Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovo V. V. apeliacinį skundądėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 2014 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1141-91/2014 pagal ieškovės Z. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovėkreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2–3) prašydama nutraukti dėl atsakovo kaltės jos su atsakovu 1977 09 10 sudarytą santuoką, taip pat padalyti santuokoje įgytą turtą – jai paskirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui paskirti garažą ir automobilį VW POLO.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. priimtu sprendimu nusprendė: 1) santuoką, sudarytą 1977 m. rugsėjo 10 d. Utenos rajono savivaldybės, civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės Z. V. ir atsakovo V. V. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „V.“, o atsakovui – „V.“; 3) bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalinti taip : a) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir veranda, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės Z. V. asmeninėn nuosavybėn, b) garažą Nr. III-ios statybos eilės 15 bloke ir automobilį VW Polo v/n (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn atsakovo V. V. nuosavybėn; 4)priteisti iš ieškovės Z. V. 20000 litų kompensaciją už jai tenkančio didesnę turto dalį atsakovui V. V.; 5) priteisti iš atsakovo V. V. 990 litų žyminio mokesčio valstybei; 6) priteisti iš atsakovo V. V. 360 litų (tris šimtus šešiasdešimt litų) valstybei už ieškovei Z. V. suteitą advokato antrinę nemokamą teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus teismui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. priėmė papildomą sprendimą (b.l.46-47), kuriame nurodė, kad teismas nusprendžia ieškinį patenkinti dalinai ir į papildomo sprendimo rezoliucinę dalį įrašyti: 1) bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalinti taip : a) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), garažą Nr. III-ios statybos eilės 15 bloke priteisti ieškovės Z. V. asmeninėnnuosavybėn, b) automobilį VW Polo (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninėn atsakovo V. V. nuosavybėn; 2) iš ieškovės Z. V. priteisti sumokėti 20000 litų kompensaciją už jai tenkančio didesnę turto dalį atsakovui V. V.; 3) priteisti iš atsakovo V. V. 630 litų žyminio mokesčio valstybei už turto dalies nuosavybėn priteisimą; 4) gera valia valstybei priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660) (viskas toliau kaip priimto 2014-04-07 sprendimo rezoliucinėje dalyje.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 49-55) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis – ieškovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti 84600 Lt vertės butą su rūsiu, atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti 5000 Lt vertės garažą ir 1000 Lt vertės automobilį, taip pat atsakovui iš ieškovės priteisti 39300 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat atsakovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-17 papildomą sprendimą, nurodo, kad šie teismo sprendimai priimti pažeidžiant tiek materialines, tiek ir procesines tesiės normas, neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja teismų praktikai.

1.Teismas nepagrįstai vertino, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl jo kaltės. Teismo nurodytos santuokos iširimo priežastys – atsakovas nedirba, girtauja, netinkamai elgiasi ieškovės ir vaikų atžvilgiu, neprisideda prie visos šeimos ir vaikų išlaikymo, kurį laiką nesirūpina šeima – yra deklaratyvaus pobūdžio, neteisingos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Darbo jis neturi tik nuo 2013 metų ir ne dėl savo kaltės, anksčiau jis visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą. Jų vaikai jau yra suaugę, sukūrę savas šeimas, todėl prie jų išlaikymo prisidėti nereikia. Byloje pateikta 2003 metų teismo medicinos specialisto išvada negali būti įrodymu dėl santuokos iširimo priežasties, kadangi po 2003 metų jis su ieškove buvo susitaikęs. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nebaigtas, taigi nėra įrodymų apie jo smurtą prieš sutuoktinę.

2. Atsakovo vertinimu šeima iširo ir turėtų būti santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai pažeidė pareigą puoselėti santuoką, paskutiniaisiais metais neturėjo bendrų interesų, nevedė bendro ūkio, tapo nepakantūs vienas kitam.

3. Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokoje įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimo nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Konkrečiu atveju teismas neanalizavo aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nedetalizavo, kiek konkretus nukrypimas yra būtinas, netgi nenurodė, kokios turto dalys tenka kiekvienam iš sutuoktinių. Kad ieškovei nustatytas dalinis nedarbingumas, nėra pagrindas priteisti jai didesnę turto dalį. Kad jo, t.y. atsakovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo smurto vartojimo prieš ieškovę, taip pat nėra svarbus pagrindas priteisti jam mažesnę turto dalį.

