspinigiai – 14583 Lt ir PVM delspinigiai – 4080 Lt.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-08-17 sprendimu Nr. 1A-276 „Dėl J. G. D. skundo“ patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2012-06-21 sprendimą Nr. 2PM190435.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 10-12) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti:

1) Kauno teritorinės muitinės 2012-06-21 sprendimą Nr. 2PM190435 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ (b. l. 44-46);

2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-17 sprendimą Nr. 1A-276 „Dėl J. D. skundo“ (b. l. 34-36).

Pagrįsdamas teismui teiktų skundų argumentus nurodė, kad vertinant 1992-10-12 Tarybos reglamentu (EEB) 2913/92, nustatyto Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Muitinės kodeksas) 37 str. 1 d., 38 str. 1 d. a p., 40 str., prekes pateikti muitinei privalo asmuo, kuris įvežė prekes į Bendriją, todėl būtent šis asmuo ir privalo nustatytu būdu pateikti pranešimą apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą. O tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai privalėjo imtis visų priemonių, tam, kad būtų oficialiai įvardintas asmuo, iš kurio pareiškėjas įgijo cigaretes. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Specialiosios paskirties būrio pareigūnų parodymų matyti, kad 2011-09-14, t. y. tą dieną, kai pareiškėjas buvo sulaikytas gabenant cigaretes, pareigūnai vykdė tarnybą pagal Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto užduotį. Užduoties tikslas buvo sustabdyti pareiškėją važiuojantį automobiliu „Rover“ su priekaba. Pabrėžė, jog tai įrodo, jog pareigūnams buvo žinomas pareiškėjo sandėris įsigyjant cigaretes, o tai reiškia, kad pareigūnams buvo žinomas ir asmuo, kuris pareiškėjui pardavė cigaretes. Pažymėjo, kad pareigūnams įvardino asmenį, iš kurio įsigijo cigaretes, todėl šis asmuo pareigūnams buvo žinomas, tačiau pastarieji tyčia nesiėmė priemonių jį identifikuoti ir mokestinę prievolę pritaikyti įvardintam asmeniui.

Nurodė, jog vadovaujantis Muitinės kodekso 202 str. nuostata, skolininku muitinei turėjo būti pripažintas asmuo neteisėtai įvežęs į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Todėl, kadangi šis asmuo pareigūnams buvo žinomas, teritorinė muitinė būtent jį turėjo pripažinti skolininku ir būtent jam įregistruoti mokestinę prievolę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimo (b. l. 31-32) argumentais prašė skundą atmesti. Dėl pareiškėjo argumentų dėl solidariosios atsakomybės, nukreipdami argumentus į Europos Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimą (Spedition Ulustrans, C-414/02) nurodė, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., skolininku muitinei sąvoka apibrėžiama plačiai, atsižvelgiant į solidarumo taisyklę, nurodytą Muitinės kodekso 213 str., pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Be to, kaip matyti iš Muitinės kodekso 202 str., kodeksas nereikalauja, kad asmuo pats (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją, tam, kad jis būtų pripažintas skolininku muitinei pagal 202 str. 3 d. trečią įtrauką. Tuo tarpu muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Todėl, nors pareiškėjas pats ginčo prekių neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją ir neįvežė, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, nes, šiuo atveju, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad įsigijo ir laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (solidarios atsakomybės principas). Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, kad pareigūnams buvo nurodęs asmenį, įvežusį cigaretes, taip pat nėra reikšmingas, nes šis argumentas nepagrįstas įrodymais ir nėra galimybės minėtą asmenį identifikuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepimo (b. l. 30) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad faktinės ginčo situacijos aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2012-05-17 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-265-303/2012, todėl ginčo, kad pareiškėjas laikė ir gabeno cigaretes byloje nėra. Be to, šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas. Todėl, tuo pagrindu pažymėjo, kad pareiškėjas skolininku muitinei buvo pripažintas pagrįstai, o naikinti ginčo sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo.

