- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-526/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A.
- Atsakovas
- uždarosioms akcinėms bendrovėms „Lietuvos rytas“, „Ekstra“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. (E.) Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1056-262/2010 pagal ieškovo A. (E.) Č. ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Lietuvos rytas“, „Ekstra“ žurnalas, S. P., D. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) išspausdintas atsakovo S. P. straipsnis „Iškrypėliai įžūlėja“, kuriame nurodoma, kad „<...> teisėsaugininkams kilo įtarimų dėl galimų E. Č. lytinių santykių su kartu su juo gyvenusia jo motina“, „<...> fotografavosi su savo gimdytoja specifinėse pozose“. 2004 m. birželio 7 d. UAB „Ekstra“ žurnalas leidžiamame žurnale „Ekstra“ Nr. 22 išspausdintas atsakovo D. D. straipsnis „Pornografija – klestintis nelegalus verslas“, kuriame paskleistos žinios dėl „<...> E. Č. lytinių santykių su kartu gyvenusia motina. Tais metais per kratą pareigūnai jo namuose rado nuotraukų, kuriose <...> fotografavosi <...> ir su savo motina, santykiaudamas netradicinėmis pozomis“.
Šalies argumentai
Ieškovas A. (E) Č. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus – viešosios informacijos rengėją ir savininką UAB „Lietuvos rytas“ ir informacijos autorių S. P. paneigti laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ 2000 m. gruodžio 23 d. Nr. 301 S. P. publikacijoje paskleistą žinomai melagingą teiginį, kad A. Č. „fotografavosi lytiškai santykiaudamas su savo motina“; įpareigoti viešosios informacijos rengėją, savininką ir informacijos autorių paneigti 2004 m. birželio 7 d. žurnale „Ekstra“ Nr. 22 D. D. rašinyje „Pornografija - klestintis nelegalus verslas“ 31 psl. paskleistas žinias: „E. Č. lytinių santykių su kartu gyvenusia motina. Tais metais per kratą pareigūnai jo namuose rado nuotraukų, kuriose ... fotografavosi ... ir su savo motina, santykiaudamas netradicinėmis pozomis“, nes šios žinios neatitinka tikrovės ir yra melagingos“; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 1 450 000 Lt neturtinei žalai, o taip pat 50.000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėse paskleistos žinios apie ieškovą ir jo motiną neatitinka tikrovės, žeminą paties ieškovo bei jo mirusios motinos garbę ir orumą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad visuomenėje paskleisti tikrovės neatitinkantys faktai yra aiškiai užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio, padarė ieškovo giminėms ir artimiesiems didelę moralinę žalą, sugadino giminės reputaciją, ieškovui sukėlė didelį stresą, išgyvenimus, ilgalaikę depresiją. Dėl paskleistų melagingų žinių ilgą laiką ieškovui reikėjo aiškintis, kęsti žmonių priekaištus, įžeidinėjimus ir smurtą. Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. birželio 19 d. raštu Nr. 3-571 patvirtino, kad žinių apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos iškėlimą) ar tirtą medžiagą dėl A.(E.) Č. lytinių santykių su motina P. V. nerasta. Ieškovas nurodė, kad jis yra Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos respublikinės valdybos pirmininkas, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos tarybos narys, laisvės kovų dalyvis, valstybės pripažintas politinis kalinys, knygų autorius, todėl paskleistos žinios pakenkė ieškovo reputacijai, padarė didelę turtinę žalą, nes leidėjai atsisakė spausdinti ieškovo knygas. Ieškovą ir jo motiną žeidžiančios, tyčiniai melagingos, keršto tikslu paskleistos žinios iki šiol viešai nėra paneigtos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas A.