Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje, 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad:vykdant Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7030 2016 m. rugsėjo 27 d. apie 12.20 val. atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu minėtoje kavinėje buvo pirkta patiekalų už 2,90 Eur ir 3,80 Eur, dirbusi barmenė-padavėja A. Ž. grynuosius pinigus apskaitė elektroniniu kasos aparatu, tačiau neišdavė EKA kvito kartu su grąža. Suskaičiavus kasos aparate ir kasos operacijų atlikimo vietoje esančius grynuosius pinigus, nustatytas 72,95 Eur perteklius. Kavinėje dirbusi padavėja J. G. pagal užsakymus išnešiojo patiekalus tuo pačiu adresu įsikūrusios prekyvietės prekeiviams, kurie už patiekalus atsiskaitė, tačiau ji šių pinigų neapskaitė kasos aparatu ir neišdavė kasos aparato kvitų kartu su grąža. Bendrovės vadovė J. L. nesiėmė priemonių, kad darbuotojai privalomą kasos aparato kvitą išduotų kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, nors buvo įspėta po 2015 m. kovo 25 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo, kurio metu pirkusiam klientui veiklos vykdymo vietoje dirbanti barmenė–padavėja gautų iš kliento pinigų elektroniniu kasos aparatu neapskaitė ir kasos kvito kartu su grąža neįteikė, tačiau dėl pirmų verslo metų deklaracijos įgyvendinimo administracinės nuobaudos bendrovės darbuotojai netaikytos. Patikrinimo metu nustatyta, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tačiau nepateiktas prekybos vietoje laikomas paskutinės alkoholio produktų inventorizacijos aprašo egzempliorius.Operatyvaus patikrinimo metu, remiantis pateiktais bendrovės dokumentais ir M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškinimu, nustatyta, kad darbuotojai buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis. M. L. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., nors teigia pradėjusi dirbti nuo 2016 m. liepos 15 d., buvo įdarbinta 0,5 etato, nors dirbo pilnu etatu. Pagal pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį M. L. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. liepos 31 d. išmokėtas darbo užmokestis 59,11 Eur. Pagal pateiktą M. L. paaiškinimą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. jai išmokėjo 235,00 Eur, neoficialus darbo užmokestis – 175,89 Eur, tačiau neužtikrino, kad išmokėta suma būtų įtraukta į darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus, pagal kuriuos turėjo būti priskaičiuojami privalomi sumokėti į biudžetą mokesčiai.Buvusiam darbuotojui A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) taip pat buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis. Pagal pateiktus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius A. Z. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 31 d. išmokėtas darbo užmokestis 892,33 Eur. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą A. Z. paaiškinimą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėjo 1566,00 Eur, neoficialus darbo užmokestis – 673,67 Eur, kurį išmokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neužtikrino, kad išmokėta suma būtų įtraukta į darbo užmokesčio priskaitymo-išskaitymo žiniaraščius, buhalterinės apskaitos registrus, pagal kuriuos turėjo būti priskaičiuojami privalomi sumokėti į biudžetą mokesčiai. A. Z. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 0,75 etato. Nurodyti asmenys, paaiškinimuose nurodė, kad išmokant jiems neapskaitytą darbo užmokestį, jokiuose bendrovės dokumentuose nepasirašydavo.