Byloje nėra ginčijama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas įsigijo ginčo prekes (cigaretes „Fest“) ir keliu Utena – Svėdasai – Kupiškis, nuo Utenos miesto iki vietovės, esančios ties (duomenys neskelbtini) k., automobiliu „Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Ridwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno atitinkamą kiekį cigarečių be banderolių, taip pat nėra ginčo ir dėl sprendimais apskaičiuotų mokesčių matematinio teisingumo pagrįstumo. Šalių pozicijos iš esmės išsiskyrė dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei apskritai, nes, kaip teigia pats pareiškėjas, pastarasis negalėtų būti pripažintas skolininku muitinei, nes cigaretes per Lietuvos sieną įvežė ne jis pats, o įsigijo Utenoje iš asmens vardu Gintas. Todėl, sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar Kauno teritorinė muitinė bei Departamentas pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nepripažinti skolininku muitinei.

Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2012-06-21 sprendimu Nr. 2PM190435 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“, pareiškėją pripažino skolininku muitinei dėl į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtų 38400 pakelių cigarečių „Fest“. Pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė: muitas – 21012 Lt, akcizas – 172992 Lt, PVM – 48402 Lt, akcizo delspinigiai – 14583 Lt ir PVM delspinigiai – 4080 Lt.

Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu su skundu (b. l. 37-38) kreipėsi į Departamentą, kuris 2012-08-17 sprendimu Nr. 1A-276 „Dėl J. G. D. skundo“, patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2012-06-21 sprendimą Nr. 2PM190435.

Byloje pateiktas 2012-05-17 Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas Nr. 1-265-303/2012 (b. l. 40-43 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2012-06-08) patvirtina, kad, pareiškėjui už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² str. 1 d., paskirta 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda su automobilio priekabos „Ridwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, taip pat vadovaujantis BK 72 str. 5 d. pagrindu nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti, konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 3700 Lt. Baudžiamajame teismo įsakyme, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėjas, 2011-09-14, laikotarpiu tarp 7.00 val. ir 8.00 val., nuo Utenos miesto iki vietovės, esančios ties (duomenys neskelbtini) km., Kupiškio rajone, keliu Utena – Svėdasai – Kupiškis, automobiliu „Rover 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Ridwan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais neapmokestinamas prekes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas savo kaltę pripažino pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2011-09-10 Utenos turgavietėje, prie jo priėjus iš matymo pažystamam asmeniui vardu Gintas, jiedu sutarė, kad pareiškėjas iš minėto asmens už 107000 Lt nupirks kontrabandinių cigarečių. 2011-09-14 apie 6.00 val. su minėtu asmeniu susitiko Utenos turgavietėje ir iš kurio už 107000 Lt nupirko kontrabandinių cigarečių „Fest“ (apie 70-80 dėžių), kurias vėliau ketino parduoti. Cigaretes susikrovė į automobilį „Rover“ ir jo tempiamą priekabą, o apie 7.00 val., iš Utenos kelio pajudėjo link Panevėžio, kur vėliau, už Svėdasų buvo sustabdytas pasieniečių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 4 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai (plačiąja prasme) turi res judicata galią ir juose nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtame baudžiamajame įsakyme konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini.

Pareiškėjo pagrindiniai nesutikimo su ginčo sprendimais argumentai yra tokie, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčo cigaretes įvežė ne jis pats, todėl ir Bendrijos muitinės kodekso 202 str. jam neturėtų būti taikomas, nes skolininku muitinei turėjo būti pripažintas būtent asmuo neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežęs importo muitais neapmokestinamas prekes (cigaretes). Tuo tarpu šis asmuo pareigūnams buvo žinomas, todėl pareigūnai privalėjo minėtą asmenį, tačiau ne pareiškėją, pripažinti skolininku muitinei.

Vertinant šiuos pareiškėjo skundų argumentus pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas pats į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė ginčo prekių, o įvardino kitą asmenį, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 str. pagrindu klausimą.