(E.) Č. nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nustatytu laiku bei savo teise reikalauti paneigti „Lietuvos ryto“ priedo „Laikinoji sostinė“ 2000 m. gruodžio 23 d. Nr. 301 publikacijoje „Iškrypėliai įžūlėja“ apie jį paskleistos informacijos (LR Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. lapkričio 29 d. redakcija) 45 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas A.(E.) Č. praleido terminą kreiptis į viešosios informacijos rengėją dėl informacijos paneigimo bei praleido senaties terminą dėl šio reikalavimo kreiptis į teismą, o atnaujinti termino teismo neprašė. Taip pat pažymėjo, kad tuo metu galiojusio 1964 m. CK 7 straipsnio redakcija numatė, kad jeigu žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo, apie kurį tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą. Todėl teismas konstatavo, kad tuo atveju, kada duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, teisę į teisminę gynybą paskleistos informacijos paneigimo būdu ieškovas įgyja tik pasinaudojęs išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog 2004 m. birželio 7 d. leidinyje „Ekstra“ Nr. 22 buvo išspausdintas D. D. straipsnis „Pornografija – klestintis nelegalus verslas“, kuriame išspausdinti teiginiai yra paimti iš S. P. 2000 m. gruodžio 23 d. parašyto straipsnio „Iškrypėliai įžūlėja“ bei 2000 m. ir 2004 m. straipsniuose pateikta informacija yra vienoda, kalbanti apie A.(E.) Č. lytinius santykius su savo motina. Tuo tarpu pagal LR CPK 182 straipsnį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kur dalyvavo tie patys asmenys bei asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nepaneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse.
Be to, teismas nurodė jog 2009 m. spalio 20 d. atlikta lingvistinė ekspertizė, kurioje padaryta išvada, kad 2000 m. gruodžio 23 d. „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301 (1496) straipsnyje „Iškrypėliai įžūlėja“ apie A. Č. ir jo motinos lytinius santykius nerašoma, tiesioginio teiginio apie tai, kad A. Č. ir jo motina turėję lytinius santykius, nėra. Taip pat nurodyta, kad lingvistinės ekspertizės rezultatai neleidžia tiesiogiai įrodyti, kad S. P. savo straipsnyje informavo visuomenę apie A. Č. lytinius santykius su savo motina.
Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad neįrodytas ieškovo A.(E.) Č. garbės ir orumo pažeidimas, nes nėra būtinų sąlygų atsakovų atsakomybei atsirasti - nėra atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakomybei taikyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. (E.) Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apie tai, kad „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“ 2000 m. gruodžio 23 d. Nr. 301 publikacijoje „Iškrypėliai įžūlėja“ buvo paskleista ieškovą žeminanti informacija, ieškovas sužinojo tik pradėjus nagrinėti ieškinį UAB „Ekstra žurnalas“ ir D. D., gavus atsiliepimą. Be to, privataus kaltinimo byloje apklaustas S. P. nurodė, kad savo straipsnyje jis tiesmukiškai neteigė apie ieškovo ir motinos santykius, o tik rašė abstrakčiai, užuominomis, ką patvirtina ir 2009 m. spalio 20 d. atliktos lingvistinės ekspertizės išvados. Tačiau D. D. savo straipsnyje jau tiesmukiškai ir vienarekšmiškai rašo apie ieškovo ir jo motinos lytinius santykius.
2. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G., S., P. ir K. patvirtino, kad tik po 2004 m. birželio 7 d. buvusiame „Ekstra“ žurnale Nr. 22 išspausdinto D. D. straipsnio „Pornografija – klestintis nelegalus verslas“ ieškovas buvo terorizuojamas kitų kalinių.