Tokiais veiksmais J. L. pažeidė Kasos aparatų diegimo, naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 5 punkto reikalavimus, Alkoholio produktų apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 660, 28 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tuo J. L. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, 163⁶ straipsnio 4 dalyje, 173¹ straipsnio 2 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimu J. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 800 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje, paskirta 28 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje, paskirta 579 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 eurų bauda.J. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą, prašo panaikinti jo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; pakeisti skundžiamą nutarimą dėl apeliantės nubaudimo pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį ir 163⁶ straipsnio 4 dalį ir už abu šiuos pažeidimus paskirti švelnesnę – bendrą 289 eurų baudą. Apeliantė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo ji pripažinta kalta pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo tvarkos pažeidimo, motyvuodama tuo, kad ji savo kaltės niekada nepripažino, byloje nėra jokių tiesioginių ir patikimų jos kaltės įrodymų. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais ir jų duotais rašytiniais paaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir apygardų teismai suformavo nuoseklią praktiką, kad nesant kitų rašytinių įrodymų, vien buvusių darbuotojų parodymais ir paaiškinimais negali būti grindžiama asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. LVAT praktikoje nustatyta, kad šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007 ir kt.). Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas turėjo vadovautis LVAT suformuotomis išvadomis. Anot apeliantės, apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodo, kad teismų praktikoje aiškiai suformuota, jog šios kategorijos bylose tik nedirbantys asmenys gali objektyviai nurodyti nelegaliai mokamo darbo užmokesčio faktą, tokio manymo nepagrįsdamas LVAT nutartimis, kuriose būtų suformuotos tokios išvados. Nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai liudytojų A. Z. ir M. L. parodymus vertino kaip patikimus, nuoseklius ir neprieštaraujančius bylos medžiagai. Pažymima, kad tarp apeliantės ir A. Z. bei M. L. buvo susiklostę konfliktiški santykiai, ką patvirtino patys liudytojai. Tai galėjo turėti įtakos jų neteisingų paaiškinimų ir parodymų davimui. Tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Be to, teismas visiškai nevertino apklaustų liudytojų rašytinių paaiškinimų ir parodymų prieštaringumo, o taip pat jų prieštaravimo kitiems įrodymams. Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog A. Z. teismo posėdžio metu pripažino savo rašytiniame paaiškinime nurodęs aplinkybes bei skaičius, kuriuos jam padiktavo inspekcijos darbuotojai. Atkreipiamas dėmesys, kad A. Z. pripažinus minėtas aplinkybes, nei jo paaiškinimais, nei protokolu vadovautis nebuvo galima, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Skunde teigiama, kad M. L. šioje byloje nurodytos aplinkybės, kad jai už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą mėnesį buvo išmokėtas 130 Eur, kitą mėnesį – 105 Eur atlyginimas bei kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2016 m. liepos 15 d. ir dirbo pilnu etatu, buvo paneigtos civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuriuo M. L. ieškinys buvo atmestas. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jį apskundus apeliacine tvarka, tačiau apylinkės teismas turėjo įvertinti minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-24991-1043/2016 nustatytas aplinkybes, kuriomis buvo paneigti analogiški liudytojos argumentai. Pažymima, kad M. L. nei vieno proceso metu negalėjo tiksliai nurodyti, kokį neoficialų atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė jai išmokėjo. Teisme liudytoja faktiškai nieko neatsiminė arba skirtingai aiškino aplinkybes. Be šių liudytojos paaiškinimų, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad jai buvo išmokėtas neapskaitytas atlyginimas. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, nei vienas rašytinis dokumentas nepatvirtina J. L. kaltės. Apeliantė taip pat prašo nutraukus jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, jai pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį ir 163⁶ straipsnio 4 dalį paskirtą subendrintą 579 eurų baudą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti iki 289 eurų. Byloje buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi visų atitinkamų veiksmų patraukti drausminėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, pažeidusius kasos aparatų ir alkoholio apskaitos taisykles bei užtikrinti, kad šie pažeidimai ateityje nepasikartotų. Jos padarytų pažeidimų mastas nedidelis, kasos aparate ir operacijų atlikimo vietoje buvo nustatytas tik 72,95 eurų perteklius. Institucija atsiliepime į J. L. apeliacinį skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą procesinių normų taikymo kontekste, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal dispozicijos sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, ANK 