Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-640-585/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2S-640-585/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37470-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Kreditorius
R. V.
Skolininkas
R. G.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-640-585/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37470-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal kreditorės R. V. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria patenkintas skolininkės R. G. prašymas dėl teismo įsakymo dalies įvykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies, pinigine išraiška sudarančios 16 000 Lt, įvykdymą dvidešimt keturiems mėnesiams. Skolininkės teigimu, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl ji negali visa apimtimi iš karto įvykdyti teismo įsakymą. Pasak skolininkės, vienintelės pajamos, kurias ji gauna, – 2 284 Lt darbo užmokestis, kurio vos užtenka pragyvenimui ir būsto paskolos mokėjimui. Skolininkė augina tris nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo vaikų tėvai neprisideda. Skolininkės teigimu, ji turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų: skolininkei yra suteiktas 14 000 Lt vartojimo kreditas, ji yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (skolos suma – maždaug 5 500 Lt), akcinei bendrovei LESTO (skolos suma – 3 076,04 Lt), uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (skolos suma – 1 760,40 Lt), be to, kitoje civilinėje byloje kreditoriui iš skolininkės yra priteista 6 000 Lt skola. Skolininkė dirba visą darbo dieną, augina nepilnamečius vaikus, todėl neturi galimybių dirbti papildomą darbą ir tokiu būdu padidinti gaunamas pajamas. Skolininkė pažymėjo, jog ji pagal teismo įsakymą sumokėjo kreditorei 5 000 Lt sumą ir 118 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi patenkino skolininkės prašymą ir išdėstė teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies vykdymą, įpareigodamas skolininkę mokėti kreditorei po 666,67 Lt iki visiško skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skolininkės turto padėtis yra sunki (skolininkė gauna nedideles pajamas, augina tris nepilnamečius vaikus), kas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies prasme sudaro pagrindą išdėstyti teismo įsakymo dalies vykdymą.

Kreditorė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti skolininkės prašymą dėl teismo įsakymo dalies vykdymo išdėstymo.

Kreditorės atskirasis skundas inter alia yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to fakto, jog skolininkė, sudarydama su kreditore preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga: pasak kreditorės, skolininkė sąmoningai nuslėpė esmines aplinkybes dėl disponavimo butu apribojimų, įsipareigojo gauti banko leidimą dėl įkeisto turto pardavimo, nors žinojo, kad negaus įvardyto leidimo (kreditorės teigimu, preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu bankas jau buvo kreipęsis į antstolį dėl nesumokėtos kredito dalies išieškojimo priverstine tvarka), įsipareigojo parduoti turtą per esamomis aplinkybėmis neįgyvendinamą terminą, be to, per šešias savaites neatliko nė vieno veiksmo, kuriuos neabejotinai būtų atlikęs sąžiningas kontrahentas, rengdamasis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; pirmosios instancijos teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, nebuvo žinomos skolos atsiradimo aplinkybės. Kreditorės teigimu, skolininkės skola susidarė ne dėl sunkios skolininkės turtinės padėties ir ne dėl kitų nuo skolininkės valios nepriklausančių aplinkybių. Pasak kreditorės, jos sumokėtą avansą skolininkė panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui – baldų įsigijimui. Kreditorės vertinimu, skolininkės gaunamų pajamų dydžiu negali būti pateisinamas pareigos nevykdymas. Kreditorė atkreipė dėmesį, jog skolininkė, kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo įstaigoje, patvirtino turinti galimybę grąžinti kreditorei skolą per žymiai trumpesnį laikotarpį (per pusę metų) nei per tą, kurį skolininkė nurodė pirmosios instancijos teismui adresuotame prašyme dėl teismo įsakymo dalies vykdymo išdėstymo. Be to, skolininkė, pateikdama informaciją apie jos gaunamas pajamas, sąmoningai suklaidino pirmosios instancijos teismą. Pasak kreditorės, skolininkė nuslėpė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir skolininkės nepilnamečiams vaikams iš skolininkės sutuoktinio buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas, anot kreditorės, sudaro pagrindą teigti, jog realios skolininkės pajamos yra gerokai didesnės negu tos, kurios buvo žinomos pirmosios instancijos teismui;pirmosios instancijos teismas, išdėstęs teismo įsakymo dalies vykdymą dvidešimt keturiems mėnesiams, skolininkės interesus iškėlė virš kreditorės interesų. Pasak kreditorės, Civiliniame kodekse nustatytos ir teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu kreditorei priteistos palūkanos yra daugiau nei perpus mažesnės už šiuo metu rinkoje vyraujančias vartojimo kredito palūkanas. Esant tokiai situacijai, skolininkė nepatiria nepatogumų, priešingai, netgi gauna naudą – neturėdama galimybių savomis lėšomis įsigyti pageidaujamus daiktus, perka juos kreditorės lėšomis, mokėdama jai mažesnes palūkanas už tas, kurių reikalautų bet kuri kredito įstaiga;sprendžiant teismo įsakymo dalies vykdymo išdėstymo klausimą, nebuvo atsižvelgta į kreditorės turtinę padėtį. Pasak kreditorės, ji augina mažametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog skolininkė negrąžino kreditorei jai priklausančių pinigų, kreditorė buvo priversta kreiptis į kredito įstaigą dėl didesnio būsto kredito suteikimo, todėl kreditorė turi mokėti ir didesnes kredito grąžinimo įmokas.