3. Žurnalistų etikos inspektorius 2005 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-29 nurodė, kad „Ekstra“ žurnale paskleistos žinios yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir neabejotinai sukelia neigiamą nuomonę visuomenėje, žemina asmens garbę ir orumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamos kategorijos bylose ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka yra privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kuria nepasinaudojus, apeliantas apskritai neturi teisės į teisminę gynybą. „Ekstra“ žurnale išspausdintas D. D. straipsnis buvo parašytas remiantis prieš tai išspausdintomis publikacijomis apie A. (E.) Č., taip pat remiantis apelianto kaimynų bei teisėsaugos pareigūnų, tyrusių ieškovo nusikaltimus, pasakojimais. Atitinkamai Visuomenės informavimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte teigiama, jog žurnalistas neatsako už melagingos informacijos paskleidimą, jei tokia informacija buvo išspausdinta anksčiau ir nebuvo paneigta. Tuo tarpu dėl visuomenėje susidariusios neigiamos nuomonės apie A. (E.) Č. kaltas ne žurnalistas, parašęs straipsnį, ar tą straipsnį išleidęs leidėjas, o pats apeliantas, kuris tą nuomonę suformavo savo nusikalstamais veiksmais, kurie yra priešingi įstatymui, gerai moralei bei paprotinėms normoms. Be to, pažymėtina, kad tuo pačiu pagrindu ieškovas kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, tačiau D. D. ir V. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje buvo išteisinti (CPK 182 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar viešo intereso (CPK 320 str. 2 d.) nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Atitinkamai byloje nustatyta, kad reikalaujami paneigti duomenys, visų pirma, buvo paskleisti 2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) ir būtent šiais duomenimis (kartu su atsakovo D. D. žurnalistinio tyrimo metu gautais tai patvirtinančiais duomenimis (1 t., 65 b. l) buvo vadovautasi išspausdinant straipsnį 2004 m. birželio 7 d. UAB „Ekstra“ žurnalas leidžiamame žurnale „Ekstra“ Nr. 22, todėl reikalavimas atsakovams UAB „Ekstra“ žurnalui ir D. D. atlyginti žalą, nepaneigus 2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) paskleistų duomenų, iš viso negalimas. Tuo tarpu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, užtikrindamas ieškovo teisę būti išklausytam ir siekdamas išvengti tolesnių ginčų (CPK 7 str., 293 str. 2 p.), pasisakė ir dėl 2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) paskleistos informacijos ginčijimo galimybės, tačiau teisingai nustatė, kad konkrečiu atveju yra praleistas Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija) 45 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas kreiptis dėl pirminės informacijos paneigimo. Pažymėtina ir tai, kad minėtas terminas nėra savitikslis, nes praėjus daug kaip šešeriems metams po informacijos paskleidimo (iki patikslinto ieškinio pateikimo (1 t., 101 b. l.), atsakovų galimybės įrodyti 2000 m. gruodžio 23 d. paskleistos informacijos teisingumą nagrinėjamu atveju yra objektyviai apribotos dėl informaciją teikusio asmens mirties ir kitų aplinkybių (1 t., 117 - 119 b. l., 2 t., 66 b. l., baudžiamoji byla Nr. 1-233-119/08, 113 b. l.). Juo labiau, kad ieškovas nepaneigė atsakovo S. P. atsiliepime į ieškinį nurodyto fakto, jog 2000 m. gruodžio 5 d. buvo davęs atsakovui interviu ir todėl turėjęs žinoti apie rengiamą straipsnį dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ (1 t., 118 – 119 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, reikalauti iš atsakovų atlyginti dėl informacijos apie ieškovą paskleidimo, pastarojo nuomone, atsiradusią žalą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Atitinkamai analizuoti kartu su ieškovu bausmę atlikusių asmenų parodymus, siekiant aiškintis, kokią įtaką duomenų apie A. (E.) Č. paskleidimas 2004 m. birželio 7 d. UAB „Ekstra“ žurnalo leidžiamame žurnale „Ekstra“ Nr. 22 turėjo ieškovo tolesniems santykiams su kitais kaliniais, nėra pagrindo (juo labiau, kad nėra pagrindo teigti, jog minėti santykiai iš