- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 1-25-850/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44628-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. sav., neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.30 val., k., namo kieme, kilusio tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1.92 promilių girtumas), sugriebė rankomis A. J. ir jį pasukdamas pargriovė ant žemės, tokiu būdu padarydamas A. J. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio spiralinį lūžį apatiniame trečdalyje, bei kairio kelio sąnario paviršiaus odos nubrozdinimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną, tai galėjo būti rugpjūčio 7 d., 14³⁰ val. buvo savo namuose. Įėjo į kambarį girtas G. D. ir puolė muštis. Jie besistumdydami nuėjo iki garažo, esančio už 20 metrų nuo jo kambario. Lauke A. J. sudavė jam į veidą, bet jis nuo jo smūgių nenugriuvo, ir jis jam sudavė. Tąsymasis su A. J. lauke truko apie 2-3 min. Po to, paėmęs J. už darbužių ir pasukdamas jį pargriovė. J. nugriuvo ant dešinio šono prie garažo vartų, liko gulėti, o jis nuėjo paskambinti policijai, nes nukentėjusysis yra agresyvus, galvojo, kad atsikels ir vėl jį puls. Kai atvažiavo policija nukentėjusysis atsidūrė viduryje kiemo, už 5 metrų nuo garažo su sulaužyta koja. Nematė kada jis koją susilaužė. Kai maždaug už 10 minučių atvažiavo policija A. J. nedejavo. Tik kai jį bandė pareigūnai pakelti, pradėjo dejuoti. Atvažiavusi policija iškvietė greitąją. Ant kiemo gulėjo metalinė televizijos antena pamesta per visą kiemą. Gal jis į tą anteną susilaužė koją. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą duodamas parodymus kaltę pripažino iš dalies, nes susimušė su A. J.. Abu buvo išgėrę. Nukentėjusysis gal labiau. Nesudavė A. J. į koją. Jokio įrankio mušdamas nebuvo pasiėmęs.
Sutinka, kad J. gydėsi, bet kad jam sulaužė koją, nesutinka - jį vertė ant dešinio šono, o jam lūžo kairė koja. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Yra bedarbis, gyvena iš pašalpų, turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis iš esmės kaltu neprisipažįsta, jam pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:
Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad tą dieną su kaimynais išgėrė alaus. Po pietų parėjo namo. Koridoriuje per vidurį pamatė padėtą staliuką ir du fotelius. Ten sėdėjo D. su bambaliu alaus, laukė jo. Jam pasakė „Ant alaus pinigų turi, o vaistų nuo utėlių negali nusipirkti“. Jie koridoriuje susikivirčijo, pradėjo stumdytis. D. trenkė jam į „tarpuragį“. Jam „išėjo kibirkštys“ ir užsiėmęs už galvos išbėgo į lauką. Tada pajuto smūgius iš už nugaros, tada nugriuvo. Ar galėjo virsdamas suktis, nežino. Kai nuvirto, ar jį spardė, ar su pagaliu mušė, nežino, nes buvo užsidengęs veidą. Susirietė ir juto smūgius. Viskas truko apie 4-5 min. Nei prie vamzdžio, nei prie garažo nebuvo pribėgęs. Ten to kiemo išvis yra apie 10 metrų. Antena yra kiemo viduryje. Prie jos nebuvo priėjęs. Išėjęs iš koridoriaus buvo nugriautas nedaėjęs antenos. Jis rėkė, gal koliojosi iš skausmo, o D. jau nebuvo, jis buvo pabėgęs. Po smūgių lūžo kaulai. Norėjo atsikelti, bet pamatė, kad negali. Po nugriuvimo daugiau atsistojęs nebuvo, tik pašliaužė apie 3 metrus. Atsisėdo, juto skausmą. Paskui pamatė, kad policija įvažiuoja į kiemą, iškvietė jie greitąją. Atvežė į ligoninę, ten pragulėjo daugiau nei dvi savaites. Kai lūžo koja, tai buvo sužalota ir kelio girnelė, ji taip pat operuota. Įvykio metu buvo girtesnis nei kaltinamasis, bet įvykio aplinkybes prisimena. Ir dabar jaučia traumos pasekmes. Nesusitaikė su kaltinamuoju.
