Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Joniškio rajono savivaldybei ir valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Geodezijos linija“, valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ ir uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjo įsitikinimu, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2012 m. spalio 29 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (toliau – ir Planavimo sąlygos) 6.5.3 papunktyje neteisėtai, peržengdama savo kompetencijos ribas nurodė jam patikslinti, suderinti su VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir pakeisti sklypo ribas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, ir vėliau, remdamasi šia sąlyga, atsisakė leisti suderinti pareiškėjo užsakymu parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti tikslinamos planuojamo padalyti sklypo ribos. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepagrįstai laikė, kad ginčo žemės sklypas yra suprojektuotas ant valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio privažiuojamojo kelio prie (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos ir, galbūt, važiuojamosios dalies, ir neginčijo duomenų Nekilnojamojo turto kadastre teisingumo, išsamumo. Pareiškėjas pabrėžė, jog teritorijų planavimo procesas negali būti naudojamas kaip priemonė šalinti tikras ar tariamas klaidas, kažkada padarytas atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pažymėjo, jog, siekiant suprasti Planavimo sąlygų turinį, iš esmės reikia specialiųjų žinių. Pareiškėjas negalėjo numatyti ir suprasti, kad minėta planavimo sąlyga reiškia, jog pareiškėjas, norėdamas padalyti jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, turėtų tikslinti jo ribas, t. y. atsisakyti dalies sklypo. Perdavęs planavimo sąlygas rengti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Geodezijos linija“, pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad detaliuosius planus rengianti įmonė parengs planą, kuris bus patvirtintas taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tik supratęs, kad ginčo planavimo sąlyga yra naudojama kaip pretekstas netvirtinti detaliojo plano projekto, pareiškėjas ėmėsi veiksmų ginti savo pažeistas teises. Be to, pareiškėjas teigė, kad Statybos komisija 2013 m. birželio 12 d. posėdyje nutarė nederinti pateiktų detaliojo plano sprendinių dėl VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepritarimo. Statybos komisija 2013 m. lapkričio 26 d. posėdyje vėl nutarė atsižvelgti į VĮ „Šiaulių regiono keliai“ poziciją ir nederinti detaliojo plano sprendinių, nes jie nebuvo pakeisti nuo 2013 m. birželio 12 d. posėdžio. Kadangi Statybos komisija atsisakė derinti pareiškėjo užsakymu parengtą detaliojo plano projektą tik dėl nepagrįstos VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pozicijos (neteisėtos planavimo sąlygos), Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius turėtų patvirtinti detaliojo plano projektą be tokio suderinimo.

4. Joniškio rajono savivaldybė vertinimu, nėra teisinio pagrindo dalį VĮ „Šiaulių regiono keliai“ išduotų Planavimo sąlygų pripažinti negaliojančiomis. Kita vertus, net ir pripažinus negaliojančiu Planavimo sąlygų 6.5.3 papunktį, Statybos komisija (nuo 2014 m. sausio 1 d. – Teritorijų planavimo komisija) negalėtų priimti sprendimo dėl pareiškėjo pateikto detaliojo plano suderinimo, kol jis neatitinka planavimo sąlygose nurodytų teisės aktų reikalavimų. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. 5-660(1.7) pastebėjo pareiškėjo pateikto derinti detaliojo plano netikslumus, t. y. kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini)) juostą. Atsižvelgdama į tai, Statybos komisija pagrįstai atsisakė derinti ginčo detalųjį planą. Joniškio rajono savivaldybė tvirtino, kad pareiškėjo reikalavimas leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti ginčo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje, prieštarauja teisės aktams. Be to, nė vienas teisės aktas teismui nesuteikia teisės suinteresuotiems asmenims išduoti ar derinti teritorijų planavimo dokumentus, toks teismo sprendimas būtų nesuderinamas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje įtvirtintoms sprendimų rūšimis. Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo Joniškio rajono savivaldybė nurodė, kad šis terminas negali būti atnaujintas, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