esmės pasikeitė (2 t., 116 b. l.). Tiesa, atleidus nuo žalos atlyginimo, visuomenės informavimo priemonė savaime nėra atleidžiama nuo pareigos paskelbti asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimą, tačiau pats asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo faktas nėra pagrindas ją paneigti, nes paneigimui būtinas žinių neatitikimo tikrovei fakto nustatymas (kas konstatuota ir apelianto nurodomame Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-29), o nepaneigus pirminės informacijos (2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) išspausdintame atsakovo S. P. straipsnyje „Iškrypėliai įžūlėja“) apie ieškovą atitikimo tikrovei, vėliau paskleistų duomenų paneigimas taip pat negalimas. Tiesa, duomenų atitikimą tikrovei turėtų įrodyti atsakovai, tačiau ši taisyklė taikytina, jeigu dėl informacijos paneigimo būtų kreiptasi Visuomenės informavimo įstatymo (2000 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. I-1418 redakcija) 45 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu, kuris nagrinėjamu atveju, kaip jau anksčiau minėta, yra aiškiai praleistas dėl paties ieškovo kaltės (nesidomint publikacijomis po interviu), dėl ko patikrinti pirminių duomenų teisingumo objektyviai neįmanoma. Tuo tarpu paties ieškovo neveikimas negali sąlygoti visuomenės informavimo priemonės pareigos paneigti paskleistus duomenis.
Lygindamas 2000 m. gruodžio 23 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ Nr. 301(1496) išspausdintame atsakovo S. P. straipsnyje „Iškrypėliai įžūlėja“ paskelbtą informaciją su 2004 m. birželio 7 d. UAB „Ekstra“ žurnalas leidžiamame žurnale „Ekstra“ Nr. 22 išspausdintame atsakovo D. D. straipsnyje „Pornografija – klestintis nelegalus verslas“, paskleista informacija, apeliaciniame skunde ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo S. P. paaiškinimus privataus kaltinimo byloje bei 2009 m. spalio 20 d. specialisto išvadą Nr. E-09-15, sutinka, kad S. P. savo straipsnyje, išspausdintame dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ tiesiogiai nenurodė apie ieškovo A. (E.) Č. lytinius santykius su savo motina. Tačiau, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, įrodymus vertina būtent teismas ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Atitinkamai 2009 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. E-09-15 nurodyta, kad visas S. P. rašyto straipsnio „Iškrypėliai įžūlėja“ kontekstas yra toks, kad gali kilti įtarimų, jog rašoma apie A. Č. ir jo motinos lytinius santykius (2 t., 209 b. l.), nors pastraipos pavadinimas „Santykiavo su savo motina“, tekste nurodoma „<...> teisėsaugininkams kilo įtarimų dėl galimų E. Č. lytinių santykių su kartu su juo gyvenusia jo motina“ „<...> fotografavosi su savo gimdytoja specifinėse pozose“ (1 t., 35 b. l.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, remdamasis minėta publikacija, D. D. galėjo logiškai prieiti išvados dėl „<...> E. Č. lytinių santykių su kartu gyvenusia motina“. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė ir teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1-233-119/08, 213 b. l.). Juo labiau, kad iš spaudos nereikalaujama visiško tikslumo ir kad duomenys visiškai atitiktų tikrovę, tačiau reikalaujama, jog žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007). Be to, pažymėtina, kad tiek D. D., tiek S. P., prieš teikdami spausdinti ginčijamo turinio straipsnius, atliko savus žurnalistinius tyrimus, kurių metu buvo patvirtinta ginčijama informacija (1 t., 65, 116 – 119 b. l.), ką iš esmės jau buvo nustatęs ir bylą privataus kaltinimo tvarka nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į liudytojo M. R. parodymus (baudžiamoji byla Nr. 1-233-119/08, 212 b. l.; CPK 182 str.)
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, teigti, kad S. P. straipsnyje „Iškrypėliai įžūlėja“ ar D. D. straipsnyje „Pornografija – klestintis nelegalus verslas“ paskleidė A. (E.) Č. garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis dėl ieškovo lytinių santykių su savo motina, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.