Ekspertas A. G. paaiškino, kad laikosi savo pateiktos specialisto išvados. Pagal kūno sužalojimą tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Matosi, kad tie žmonės, o ypač nukentėjęs, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dokumentuose matosi, kad tinkama pagalba ir lūžgalio fiksacija buvo atlikta tik po kelių dienų, kadangi girtumas buvo didelio laipsnio. Lūžti kaulai tokiame stovyje gali ir lygioje vietoje. Tokiame stovyje, esant fiksuotai pėdai, žmogus sukasi, blauzdos kaulai lūžta. Užtenka kūno svorio ir papildomos jėgos pasukant, lūžimui. Tai gali atsitikti suduodant, arba pačiam sukantis. Esant fiksuotai pėdai gaunasi spiralinis lūžimas, o smūginis nuo smūgio. Negali pasakyti ar buvo spiralinis ar smūginis lūžimas, nes nebuvo pateiktos rentgeno nuotraukos. Galėjo nukentėjusysis susižaloti ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir kitomis aplinkybėmis. Medicininiuose dokumentuose girnelės trauma nėra užfiksuota. Girnelės trauma galėjo būti griūnant arba suduodant.
Lūžus koją, žmogus gali šliaužti.
Liudytoja A. A. parodė, kad 2015-08-07, D. grįžus į namus, gal po 1,5 val. į namus grįžo J.. Jis ją pastoviai kolioja, nes jos šunys loja ant jo. J. yra buvęs jos pusseserės vyras. Jie yra išsiskyrę, nes jis smurtaudavo. Matė, kad J. grįžo šūkaudamas prisigėręs. Ar buvo įėjęs į kambarį ar ne, nežino. Paskui matė, kad jis atsidūrė prie garažo ir virto, šalia jo jokio žmogaus nebuvo. Tuomet pradėjo rėkauti, nes atsisėdo ant užpakalio. Dešinė koja buvo ištiesta, o kairė sulenkta ir už jos susiėmęs jis rėkė. Ji per daug dėmesio nekreipė, nuėjo į kambarį. Gal po 10 min., jis ta pačia poza atsidūrė viduryje kiemo. D.į matė tada, kai J. buvo atsidūręs viduryje kiemo. J. J. kvietė policiją. Atvažiavus policijai, nebuvo nuėjusi, nežinojo, kad J. lūžo koja. D. ir J. pastoviai kartu gerdavo. D. niekada nėra blogo žodžio pasakęs, jis nepiktybinis. J. pastoviai grasindavo, kad nukirs, užmuš D.. Įvykio metu kitų liudytojų nebuvo.
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu A. J. ir G. D. tvirtino savo pirminius parodymus (b. l. 61-64).
Iš G. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis parodė, kur jis pastūmė A. J. ir kur A. J. rado policija (b. l. 52-56).
Iš Valstybinės teismo medicinos T. T. poskyrio specialisto išvados Nr. G241/15(11) nustatyta, kad A. J. padarytas kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinio galo lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo gautis į šią kūno sritį suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koja apauta batu ar kitu daiktu turinčiu panašias savybes. Šis sužalojimas galėjo gautis smūgių pasėkoje (b. l. 14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2016(03) matyti, kad A. J. patyrė kairės blauzdos abiejų kaulų kūnų apatinio trečdalio spiralinį lūžį bei kairio kelio sąnario priekinio paviršiaus odos nubrozdinimą. Toks lūžis būdingas netiesioginei traumai, griūvant su staigiu kūno posūkiu, esant fiksuotai pėdai, kai pėda už ko užkliūva ir pan. A. J. sužalojimai atitinka kaltinime nurodytą laiką (b.l. 141-143).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad G. D. nustatytos 1,92 promilės alkoholio (b. l. 5).
