Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo R. R. skyrė nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį – 173 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. liepos 23 d. 11.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas automobilį nerodė atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo ir jį aplenkęs, staigiai sukdamas privertė staigiai stabdyti iš paskos važiuojantį automobilį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją.

2016 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas R. R. skundas dėl Nutarimo panaikinimo. Skundą grindžia tuo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant nebuvo visapusiškai bei objektyviai išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jis padarė pažeidimą. Pažymėjo, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio „Mercedes-Benz E300“ pavojingai nevairavo, todėl bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, be to, nurodė, jog be jo, jam priklausančiu automobiliu dar naudojasi jo sutuoktinė, draugai (jo sutikimu). Nagrinėjant bylą jam buvo pateikta vaizdo medžiaga iš policijos elektroninių paslaugų portalo www.epolicija.lt. Šią automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo medžiagą į nurodytą policijos elektroninių paslaugų portalą įkėlė automobilio vairuotojas, važiavęs iš paskos antrajam automobiliui (tam, kuris, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, buvo priverstas staigiai stabdyti dėl, neva, jo sukeltos pavojingos situacijos). Šiame vaizdo įraše nematyti, kas vairuoja „Mercedes-Benz“ markės automobilį. Vaizdo įraše jo veido nesimato, todėl kategoriškai tvirtinti, kad už automobilio vairo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje sėdėjo jis, negalima. Be kita ko, iš vaizdo įrašo negalima patikimai spręsti ir apie pažeidimo padarymo datą bei laiką (nematyti nei laiko, nei datos). Kitokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, jog pažeidimą tikrai ir neabejotinai padarė jis, jam nebuvo pateikta. Nutarimą priėmusi pareigūnė, nepašalinusi abejonių dėl jo kaltės, remdamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o iš esmės vien tik faktu, jog yra vaizdo įraše užfiksuotos pavojingai vairuojančios transporto priemonės savininkas, konstatavo, jog padarė inkriminuojamą pažeidimą. Tokioje situacijoje, kai byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina tos aplinkybės, jog automobilį inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu tikrai vairavo jis, be to, esant nepaneigtiems jo paaiškinimams apie leidimą kitiems asmenims naudotis jam priklausančiu automobiliu, jam neigiant savo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo ir nesant kitokių neginčijamų jo kaltės įrodymų, negalima daryti išvados, jog būtent jis yra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas ir kad būtent jis padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Nurodė, kad aplinkybė dėl tiesioginės tyčios, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo tiriama.

R. R. teisme palaikė skundą ir papildomai nurodė, kad skunde neigė, kad jis važiavo tuo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau taip pasakė todėl, kad nuvykus į policiją, pareigūnė jam parodė vaizdo įrašą, tačiau tuo automobiliu naudojasi labai daug žmonių: žmona, kaimynė, draugai, ir nesuprato, kad tą dieną ten važiavo jis. Be to, ta vietovė jam yra nepažįstama, ten važinėja retai. Žino, kad liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis važiavo, nes prisiminė visas aplinkybes. Iš karto pamatęs vaizdo įrašą neprisiminė, kad jis važiavo, bet pakalbėjus, o vėliau ir pačiam susiradus vaizdo medžiagą internete – prisiminė visas aplinkybes. Tą dieną važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau ta atkarpa jis važinėja labai nedaug. Prieš jį važiavo vienas automobilis. Toje vietoje yra ženklas „70“, tačiau priekyje važiuojantis automobilis pradėjo mažinti greitį ir važiavo gal apie 50 km/h greičiu. Vienu metu vairuotojas automobilį stabdė. Jis įvertino tai, kad priešais jį nėra automobilių, o už jo – virtinė, tai darė manevrą į kairę pusę, kad taip pat neužstabdytų už jo esantiems automobiliams. Kai suko į kairę pusę, tai neparodė posūkio. Aplenkė priekyje važiavusį automobilį manydamas, jog jis sugedo ir sustojo. Už maždaug 200 m jam reikėjo sukti į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pagal vaizdo įrašą matosi, kad tas automobilis, kurį jis aplenkė, nesustojo, o važiavo paskui jį. Gavosi tokia situacija, jog sukdamas į dešinę pusę jam užstabdė. Dešinę suko pagal taisykles, rodydamas posūkį. Nenorėjo piktybiškai tam žmogui pakenkti, o tik norėjo išvengti avarinės situacijos. Žinojo, kad už kažkokio atstumo bus posūkis į dešinę, tačiau nežinojo, už kokio atstumo, nes nėra tai perspėjančių ženklų. Jei būtų žinojęs, kada bus posūkis į dešinę, tai nebūtų taip sukęs. Dėl savo nežinojimo ir neatsargumo padarė lenkimą. Atsakydamas į Šiaulių apskrities VPK atstovo M. Tautkaus klausimus parodė tai, kad vaizdo įraše matė ženklą „70“, o priešais jį automobilis važiavo gal 30 km/h greičiu. Prieš sankryžą, kur jis suko, nematė ženklo, kad baigiasi ženklo „70“ greičio galiojimas.