Šalies argumentai

Skolininkė nesutinka su kreditorės šioje byloje pareikštu atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Skolininkės teigimu, kreditorė nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis kreditorė grindžia atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu šios bylos medžiagos ir skundžiamos teismo nutarties analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas kreditorės atskiruoju skundu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir šios bylos apeliaciniame procese skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė pareikštu atskiruoju skundu inter alia prašo šią apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalis), kita vertus, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, kokia tvarka – rašytinio proceso ar žodinio proceso – nagrinėti konkrečią apeliacinę bylą (Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu skundžiamos teismo nutarties ir apeliantės bei skolininkės procesinių dokumentų, adresuotų apeliacinės instancijos teismui, analize, nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl ši apeliacinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas – išimtinė (išskirtinė) procesinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tais procesiniais atvejais, kai, pirma, konkretaus teismo procesinio sprendimo visa apimtimi įvykdymas iš esmės pablogintų asmens, turinčio atsakyti pagal teismo sprendimą, ar jo šeimos turtinę padėtį, antra, tuo momentu, kai ex lege gali būti pradedamas teismo procesinio sprendimo vykdymas (Civilinio proceso kodekso 281 straipsnis, 588 straipsnio 1 dalis), yra susidariusios išskirtinės (labai nepalankios) aplinkybės, kliudančios asmeniui, turinčiam atsakyti pagal konkretų teismo procesinį sprendimą, bendrąja procesine tvarka (į)vykdyti teismo procesinį sprendimą.

Sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtina užtikrinti asmens, turinčio reikalavimo teisę, patvirtintą konkrečiu teismo procesiniu sprendimu, kitaip tariant, kreditoriaus, ir asmens, turinčio atsakyti pagal teismo procesinį sprendimą, kitaip tariant, skolininko, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, tai yra atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus, inter alia turtinę padėtį, kas, beje, expressis verbis yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, įvardytų asmenų interesams suteikiant lygiavertę reikšmę, kitaip tariant, nei vieno iš šių asmenų interesų nesuabsoliutinant ir neiškeliant aukščiau kito asmens interesų.