6. VĮ „Kelių priežiūra“ manė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą reikalavimui pripažinti negaliojančiu Planavimo sąlygų 6.5.3 papunktį pareikšti yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nenurodė, kada tariamai suprato šios sąlygos svarbą, kada ėmėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kaip suprato apie šios sąlygos reikšmę jo teisėtiems interesams bei nepateikė visas šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Tvirtino, jog ginčo žemės sklypo 0,0681 ha dalis (šiaurės-vakarinė sklypo riba) įsiterpia į Lietuvos Respublikai priklausančio bei VĮ „Kelių priežiūra“ patikėjimo teise valdomo kelio (duomenys neskelbtini) dalimi. Patvirtinus pareiškėjo užsakymu parengtą detalųjį planą, susiklostytų situacija, jog dalis valstybei išimtine teise priklausančio turto – valstybinio kelio – būtų ir toliau priskirta privačiai valdomai nuosavybei (tik suformavus naują sklypą), kas reikštų imperatyvių įstatymo nuostatų tolimesnį pažeidimą ir toleravimą. Tokio masto neatsižvelgimas į įstatymo reikalavimus akivaizdžiai prieštarautų principui „iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda“ (lot. ex injuria jus non oritur). VĮ „Kelių priežiūra“ įsitikinusi, jog Planavimo sąlygų 6.5.3 papunktyje suformuluotas reikalavimas yra pagrįstas, o pareiškėjui neįvykdžius šios planavimo sąlygos, buvo teisėtai atsisakyta derinti pateiktą detaliojo planavimo dokumentą. Pažymėta, jog planavimo sąlygas išdavusi institucija (nepriklausomai nuo to, ar vienas ar kitas reikalavimas yra įtrauktas į planavimo sąlygas) privalo ex oficio atlikti jai Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatų pagrindu pavestas funkcijas, tarp jų – patikrinti, ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka visus įstatymo reikalavimus. Taigi, net jeigu Planavimo sąlygose nebūtų 6.5.3 papunkčio, Joniškio rajono savivaldybė vis tiek negalėtų priimti sprendimo dėl pareiškėjo detaliojo plano suderinimo. Dėl reikalavimo leisti pateikti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui be suderinimo su Statybos komisija, VĮ „Kelių priežiūra“ pabrėžė, kad įstatymu teismui nėra priskirta pareiga išduoti leidimus suinteresuotiems asmenims teritorijų planavimo procese, taip pat numatyta galimybė teismui leisti nesilaikyti teisės aktų, priešingas sprendimas neatitiktų ABTĮ 88 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių administracinio teismo sprendimų rūšis.

8. Tarnybos nuomone, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepagrįstai atsisakė suderinti ginčo detalųjį planą, teigdama, jog detaliojo plano sprendiniai turi būti pakeisti. Detalusis planas parengtas pagal matininko atliktus kadastrinius matavimus, atitinkančius preliminarų planą. Detalusis planas, kuriame parodytas 12 m pločio privažiavimo kelias, atitinkantis specialiojo plano sprendinius, yra teisėtas. Preliminarus planas negali būti patikslintas, kadangi žemė privažiavimo kelio platinimui iki 18 m pločio yra privati, ir kelio plotis gali būti patikslintas iš 12 m iki 18 m tik paėmus trūkstamos žemės plotą visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo Planavimo sąlygų išdavimo. Pareiškėjo nesugebėjimas suprasti Planavimo sąlygų turinį nesuteikia pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti.

II.

11. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog jis, sužinojęs, kad 2013 m. birželio 12 d. posėdyje Statybos komisija nutarė nederinti pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano, kreipėsi į teisininkus, bet niekas nesiėmė jam atstovauti, sakė, jog „nieko nelaimėsi“. Apie 2012 m. spalio 29 d. išduotas Planavimo sąlygas pareiškėjas sužinojo 2013 m. birželio mėnesį, gavęs Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1. Pareiškėjas neturėjo specialiųjų žinių, todėl negalėjo numatyti, kad ginčo planavimo sąlyga reiškia, jog norėdamas jam nuosavybės teise priklausantį sklypą padalyti į dvi dalis, jis turėtų tikslinti sklypo ribas, t. y. dalies jo atsisakyti. Perdavęs planavimo sąlygas UAB „Geodezijos linija“, pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad detaliuosius planus rengianti įmonė parengs planą, kuris bus patvirtintas taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo aplinkybės – kreipėsi į teisininkus, bet niekas nesiėmė spręsti ginčo, nesuprato planavimo sąlygų turinio, nėra matininkas, geodezininkas, kad galėtų nedelsdamas įvertinti šios sąlygos prasmę – yra subjektyvios, jos nėra pakankamos nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, taip pat tai nėra aplinkybės, kurios kažkokiu būdu užkirto kelią pareiškėjui laiku pasinaudoti teismine gynyba. Be to, pareiškėjas, būdamas detaliojo plano rengimo ir planavimo organizatoriumi, turėjo ir galėjo suprasti Planavimo sąlygų turinį, o Statybos komisijai 2013 m. birželio 12 d. atsisakius derinti pateiktą detalųjį planą dėl VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. birželio 5 d. rašto, pareiškėjas turėjo suvokti ir ginčo planavimo sąlygos pasekmes. Pareiškėjas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2014 m. balandžio 22 d., praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo ginčijamų aktų priėmimo. Pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo pasirinktu būdu, todėl jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui priimti ir atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-614/2014 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Be to, planavimo sąlygų nuginčijimui numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 27 str. 7 d.), kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimų panaikinti Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1, 2013 m. lapkričio 26 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir Planavimo sąlygų 6.5.3 papunktį yra nutrauktina.

14. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo leisti pareiškėjui pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje, pagrįstumo, iš pareiškėjo ir jo atstovo argumentų nustatė, jog pareiškėjas iš esmės prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją tvirtinti ginčo detaliojo plano projektą, nesuderinus jo Statybos komisijoje. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2013 m. gruodžio 31 d., Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos nuostatus, patvirtintus Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A-810) ir pažymėjo, jog teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis, prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, jog kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti tvirtinti detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje. Taigi, pastarasis skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

15. Teismas akcentavo, kad Šiaulių apygardos prokuroras 2015 m. birželio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškime nurodydamas, kad į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius S. G., ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui, patenka teritorijos, kurios išimtinai gali priklausyti tik valstybei (valstybinės reikšmės keliai). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. ir 2019 m. sausio 17 d. sprendimais (teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-03306-2015-3) tenkino prokuroro pareiškimą, t. y. panaikino skundžiamus administracinius aktus bei sandorius ir, be kita ko, grąžino natūra valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančio į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), taip pat priteisė pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tarnybos, 244,96 Eur kompensaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nutartimis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus paliko nepakeistus. Šie įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog VĮ „Šiaulių regiono keliai“ Planavimo sąlygose pagrįstai numatė sąlygą, kad rengiamas detalusis planas atitiktų Žemės įstatymo ir Kelių įstatymo reikalavimus (Planavimo sąlygų 6.5.3 p.), o pareiškėjui nesilaikant planavimo sąlygų, pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą detalųjį planą.

III.

17. Pareiškėjas pakartoja, jog Planavimo sąlygoms suprasti reikalingos specialiosios žinios. Pareiškėjui buvo neaišku, kokiu būdu turėjo būti „tikslinamos ir keičiamos“ planuojamo sklypo ribos. Nei VĮ „Šiaulių regiono keliai“, nei planą rengę UAB „Geodezijos linija“ geodezininkai pareiškėjo neįspėjo, jog toks tikslinimas ir keitimas reikštų jam priklausančio sklypo ploto mažinimą. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo negali būti reikalaujama, jog jis suprastų Planavimo sąlygų prasmę ir esmę. Šią sąlygą jis galėjo suprasti tik Statybos komisijai 2013 m. birželio 12 d. atsisakius derinti detaliojo plano projektą. Pareiškėjas teigia, jog, po minėto posėdžio, jis manė, kad detaliojo plano projektą dar įmanoma „išgelbėti“, šį projektą pakoreguojant. Tik po Statybos komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. posėdžio pareiškėjas suprato, jog valstybės institucijos neketina leisti jam įgyvendinti detalųjį planą. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos trūkumo nebuvo aišku, ar ginčas spręstinas civilinio, ar administracinio proceso tvarka, todėl jis pirmiausiai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Taigi, jis turėjo pagrindą manyti, jog vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą netaikytinas. Be to, kaip pareiškėjas minėjo anksčiau, jam nebuvo paaiškinta teisės aktų apskundimo tvarka, jam buvo sudėtinga rasti advokatą. Esant šioms aplinkybėms, teismas galėjo ir privalėjo ginti jo pažeistas teises, neatsisakyti tai daryti motyvuojant praleistais terminais skundui paduoti. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai nebenumato privalomos ikiteisminės tokio ginčo nagrinėjimo procedūros.

20. Joniškio rajono savivaldybė pritaria teismo vertinimui, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti priežastys nelaikytinos objektyviomis ir pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Pakartoja, jog reikalavimas leisti pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes teismui nesuteikta teisė išduoti ar derinti teritorijų planavimo dokumentus. Joniškio rajono savivaldybės nuomone, tai, kad atsisakymas derinti pareiškėjo pateiktą detaliojo plano projektą buvo pagrįstas, patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. ir 2019 m. sausio 17 d. sprendimai (teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-03306-2015-3).

24. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjas iškart ieškojo teisininkų savo interesams ginti, rodo, jog pareiškėjui buvo aiškio atsisakymo tvirtinti detalųjį planą priežastys, Planavimo sąlygų 6.5.3 papunkčio turinys. Taigi priežastys, lėmusios termino skundui paduoti praleidimą, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas teisingai nurodė, jog ginčijamiems aktams buvo įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 27 str. 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Dėl teisinių padarinių, kylančių nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

25.1. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2012 m. spalio 29 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimo metu), prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009).

25.2. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

25.3. Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 11.1.5 papunkčiu, Inspekcija pagal kompetenciją vienerius metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo Teritorijų planavimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus.

25.4. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad ginčui dėl planavimo sąlygų įstatymu nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

25.5. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

25.6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimų panaikinti Statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1, 2013 m. lapkričio 26 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir Planavimo sąlygų 6.5.3 papunktį nutrauktina.

26. Dėl reikalavimo leisti pareiškėjui pateikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimo į du sklypus ir vieno žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano projektą, nesuderintą Statybos komisijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad, galiojant Planavimo sąlygų 6.5.3 papunkčiui, detaliojo plano projektas neatitinka planavimo sąlygų ir nėra teisinių pagrindų kokiomis nors aplinkybėmis bei teisiniais argumentais teikti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui tokį detalųjį planą tvirtinti, todėl šis pareiškėjo reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

27. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.