Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3895-374/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui R. B. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su ieškovu ir nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, o atsakovė pareiškė priešieškinį nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Atsakovė su dukra nuo 2015 m. gyvena Vokietijoje. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė išvežtų nepilnametį vaiką į užsienį, todėl prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovei su mažamete dukra išvykti į užsienį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei išvykti su mažamete dukra į užsienį, kita laikinąja apsaugos priemone, t. y. nustatyti laikiną ieškovo ir dukros bendravimo tvarką, taip pat prašė nustatyti laikiną dukras gyvenamąją vietą kartu su atsakove (motina). Teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą patenkino.

13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų teismo sprendimu nėra nustatyta, tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad vaikas nuo 2015 m. nuolat gyvena Vokietijoje, nėra. Darytina išvada, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, nes vaikas ten nuolat gyvena su mama, kuri lanko bendruosius integracijos kursus, kurie vykta nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., vaikas ten lanko ugdymo įstaigą, t. y. vaiko motinos ir vaiko pagrindinių interesų vieta yra Vokietijoje. CK 3.174 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d. Atsakovė su nepilnamete dukra gyvena Vokietijoje nuo 2015 metų pradžios, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad teisės norma atsakovės atžvilgiu netaikytina. Be to, teisės norma netaikytina ne tik jos įsigaliojimo momento atžvilgiu, bet ir dėl to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, kai tuo tarpu LR CK 3.174 straipsnio 3 dalis apima tik vaikų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, išvežimo klausimą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo dėl ieškovo R. B. bendravimo su mažamete dukra tvarkos nustatymo priėmimo, uždraudęs atsakovei A. K. su mažamete dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išvykti į užsienį, patenkino be pagrindo.

15. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ir kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs (panaikinęs) draudimą išvežti mažametę dukrą į užsienį, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir institucijos išvadą. Ieškovas teismine tvarka siekia tik nusistatyti bendravimo tvarką su dukra, nereiškia reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, todėl preziumuojama, kad tarp šalių ginčo dėl to, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nėra. Ieškovo reikalavimas palikti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išvežti mažametę dukrą į užsienį, siekiant, kad dukra liktų Lietuvoje, yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis vaiko interesams būti ir gyventi aplinkoje, kurioje jai yra sudarytos geros gyvenimo, mokymosi, vystymosi ir kt. sąlygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, gyvendama Vokietijoje, šiai dienai negalėtų užtikrinti nepilnametės dukros interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeistos nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai.

16. Apelianto teigimu, teismo skundžiama nutartimi yra suvaržytos dukros teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, o tėvui neįmanoma dalyvauti dukros auklėjime bei rūpintis jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė laikiną ieškovo bendravimo su mažamete dukra K. B. tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su savo dukra kartą per mėnesį ir ne mažiau kaip dvi paras, abiejų šalių iš anksto, bet ne vėliau, kaip prieš dešimt dienų, sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Ieškovas atskirajame skunde nereiškia jokių argumentų, jog nustatyta bendravimo tvarka netinkama, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos keisti.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši byla turi tarptautinį elementą, nes nustatyta, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. yra Vokietijoje. Šalių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo teismingumą reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“), o reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo teismingumą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas). Pažymėtina, kad Reglamento „Briuselis IIbis“ 12 straipsnio 3 dalies b punkte nurodoma, kad valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus, t.y. galima jurisdikcijos prorogacija. Todėl pirmosios instancijos teismas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, turi įsitikinti dėl visų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo teismingumo sąlygų buvimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.