4. Nepagrįstai teismas pripažino, kad jis – atsakovas – su ieškiniu sutiko, kad neprieštaravo ieškovės reikalavimams. Jis dalyvavo teismo posėdyje, savo nuomonę išreiškė, bet jam buvo sunku orientuotis teisme, o teismas nepasiūlė jam pasirūpinti advokato teisine pagalba.

5. Teismas buvo neiniciatyvus, neaktyvus, visiškai nesidomėjo, ar visas santuokoje įgytas turtas nurodytas ir dalijamas. Ieškovė nurodė tik dalį dalintino turto, tačiau ne visą, nenurodė per 37 metus gyvenant kartu įgytą kilnojamąjį turtą. Dalijant sutuoktinių turtą būtina sudaryti tokio turto balansą, nustatyti turto vertę. Sudarius turto balansą, nustačius turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias dalis, teismas turi konkrečia paskirstyti dalijamą turtą sutuoktiniams (CK 3-117 - 3.119 str., 3.123str.). Teismas, nenustatęs viso dalintino turto balanso, pažeidė paminėtas Civilinio kodekso normas.

6. Papildomą 2014-04-17 sprendimą teismas priėmė be teisėto pagrindo, taip pat papildomu sprendimu pakeitė 2014-04-07 sprendimo turinį. Todėl šis papildomas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 71-74) nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu ji nesutinka. Jos nuomone, teismas pagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų, kad dirbo, prisidėjo prie šeimos, vaikų turto išlaikymo. Su apeliaciniu skundu jis pateikė VSDFV Marijampolės skyriaus pažymą apie jo valstybinį socialinį draudimą nuo 2009 m. iki 2014-04-30, tačiau tokius įrodymus jis privalėjo teikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas tokius įrodymus, kaip tą nustato CPK 314 str., atsisako priimti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas naudoja prieš ją smurtą. Padalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas, ieškovės vertinimu, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, teisingai rėmėsi įrodymais apie apelianto kaltę dėl santuokos iširimo, jo naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą. Be to atsakovas, pažeisdamas CPK 312 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 2014 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo, remiasi apeliacinio skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu.

CPK 263 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o tai reiškia, kad teismo sprendimas turi būti priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir toks sprendimas turi atitikti materialiosios bei procesinės teisės reikalavimus.

Bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija vertina, kad apskųstasis Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2014-04-17 papildomas sprendimas yra neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimo, o apskųstasis 2014-04-07 teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl šių priežasčių.

Dėl 2014-04-17 papildomo sprendimo neteisėtumo

Papildomo teismo sprendimo priėmimo galimybę, prielaidas ir sąlygas nustato Civilinio proceso kodekso 277 straipsnis. Jame nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;2)teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas papildomą sprendimą priėmė nesilaikydamas paminėtų teisės normų reikalavimų. 2014-04-07 paskelbus teismo sprendimą, ieškovė 2014-04-10 pateikė prašymą (b.l. 38), kuriame nurodė, kad ji prašo ištaisyti teismo sprendime pastebėtas klaidas: neteisingai nurodytą adresą, kad dalinamas butas be mansardos ir kad neteisingai sprendime įrašyta apie 20000 Lt kompensaciją, kuri turėtų būti 11000 Lt arba kurios turėtų iš viso nebūti, ir iš viso neaišku dėl kompensacijos, nes paskelbiant teismo sprendimą nebuvo minima jokia kompensacija atsakovui. 2014-04-11 nutartimi (b.l. 41), Marijampolės rajono apylinkės teismas pripažino, kad šis ieškovės prašymas yra dėl proceso atnaujinimo byloje, ir, įvertinęs tai, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2014m. balandžio 17 d. 14 val., į teismo posėdį pakviečiant šalis. 2014 m. balandžio 17 d. posėdyje teismas paskelbė, kad nagrinėja ieškovės prašymą dėl bylos atnaujinimo ir klaidų ištaisymo, o išklausęs šalių paaiškinimus priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje priimti kitokį sprendimą, nei buvo paskelbęs 2014-07-07.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomo sprendimo byloje priimti pagal ieškovės prašymą teismas iš viso neturėjo teisinio pagrindo, nes prašymas buvo paduotas ne dėl aukščiau paminėtų CPK 277 str. 1 d. numatytų pagrindų priimti papildomą sprendimą. Be to teismas tokį prašymą išnagrinėjo kaip prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje sprendimas dar neįsiteisėjęs, ir priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pakeitė byloje priimtą bet dar neįsiteisėjusį 2014-04-07 sprendimą, kada tai daryti griežtai draudžia CPK 276 straipsnio 1 dalis. Taigi, priėmęs tokį papildomą sprendimą, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai yra CPK 329 str. 1 d. nustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl 2014-04-07 teismo sprendimo nepagrįstumo neteisėtumo