163 straipsnio 4 dalies dispozicija atitinka ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, o ANK 205 straipsnio 1 dalies dispozicija atitinka ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Vertinant, ar ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimai, kurie padaryti iki naujojo ANK įsigaliojimo, turi būti perkvalifikuojami į administracinius nusižengimus atitinkamai pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, 163 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina į tai, kad minėto ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje asmenims, padariusiems šį administracinį nusižengimą, numatyta nuobauda – bauda nuo 2700 eurų iki 6000 eurų, ANK 163 straipsnio 4 dalies sankcijoje – bauda nuo 560 eurų iki 900 eurų, ANK 205 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimas arba bauda nuo 30 eurų iki 60 eurų. ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis už pažeidimą, dėl kurio J. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numatė baudą nuo 289 eurų iki 5792 eurų, ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalis – baudą nuo 579 eurų iki 868 eurų, ATPK 173¹ straipsnio 1 dalis – įspėjimą ar baudą nuo 28 eurų iki 57 eurų. Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, nešvelnina (minimalios ir maksimalios nuobaudų vidurkiai nesiskiria daugiau kaip dešimtimi eurų), todėl jai inkriminuoti pažeidimai neperkvalifikuotini, o apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK teiseną. Apeliaciniame skunde J. L., neginčydama savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, už ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirti jai mažesnę nei numatyta sankcijoje baudą. Taip pat ji ginčija apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, teisenos.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje

Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį kyla tam, kas tyčia pažeidė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, arba išmokėjo darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino esant pakankamai neabejotinų įrodymų, leidžiančių pripažinti J. L. kalta dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, J. L. nuosekliai nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos pradžios tvirtino, kad M. L. ir A. Z. kas mėnesį buvo mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atlyginimas darbuotojams buvo mokamas kartą per mėnesį, ką patvirtino ir byloje liudytojomis apklaustos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos B. D. ir A. V., kurios parodė, kad joms išmokamas atlyginimas pagal išdirbtas valandas, 15 mėnesio dieną. Nei viena iš minėtų liudytojų nenurodė, kad tą patį darbą kaip ir virėju dirbusiam A. Z., būtų mokamas didesnis atlyginimas. Dėl kokių priežasčių pastarasis nurodė kitokias sumas, nei liudytojoms, nei J. L. nebuvo žinoma ir to paaiškinti jos negalėjo. Apeliantės teigimu, M. L. ir A. Z., dėl darbo metu susiklosčiusių santykių su ja, galimai ją apkalba. J. L. liko nuosekli ir patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu. Analogiškai ji tvirtina ir apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos ir patikrinimo dokumentų matyti, kad neapskaitytas 175,89 eurų M. L. ir 673,67 eurų A. Z. darbo užmokestis buvo paskaičiuotas vien tik pagal pačių liudytojų pirminius paaiškinimus, sulyginus jų paaiškinimuose nurodytas atlyginimo sumas su pateiktais darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje surinkta nebuvo. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai – rašytiniai dokumentai su M. L. ir A. Z. parašais, patvirtina priešingas negu nurodo šie liudytojai aplinkybes. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose užfiksuotas kiekvienam įmonės darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis, virėju dirbusiam A. Z. buvo išmokamas atlyginimas, kuris reikšmingai nesiskyrė nuo kitų tą patį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio. Pats liudytojas, įmonėje išdirbęs nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio, pasirašydavo kiekviename darbo užmokesčio apmokėjimo žiniaraštyje, o duomenis, jog įmonėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, nurodė tik atvykęs duoti paaiškinimus mokesčių administratoriaus kvietimu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad liudytoja M. L. UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbo ilgesnes darbo valandas nei nurodyta sutartyje, ar, kad realiai dirbti bendrovėje ji pradėjo ne nuo 2016 m. liepos 21 d., o nuo 2016 m. liepos 15 d. Byloje esantis jos 2016 m. liepos 20 d. prašymas priimti į darbą, taip pat kaip ir darbo sutartis, kurioje nurodoma darbuotojos darbo pradžia – 2016 m. liepos 21 d., niekaip nepatvirtina, o priešingai – paneigia liudytojos teisme duotus parodymus bei paaiškinimus institucijai. Vien M. L. nurodoma aplinkybė, jog ji sutiko su visomis jos įdarbinimo sąlygomis dėl to, kad jos finansinė padėtis buvo sunki, nenustačius apgaulės ar kitų aplinkybių, dėl kurių minėtuose oficialiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pateikti duomenys apie M. L. darbo laiko trukmę ar jos įdarbinimo pradžią galėtų būti laikomi neatitinkančiais tikrovės, nesudaro pagrindo spręsti apie J. L. kaltę padarius jai administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Išskyrus suinteresuotų asmenų - M. L. bei A. Z. paaiškinimus apie žodinį susitarimą su J. L. dėl didesnio atlyginimo gavimo, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių J. L. kaltę padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra. Todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad J. L. vadovaujamoje įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant J. L. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų J. L. taikymo