R. R. atstovė advokato padėjėja A. B. teisme parodė, kad R. R. teisme nebeneigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį automobilį. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad R. R. sąmoningai tyčia siekė sukelti pavojingą situaciją. Šiuo atveju būtų galima kalbėti tik apie neatsargumą. Jei R. R. aplinkybes būtų teisingai suvokęs, nebūtų dėl jų klydęs, tai tokia pavojinga situacija nebūtų įvykusi, o tokių pasekmių būtų išvengta. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas vien tuo pagrindu, kad pareigūnė nedvejodama, jog pažeidimą padarė būtent R. R., surašė protokolą ir priėmė nutarimą. Tai reiškia, jog pareigūnė pripažino, kad R. R. yra pažeidimo subjektas, tačiau į klausimą, ar jis yra kaltas dėl pažeidimo, ar jo objektyviai atliktuose veiksmuose pasireiškia tiesioginė tyčia, taip ir nebuvo atsakyta. Nepaisant to, skundžiamas nutarimas buvo priimtas, R. R. buvo nubaustas, nors visi būtini ir privalomi pažeidimo sudėties požymiai nebuvo nustatyti.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas teisme prašė palikti nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti, kadangi R. R. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 173 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 mėn. Nutarime nurodyta, kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Iš protokolo ir Nutarimo matyti, kad R. R. neigė savo kaltę dėl pažeidimo. Pateikdamas teismui skundą ginčijo faktą, kad būtent jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz”, kadangi savo automobiliu dalijasi su sutuoktine ir draugais. Tuo tarpu teisme pripažino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje būtent jis vairavo automobilį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, paties R. R. parodymus, nebesprendžia klausimo dėl minimo automobilio vairavimo, kadangi R. R. pripažino, kad jis, o ne kažkas kitas vairavo automobilį ir nurodė, kad prisiminė įvykio aplinkybes, todėl toliau bus sprendžiama tik paties pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d. sudėtis ir R. R. veiksmai.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą svarbus įrodymas yra vaizdo medžiaga, kurią teismas įvertino, darydamas išvadą dėl pažeidimo pagal ATPK 124² str. 1 d. padarymo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad automobilis „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiu lenkimo manevru, artėjant prie posūkio į dešinę, aplenkė priešais jį važiavusį raudonos spalvos automobilį „Audi“ ir jį aplenkęs, staigiai pasisuko į dešinę, ko pasėkoje, automobilis „Audi“ ir už jo važiavęs automobilis su registratoriumi, buvo priversti staigiai stabdyti. Stabdymo momentą patvirtina automobilio „Audi“ užsidegę galiniai stabdymo žibintai. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „Mercedes Benz”, lenkimo manevrą pradėjo baigiantis kelio ženklo ribojimui 70 km/h, t. y., prasidedant kelio ženklo ribojimui 50 km/h, be to, aplenkė prieš pat perėją, nei kiek nepristabdęs ir neįsitikinęs saugumu. Dar daugiau, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, R. R. pradėdamas lenkimo manevrą neparodė posūkio į kairę ir pradėjo daryti lenkimą dar priešpriešinėje eismo juostoje važiuojant sidabrinės spalvos automobiliui „Peugeot“. Vaizdo medžiagoje aiškiai matyti kelio ženklai: „70“ (kur parodyta, kad baigiasi kelio 70 km/h greičio zona) ir „Pagrindinis kelias“ (kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas). Visos šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina automobilio „Mercedes Benz” valdytojo vairavimo pavojingumą ir grėsmę kitiems eismo dalyviams ir paneigia R. R. versijas, t. y., R. R. parodė, kad toje vietoje yra ženklas „70“, tačiau priekyje važiuojantis automobilis pradėjo mažinti greitį ir važiavo gal apie 50 km/h greičiu, vėliau atsakydamas į Institucijos atstovo klausimą parodė, kad matė ženklą „70“, o priešais jį automobilis važiavo gal 30 km/h greičiu. Tiriant šią R. R. versiją iš vaizdo įrašo nematyti akivaizdaus automobilio „Audi“ pristabdymo ar staigaus greičio mažinimo, dėl ko, R. R. būtų reikėję jį taip staigiai lenkti. Be to, R. R. nurodė, kad prieš sankryžą, kur jis suko, nematė ženklo, kad baigiasi ženklo „70“ greičio galiojimas, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad „70“ ženklas buvo dar iki jam pradedant lenkimo manevrą. Taip pat parodė, kad nenorėjo piktybiškai pakenkti automobilio „Audi“ vairuotojui, o tik norėjo išvengti avarinės situacijos. Žinojo, kad už kažkokio atstumo bus posūkis į dešinę, tačiau nežinojo, už kokio atstumo, nes nėra tai perspėjančių ženklų. Pažymėtina, kad ir ši aplinkybė paneigiama vaizdo medžiaga, kadangi matosi, kad priekyje buvo ženklas „Pagrindinis kelias“, kas reiškia, kad R. R. turėjo suvokti, kad bus nereguliuojama sankryža. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareigūnės K. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. R. supažindino su vaizdo medžiaga, pažeidimo padarymo laiku ir vieta ir jis žodžiu aiškino: „aš važiavau, o priekyje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, taip man sukėlė avarinę situaciją, todėl aš jį lenkiau. Čia ne aš sukėliau pavojingą situaciją, o man sukėlė avarinę situaciją“. Bei nurodė, kad R. R. buvo supažindintas su bylos medžiaga, su numatoma sankcija už tokį pažeidimą, su skiriama administracine nuobauda (6 b. l.). Kas paminėtina, kad ir tokia R. R. versija dėl automobilio „Audi“ sukeltos avarinės situacijos paneigiama vaizdo medžiaga. Dar daugiau, vien tam, kad galėtų aplenkti kitą automobilį, R. R. turėjo paspausti akseleratoriaus pedalą ir tai darė suvokdamas greičio didinimo pavojingumo riziką ir taip elgėsi tikrai ne neatsargiu elgesiu, kaip tai bandė pažymėti pažeidėjo atstovė. Be to, R. R. veiksmų pavojingumą patvirtina ir tai, kad pats pažeidėjas parodė, kad ta vietovė (pažeidimo padarymo) jam yra nepažįstama, ten važinėja retai, todėl didindamas greitį ir pradėdamas lenkimo manevrą, jis turėjo būti itin atidus ir dėmesingas, o pasielgė neatsakingai, lenkė ir suko į dešinę, tuo privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, esminis pažeidimo motyvas yra tas, jog išanalizavus byloje esančius įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. R. suvokė, jog daro teisės pažeidimą, tokie jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekė, t. y. kad jo veikoje buvo tiesioginė tyčia.