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad G. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis gyvenamojo namo kieme vykusių muštynių su nukentėjusiuoju metu paėmęs J. už darbužių ir pasukdamas jį pargriovė, dėl ko pastarasis griūdamas patyrė Komisijinės ekspertizės akte nurodytus sužalojimus. Kaltinamasis suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors galbūt nenorėjo jo sužaloti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Aplinkybę, kad lauke paėmė A. J. už drabužių ir pasukdamas parvertė, kaltinamasis patvirtino teismo posėdžiuose 2015-12-03 ir 2016-05-25, tai yra ir po to, kai buvo gautas Komisijinės ekspertizės aktas. Tai matyti ir iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kur užfiksuota, kad G. D. parodė vietą, kurioje po jo pastūmimo nuvirto A. J. ir liko gulėti. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, kad J. nugriuvo ant dešinio šono prie garažo vartų ir liko gulėti, o jis nuėjo paskambinti policijai. Jokių įrodymų, kad po to nukentėjusysis buvo atsistojęs ir dar kartą nugriuvo pats, be kitų asmenų poveikio, byloje nėra. Ekspertas A. G. parodė, kad lūžus koją, žmogus gali šliaužti, todėl kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams A. J. buvo jau kitoje vietoje, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pats nukentėjusysis parodė, kad po to, kai buvo pargriautas kaltinamojo, daugiau atsistojęs nebuvo, tik pašliaužė apie 3 metrus, po to atsisėdo. Kaltinamojo versijos, kad nukentėjusysis galėjo pats užkliūti už kieme buvusios antenos ir nugriuvęs susižaloti, nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta. Aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti būtent kaltinamojo veiksmais, tai yra namo kieme, kilusio tarpusavio konflikto metu kaltinamajam sugriebus rankomis A. J. ir jį pasukant pargriovus ant žemės.
Nors nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis, po to kai jį pargriovė, koja ar kokiu daiktų jį spardė ar kitaip mušė, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais, tame tarpe ir medicininiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad tikrosios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės detaliai nurodytos pakeistame kaltinime, jas visiškai patvirtina tiek Specialisto išvada, tiek Komisijinės ekspertizės aktas, taip pat iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo A. J. bei paties kaltinamojo parodymai. Teismas neatmeta ir nukentėjusiojo versijos, kad po to, kai jis buvo pargriautas, kaltinamasis jį spardė ar sudavė nenustatytu daiktu, vienok, jei šiuos veiksmus kaltinamasis ir atliko, jie neturėjo įtakos nustatytiems nukentėjusiojo sužalojimams atsirasti, todėl pagrįstai nenurodyti pakeistame kaltinime.
Teismas nesivadovauja liudytojos A. A. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad vos tik grįžęs A. J. iš karto pats nugriuvo, kad tuo metu jokių žmonių šalia nebuvo, neminėjo apie lauke vykusį konfliktą tarp D. ir J., nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad toks konfliktas buvo ir tęsėsi keletą minučių. Apklausiama teisme iš pradžių teigė, kad nežino, ar grįžęs J. buvo įėjęs į kambarį. Vėliau paaiškino, kad J. grįžęs ne iš karto nuvirto, jis dar buvo įėjęs į kambarį. Minima liudytoja teigė, kad A. J. yra buvęs jos pusseserės vyras, kad ji su juo nesugyvena, nes A. J. ją nuolatos kuo tai kaltina. Šios aplinkybės liudija, kad A. A. yra suinteresuota nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, taigi jos parodymais tikėti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad A. A. įvykio aplinkybių nėjo papasakoti atvykusiems policijos pareigūnams, nors, būdama iš esmės vienintele liudytoja, ką ji pati patvirtino, tą privalėjo padaryti. Liudyti kaltinamojo naudai ji nuėjo tik tuomet, kai G. D. jau buvo pareikštas įtarimas, kas akivaizdžiai parodo jos šališkumą.
Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išdėstytus motyvus, kaltinamojo G. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. G. D. metų laikotarpyje administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 70-73), jis neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant teismo įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 65-68) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1185,65 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b.l. 17-18). Nurodo, kad nukentėjusysis A. J. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jo priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., prašo suteiktą gydymo paslaugų kainą priteisti regreso tvarka iš už tai atsakingo asmens – G. D..
Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas (b.l. 19), todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėn. (tris mėnesius) neatlygintinai išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kaltinamajam palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš G. D. 1185,65 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 65 ct) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm.k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.