Apeliantė, neginčydama savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, prašo, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, už šiuos pažeidimus jai paskirti bendrą nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).Skirdamas J. L. nuobaudą už jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėja dirba, įmonė – smulkaus verslo objektas, nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, asmens atsakomybę. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, skirti švelnesnės nuobaudos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas J. L. nėra pagrindo.Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad pažeidėja iš esmės neginčijo savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi į tai apylinkės teismas atsižvelgė, skirdamas J. L. minimalias įstatymo sankcijoje numatytas baudas. Taip pat aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytinos esminėmis aplinkybės, jog po pažeidimų nustatymo apeliantė ėmėsi visų atitinkamų veiksmų patraukti drausminėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, pažeidusius kasos aparatų ir alkoholio apskaitos taisykles bei užtikrinti, kad šie pažeidimai ateityje nepasikartotų. Pažymėtina, jog ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pakartotinumas, kaip tai numatyta to paties straipsnio 5 dalyje, įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams lemia griežtesnę atsakomybę. Todėl prevencinių priemonių pažeidimams ėmimasis yra tai, kaip turi elgtis kiekvienas nubaustasis, siekdamas nebūti traukiamas administracinėn atsakomybėn pakartotinai už analogiško pobūdžio pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog pažeidimų mastas nebuvo didelis, nes kasos aparate ir operacijų atlikimo vietoje buvo nustatytas tik 72,95 eurų perteklius. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas ne tik minėtas perteklius kasos aparate. Kavinėje dirbusi padavėja J. G., kuri pagal užsakymus išnešiojo patiekalus tuo pačiu adresu įsikūrusios prekyvietės prekeiviams, kurie už patiekalus atsiskaitė, šių pinigų neapskaitė kasos aparatu ir neišdavė kasos aparato kvitų kartu su grąža. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog analogiški pažeidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nustatyti 2015 m. kovo 25 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu, kuomet pirkusiam klientui veiklos vykdymo vietoje dirbanti barmenė–padavėja gautų iš kliento pinigų elektroniniu kasos aparatu neapskaitė ir kasos kvito kartu su grąža neįteikė, tačiau dėl pirmų verslo metų deklaracijos įgyvendinimo administracinės nuobaudos bendrovės darbuotojai netaikytos, nėra pagrindo pripažinti, jog J. L. pažeidimas pagal savo pobūdį gali būti vertinamas kaip nedidelis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo J. L. skirti jos prašomą beveik dvigubai mažesnę nei ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje numatyta minimali baudą. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Apeliantė turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama pažeidimus, todėl, padariusi juos, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, šiuo atveju paskirtą nuobaudą – baudą. Teismo įsitikinimu, tokia galutinė nuobauda (lygi minimaliai ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytai baudai) laikytina proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, už ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskyręs J. L. nuobaudas, kurios lygios minimalioms šių straipsnių sankcijose numatytoms baudoms, įstatymo nuostatų nepažeidė ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog tik tokiu būdu bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamos nuobaudos tikslai. Tačiau, analizuodamas ir vertindamas įrodymus dėl apeliantės kaltės pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, didesnę reikšmę prieš kitus įrodymus suteikdamas liudytojų M. L. ir A. Z. parodymams, byloje kilusių abejonių nepašalino, to nepavyko padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimas dėl J. L. pripažinimo kalta pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir galutinės bausmės paskyrimo panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena iš dalies nutrauktina, nesant J. L. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą J. L. skirtina galutinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo dalį dėl J. L. pripažinimo kalta pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir galutinės nuobaudos paskyrimo panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. L. pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. L. už padarymą administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 163⁶ straipsnio 4 dalyje ir 173¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.