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo ir ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o teismo nurodytos santuokos iširimo priežastys – atsakovas nedirba, girtauja, netinkamai elgiasi ieškovės ir vaikų atžvilgiu, neprisideda prie visos šeimos ir vaikų išlaikymo, kurį laiką nesirūpina šeima – yra deklaratyvaus pobūdžio, neteisingos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tie patys reikalavimai taikomi ir nustatant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokias sutuoktinio pareigas pažeidė atsakovas, ir kokiais įrodymais remdamasis teismas tai nustatė. Tik nurodymas teismo sprendime, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi jau daugiau kaip vieneri metai ir būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė rūpinosi jau šiuo metu suaugusių vaikų auklėjimui ir aprūpinimu, o atsakovas nedirba, girtauja, netinkamai elgiasi, neprideda prie vaikų ir šeimos išlaikymo, nenurodant, kokias įrodymais remdamasis teismas tokias išvadas daro, kodėl jam tenka pareiga rūpintis pilnamečių vaikų auklėjimu ir aprūpinimu, negali būti vertinamas kaip konkrečiais įrodymais pagrįstos teismo išvados apie sutuoktinio pareigų pažeidimą. Tas faktas, kad pagal ieškovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, atsakovui neigiant, kad jis atsakovę naudojo smurtą, negali būti pripažinta neginčijamai įrodyta aplinkybe apie netinkamą atsakovo elgesį. Todėl teismo sprendime konstatuotos šeimos iširimo dėl atsakovo kaltės priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o kartu ir teismo sprendimas, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepagrįstas.

Išspręsdamas ieškovės reikalavimus dėl santuokoje įgyto ir šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, neatskleidė bylos esmės. Taip teisėjų kolegija vertina, nes, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, teismas, kaip to reikalauja CK 3.118 ir 3.119 straipsniai, nesudarė turto balanso, nenustatė dalijamo bendro turto vertės. Ieškovė ieškinyje nurodė tik turtą (daiktus), kurį ji prašo padalyti, tačiau nenurodė nei kad tai yra visas santuokoje įgytas turtas ir kito turto nėra, nei prašomo padalyti turto vertės. 2014-04-02 vykusiame teismo posėdyje nebuvo aiškinamasi, kokia dalytino turto vertė, šalių nebuvo paklausta, ar tikrai prašoma padalyti visą sutuoktinių bendrai įgytą turtą. (Šiuos trūkumus, galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bandė pašalinti priimdamas papildomą sprendimą, tačiau tokio papildomo teismo sprendimo priėmimas, kaip jau minėta, buvo neteisėtas procesinis veiksmas). Todėl, nuspręsdamas kaip padalyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, nesudarius turto balanso, nenustačius dalijamo turto vertės, nenurodžius šalims paskirto turto vertės, teismas priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą. Toks sprendimas naikintinas ir, negalint teisėjų kolegijai ištaisyti šių pažeidimų, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str.).

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija panaikina apskųstuosius Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą bei 2017-04-17 papildomą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą kaip pirmosios instancijos teismas, grubiai pažeidė procesines teisės normas. Priėmęs 2014m. balandžio 7 d. byloje sprendimą, teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą, pakeitė anksčiau priimtą 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą, nors CPK 276 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą ne dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas neišsprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir 2014 m. balandžio 17 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.