Bendrijos muitinės kodekso 4 str. skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą, importo muitai – tai inter alia muitai ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai, skolininkas – bet kuris asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, asmenų bendrija, neturinti juridinio asmens teisinio statuso), privalantis sumokėti skolą muitinei (4 str. 1, 9, 10, 12 d.). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. (a) punktą vienas iš pagrindų importo skolai muitinei atsirasti yra neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamų prekių.

Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nustato, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Paminėtoje Bendrijos muitinės kodekso normoje skolininko sąvoka apibrėžta gana plačiai, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą Bendrijos muitinės kodekso 213 str., pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Todėl Bendrijos muitinės kodeksas, kuris tiesiogiai taikomas ir Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (realiai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku.

Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečiojoje įtraukoje nustatytos dvi būtinosios sąlygos, turinčios egzistuoti kartu, asmenį pripažįstant skolininku muitinei, t. y. asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes bei šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Byloje neginčijamai nustatyta (pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2012-05-17 baudžiamasis įsakymas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-303/2012, b. l. 40-43; Informacinis pranešimas apie sulaikytas (konfiskuotas) prekes, b. l. 49; Apžiūros protokolas, b. l. 50-51)), kad pareiškėjas savo žinioje turėjo (laikė) minėtą kiekį (38400 pakelių) cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių. Šią aplinkybę, be kita ko, skunduose teismui pripažino ir pats pareiškėjas. Todėl akivaizdu, kad pirmoji sąlyga, nustatyta 202 str. 3 d. trečiojoje įtraukoje, kad asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, yra išpildyta.

Vertinant atitikimą antrajai sąlygai pažymėtina, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Aplinkybę, jog pareiškėjas žinojo, kad įsigyja kontrabandines cigaretes patvirtina baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės, nes kaip matyti, pareiškėjas pats patvirtino, kad asmuo vardu Gintas jam pasiūlė pirkti būtent kontrabandines cigaretes. Todėl, atsižvelgiant į tyrimo metu nurodytas tabako gaminių įsigijimo aplinkybes (Ginto pasiūlymas pirkti kontrabandines cigaretes, susitarimas dėl susitikimo, pinigų perdavimas ir cigarečių įsigijimas), darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo, kad cigaretes pirko kontrabandines, o tai reiškia, kad taip pat ir suprato, kad cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo patekusios neteisėtai.

Taigi, atsižvelgiant į skolininko muitinei sąvoką išdėstytą Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., matyti, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas skolininku muitinei nėra būtina ir nereikalaujama, jog asmuo realiai pats būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Todėl, šiuo aspektu nurodyti pareiškėjo argumentai, kad skolininku muitinei pastarasis neturėtų būti pripažįstamas nes cigaretes į Bendrijos muitų teritoriją realiai įvežė ne jis pat, nelaikytini pagrįstais, nes, kaip jau minėta, Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. nereikalauja šios aplinkybės įrodinėti, t. y. pakanka konstatuoti, kad asmuo įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Aplinkybių atitikimą šioms sąlygoms patvirtina byloje surinkti įrodymai. Tuo pačiu pagrindu atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų privalėjimo imtis visų priemonių oficialiai įvardinant asmenį iš kurio pareiškėjas įgijo cigaretes. Atkreiptina, jog kaip matyti iš baudžiamojo įsakymo, pareiškėjui tik nurodžius, kad prekes įsigijo iš iš matymo pažįstamo vyro vardu Gintas ir daugiau jokių duomenų apie minėtą asmenį pateikti negalėjo, akivaizdu, jog tik šio asmens įvardinimas (pasakant jo vardą), vertintinas tik kaip gynybinė priemonė nepateikiant ją paneigiančių įrodymų.

Atsižvelgiant į ikiteisminių mokestinių institucijų sprendimuose teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo skundų argumentais panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-08-17 sprendimą Nr. 1A-276 bei Kauno teritorinės muitinės 2012-06-21 sprendimą Nr. 2PM190435 nėra teisinio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti J. G. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.