Bylos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu priteisė apeliantei iš skolininkės 20 000 Lt avansą, 1 000 Lt baudą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 118 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skolininkės pateiktais duomenimis (b. l. 7) nustatyta, jog skolininkė 2013 m. gruodžio 3 d. sumokėjo apeliantei (pervedė į apeliantės banko sąskaitą) 5 118 Lt, šiuo mokėjimu įvykdydama apeliantės materialiųjų reikalavimų dalį ir kompensuodama apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog skolininkė nuosavybės teise valdo vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas ir areštuotas (butas (buto dalys) yra areštuotas (areštuotos) penkių skolininkės kreditorių reikalavimų įvykdymų užtikrinimui). Skolininkės pirmosios instancijos teismui pateikti faktiniai duomenys (b. l. 4-5, 6, 8-10) byloja, jog, pirma, skolininkė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), skolininkės gaunamas darbo užmokestis, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nedidelis, antra, skolininkė turi kreditorinių įsipareigojimų akcinei bendrovei SEB bankui (šios kredito įstaigos 2013 m. lapkričio 29 d. pažyma patvirtina, jog skolininkės įsipareigojimai, be procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. lapkričio 9 d., pinigine išraiška sudaro 66 927,07 Lt), trečia, skolininkė yra trijų nepilnamečių vaikų motina, kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, kurioje, be kitų materialinių klausimų, yra sprendžiamas skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo klausimas, priteisė dviem skolininkės nepilnamečiams (mažamečiams) vaikams iš skolininkės sutuoktinio laikinus išlaikymus, mokėtinus periodinėmis išmokomis, pinigine išraiška sudarančiomis 500 Lt, kas mėnesį iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, kas, skolininkei šios bylos apeliaciniame procese neatsikirtinėjant tuo argumentu, jog jos sutuoktinis nevykdo aukščiau įvardytos teismo nutarties, sudaro pagrindą sutikti su apeliante ir konstatuoti, jog skolininkės prašymo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, teiginys ir kartu skundžiamos teismo nutarties argumentas, kad skolininkės sutuoktinis neprisideda prie nepilnamečių (mažamečių) vaikų išlaikymo, yra nepagrįstas, iš kitos pusės, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtos lėšos yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią uzufrukto teise tvarko vaiko tėvai (vienas iš vaiko tėvų; aukščiau įvardyta teismo nutartimi skolininkė buvo paskirta nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja) (Civilinio kodekso 3.185 straipsnis), ir turi būti naudojamos išimtinai nepilnamečio vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl, priešingai nei šios bylos apeliaciniame procese teigia apeliantė, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininkė, jos sutuoktiniui pagal aukščiau nurodytą teismo nutartį mokant nepilnamečiams vaikams laikinus išlaikymus, gauna didesnes pajamas (kita vertus, nepilnamečių vaikų naudai gaunamos lėšos mažina skolininkės finansinę naštą išlaikant nepilnamečius vaikus).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu aukščiau nurodytų faktinių duomenų ir pagal šiuos faktinius duomenis nustatytų aplinkybių analize, skolininkės turtinė padėtis yra gana sunki, o teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo visa apimtimi (į)vykdymas dar labiau pablogintų skolininkės turtinę padėtį, vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą išdėstyti aukščiau įvardyto teismo įsakymo dalies vykdymą, kita vertus, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į kreditoriaus interesus, inter alia turtinę padėtį, o pirmosios instancijos teismas, iki priimdamas skundžiamą nutartį, nepasinaudojo procesine galimybe išklausyti kitą teisinio santykio pusę (apeliantę) ir nevertino, kokia yra apeliantės turtinė padėtis, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko, lėmė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išdėstė teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies vykdymą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog apeliantė asmeninės nuosavybės teise valdo vieną antrąją dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), apeliantės paaiškinimai, išdėstyti atskirajame skunde, patvirtina, jog apeliantė augina mažametį vaiką, apeliantės pateikti faktiniai duomenys (b. l. 25) byloja, jog apeliantė turi kreditorinių įsipareigojimų akcinei bendrovei SEB bankui (apeliantė ir įvardyta kredito įstaiga 2013 m. lapkričio 26 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ši kredito įstaiga suteikė apeliantei 78 197,41 EUR (270 000 Lt) kreditą, o apeliantė inter alia įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminu grąžinti kreditą (mėnesinė kredito grąžinimo įmoka – 288,78 EUR (997,10 Lt))), kas sudaro pagrindą teigti, jog apeliantės turtinė padėtis nėra itin gera. Be to, sprendžiamo procesinio klausimo kontekste būtina atsižvelgti į tą faktinę aplinkybę, jog, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, skolininkė 2013 m. gruodžio 3 d. sumokėjo apeliantei (pervedė į apeliantės banko sąskaitą) 5 118 Lt, kas, iš vienos pusės, sudaro pagrindą teigti, jog skolininkė nevengia vykdyti įsipareigojimus, iš kitos pusės, sudaro pagrindą manyti, kad skolininkė yra finansiškai pajėgi didesne apimtimi (kas mėnesį mokėtinų sumų prasme) vykdyti teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymą (be to, pažymėtina, jog skolininkės neįvykdytų reikalavimų suma yra žymiai mažesnė negu ta suma, kuri apeliantei buvo priteista teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies įvykdymo išdėstymo būdas, pagal kurį (į)vykdymas būtų išdėstytas 12 (dvylikai) mėnesių, būtų teisingas, protingas, adekvatus ir proporcingas (užtikrinantis skolininkės bei apeliantės teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą) šio teismo procesinio sprendimo dalies įvykdymo išdėstymo būdas, kita vertus, nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos iki šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos praėjo beveik keturi mėnesiai, per kuriuos skolininkė galėjo ir, esant įsiteisėjusiam teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymui, turėjo pareigą vykdyti šį teismo procesinį sprendimą, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą trimis mėnesiais sutrumpinti aukščiau įvardytą teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies įvykdymo išdėstymo terminą.

Apibendrinus šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pagrįstai sprendė esant pagrindą išdėstyti teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies įvykdymą, kita vertus, netinkamai išdėstė šio procesinio sprendimo dalies įvykdymą, kas sudaro pagrindą aukščiau šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime įvardyta apimtimi pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentų, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, vertinimas (šios bylos apeliaciniame procese) neturi teisinės reikšmės ir prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį:

išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo, kuriuo R. V. iš R. G. priteistas 20 000 Lt avansas, 1 000 Lt bauda, penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, įvykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant R. G. per 9 (devynis) mėnesius nuo 2014 m. balandžio 7 d., mokant lygiomis dalimis kas mėnesį ir ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 10 (dešimtą) dieną, įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymą.

Teisėjas Vytautas Zelianka