- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- I-813-621/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02014-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Šiaulių AVPK), 3000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-09-01 buvo laikomas Radviliškio rajono policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis. Kalinimo laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Nebuvo pasivaikščiojimo kiemelių, todėl kameroje buvo laikomas 24 valandas per parą. Kamerose sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo atitvertas, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Kamerose buvo šalta, trūko oro, buvo didelė drėgmė, nemalonus kvapas, sienos ir lubos padengtos pelėsiu. Buvo per mažas apšvietimas, nebuvo rozečių. Pelės, žiurkės ir kiti graužikai naikindavo asmeninius daiktus bei maistą. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą (21 b. l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes, prašė netaikyti ieškinio senaties, nes tik dabar sužinojo ir kreipėsi į teismą. Mano, kad senaties terminas neturėtų būti taikomas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą patenkinti ir patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Nurodė, kad jis nežinojo, jog areštinėje buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose, tačiau nežinojo kokios sąlygos jam turėjo būti užtikrintos areštinėje. Apie tai sužinojo tik šiuo metu ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (8-11 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti reikalavimo senaties terminą, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Ž. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Radviliškio rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-01.
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, veiksmai ar neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39).
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą.
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėjas tokį senaties terminą yra praleidęs, nes tik 2017-11-27 (spaudas ant voko 3 b. l.) kreipėsi į teismą. Todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, daro išvadą, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą bei į kitas tinkamas sąlygas, nes pats pareiškėjas, teigdamas, jog jis patyrė neturtinę žalą, nurodo, jog dėl minėto teisės pažeidimo patyrė emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, atsirado apčiuopiamų sveikatos sutrikimų ir pan. Iš paties pareiškėjo nurodomų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas nuo 2010-01-01 iki 2013-09-01 žinojo apie teisės pažeidimus ir tuo metu patirtą neturtinę žalą. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros buvo geresnės būklės nei Radviliškio rajono policijos komisariato areštinėje, tačiau jis kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų į teismą kreipėsi 2015-04-29. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-09-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2440-394/2015 pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat šiuo sprendimu daliai laikotarpio buvo pritaikyta ieškinio senatis. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-01 nežinojo ir nesuprato, kad jo teisės Radviliškio rajono policijos komisariato areštinėje galimai buvo pažeidžiamos nesuteikiant tinkamų kalinimo sąlygų.
Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.