- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- AS-552-708-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00625-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus I-ajam pensijų skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus I-ajam pensijų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-36684 ir Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3626 bei priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniais, 25 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, nustatė, kad ginčas dėl Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-36684 panaikinimo bei įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių sumokėti pareiškėjai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį Valdyboje iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl darė išvadą, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundą teismas atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad G. K. yra išaiškintina, jog ji turi teisę paduoti Valdybai prašymą atnaujinti skundo dėl Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-36684 panaikinimo bei įpareigojimo Valdybos Kauno skyrių sumokėti pareiškėjai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį padavimo terminą. Teismas nurodė, kad, nesutikdama su Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3626 ar Valdybai atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėja turi teisę apskųsti minėtą sprendimą ar atsisakymą atnaujinti terminą skundui paduoti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad, Valdybai atnaujinus skundo padavimo terminą bei išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3626 ar atsisakymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir šiai institucijai išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės, G. K. įgis reikalavimo teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
II.
Pareiškėja G. K. atskiruoju skundu (b. l. 14-15) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, pažymi, kad 3 metų senaties terminas, nustatytas Pensijų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas. Pareiškėjos manymu, teismo motyvas, kad ji turi kreiptis į Valdybą dėl termino atnaujinimo, neparemtas įstatymu ir prieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsniui, minėtame teismo sprendime formuojamai praktikai. Pareiškėja paaiškina, kad skundžia ne Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu priimtą sprendimą nemokėti pareiškėjai visos pensijos, o Valdybos bei Valdybos Kauno skyriaus veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valdybos Kauno skyriaus I-ojo pensijų skyriaus 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išmokėti sumažintą pensijos dalį tuo pagrindu, kad nėra priimta sumažintų pensijų kompensavimo teisės akto, bei Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto senaties termino. Pareiškėja daro išvadą, kad skųsti nurodytus veiksmus termino ji nepraleido, todėl neturi pagrindo prašyti jį atnaujinti. Pareiškėja pabrėžia, kad atliko Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą, todėl jos skundas turėtų būti nagrinėjamas Valdyboje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 35 straipsnis, nustatantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, numato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.
Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti Valdybos bei Valdybos Kauno skyriaus veiksmus neteisėtais, panaikinti Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą bei priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus neišmokėtą pensijos dalį už 2010-2011 metus.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2013 m. gegužės 23 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Valdybą, prašydama išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį. Valdyba 2013 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. (6.5)I-3626 (b. l. 5-6) nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su Valdybos teritorinio skyriaus sprendimais ir kreipdamasi į Valdybą su 2013 m. gegužės 23 d. prašymu išmokėti 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. prašymą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. gegužės 23 d. prašymo ir Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus veiksmų teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą dėl praleisto termino, darytina išvada, jog Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3626 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai, todėl šį sprendimą pareiškėja turėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-692/2013). Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamoje nutartyje ir netinkamai nurodė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintus atsisakymo priimti skundą pagrindus, tačiau teisingai pažymėjo, jog pareiškėja, nesutikdama su Valdybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3626, turi teisę apskųsti sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 5 d., ABTĮ 19 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kuri neužkerta kelio pareiškėjai savo teises ginti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėja gali kreiptis tik dėl tokio Valdybos sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl Valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus veiksmų bus išnagrinėtas pripažinus šių veiksmų teisėtumą. Tokiu atveju pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukeltų ne Valdybos, bet Valdybos teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, sprendimas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kadangi byla nepriskirtina šiam teismui (ABTĮ 35 str., 17 str. 3 d.). Pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos G. K. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.