Paminėtina ir tai, kad R. R. sukėlė ne tik pavojingą situaciją aplenkęs kitą automobilį ir staigiai stabdydamas, bet grėsmę kitiems eismo dalyviams, kadangi keli paeiliui KET pažeidimai buvo padaryti ne tuščiame kelyje, bet gatvėje vykstant eismui, o vien ta aplinkybė, kad vairuotojas, nerodydamas jokių lenkimo įvažiuojant į priešingą eismo juostą ženklų (posūkio signalo), apvažiavo kitą automobilį ir staigiai suko, kas suponuoja, kad kitų automobilių vairuotojai negalėjo numatyti tokių pažeidėjo veiksmų. Jau pats minėto manevro pobūdis kelia grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad grėsmės eismo saugumui sukėlimas netapatus pavojingos situacijos sudarymui. Sukelti grėsmę reiškia savo veiksmais sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant gali kilti pavojinga situacija. Taigi šioje byloje nustatyti pareiškėjo padaryti KET pažeidimai pagrįstai inkriminuoti kaip sukėlę pavojingą situaciją kitam eismo dalyviui, kadangi jis privalėjo staigiai stabdyti, reaguodamas į R. R. atliktą pavojingą manevrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad R. R. padarytas pažeidimas buvo sąlygotas eismo įvykių sąlygų – kelio dangos, staigaus posūkio, ar buvo sukelta pavojinga situacija, o toks jos pavojingas lenkimas ir stabdymas prieš posūkį užkišant kelią automobiliui, tai yra peržengiantis normalias eismo pavojingumo sąlygas.

Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. R. šiurkščiai pažeidė KET, ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, elgėsi nepagarbiai ir neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, aplinkiniams ir apskritai eismo saugumui, todėl pažeidėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pavojingu vairavimu. Apibendrindamas skundą teismas konstatuoja, kad pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie visiškai paneigia R. R. teiginius, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti jo veiksmus ar nutraukti bylą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad R. R. paskirta nuobauda – bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu lygiam vidurkiui. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad nenustatyta R. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. R. pažeidimo padarymo bei nuobaudos skyrimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Teisme kaltę pripažino, neneigė vairavęs automobilio, tačiau siekė įrodyti, kad pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, kas rodo, kad R. R. pripažino padaręs pažeidimą ir paties pažeidimo fakto neginčijo. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal nuobaudų skyrimo taisykles turėjo būti skiriama sankcija, mažesnė nei numatytas vidurkis arba lygus sankcijos vidurkiui, teismas konstatuoja, kad Nutarimas keistinas, R. R. paskiriant mažesnio dydžio nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, pastaroji nebūtų per švelni ir atitiktų padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, galima tik ypatingais atvejais, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste išimtinių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, sušvelninant R. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, paskirtą nuobaudą ir paskirti 115 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) mėnesiams.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.