Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui Jonui Korsakui, atsakovės atstovei Jūratei Riaubiškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys- Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonės (VĮ) Registrų centro Vilniaus filialas, V. M. D. - K. bei A. K., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas 2008-11-24 patikslintu skundu prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (VAVA) per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl pastato (pastato pamatų), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išregistravimo (įrašo panaikinimo) iš VĮ Registrų centro (toliau- Registrų centras) duomenų bei iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) taryba 1999-12-15 sprendimu Nr.480 patvirtino teritorijos prie T.Narbuto gatvės tęsinio detalųjį planą, pagal kurį suformuoti sklypai patenka į buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo teritoriją, o pareiškėjas yra vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises natūra į žemę šiame kaime. Žemės sklypo Nr.6 dalyse (sklypas 6A, 6B, 6C), nuosavybės teisės jau atkurtos, o likusioje 0,20 ha ploto žemės sklypo Nr.6D dalyje VMS administracija (VMSA) neparengė žemės sklypo Nr.6D dalies suformavimo dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra, nes pagal Registrų centro duomenis šiame sklype įregistruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis pastatas- gyvenamasis namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), sudegęs, liko 5 proc.), privačios nuosavybės teise priklausantis fiziniam asmeniui, ir ši institucija neva kreiptis į Registrų centrą dėl šio pastato išregistravimo iš jo duomenų negali, nes valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir statybos valstybinę priežiūrą vykdo VAVA. Tačiau VAVA, 2008-09-08 raštu Nr.20-704 atsakydama pareiškėjui į jo prašymą išregistruoti minėtą pastatą iš Nekilnojamojo turto registro (NTR), nurodė, kad negali kreiptis į VMSA direktorių, kad šis kreiptųsi į Registrų centrą dėl minėto pastato išregistravimo iš NTR duomenų, nes šio pastato savininkas yra fizinis asmuo. Toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir ji įpareigotina imtis veiksmų dėl pastato pamatų išregistravimo iš Registrų centro duomenų, nes iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano matyti, jog sklype Nr.6 jokio statinio, pažymėto (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra, ką patvirtinta ir antstolio V. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-06-10 protokolas Nr.13-08-317. Be to, Vilniaus apygardos teismo (VAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-06-17 sprendimu, kurį kasacinis teismas 2006-02-13 nutartimi (civ.b.Nr.3K-3-57/2006) paliko nepakeistą, pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 2000-02-03 sprendimą Nr.218-V, 2000-03-09 sprendimą Nr.538-V „Dėl žemės sklypų teritorijoje prie T.Narbuto gatvės tęsinio ribų ir plotų tvirtinimo", VAV 2000-06-21 įsakymą Nr.2122-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus m. pardavimo V.M D-K“, VAVA ir V.M D-K 2000-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją bei įpareigojo V.M D-K grąžinti VAVA 2000 m² žemės sklypą, o VAVA- grąžinti V.M D-K 64 580,36 Lt, taip pat pripažino negaliojančia šio žemės sklypo teisinę registraciją V.M D-K vardu. Kolegija padarė išvadą, jog 0,20 ha žemės sklypas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), Vilnius (žemės sklypo Nr.6D dalis), priklauso valstybei, t.y. atsakovei, jame ūkinis pastatas yra išnykęs, o jokio statinio pamatų, pažymėtų (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra. Taigi, V.M D-K pagal Civilio kodekso (CK) 4.105 straipsnį yra praradusi teisę į žemės sklypą ir į namų valdą bei jų naudojimą, o tuo pačiu- ir į teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, dėl ko, net ir nustačius pastato pamatų buvimo faktą, už šį pastatą (pastato pamatus), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), negalint juo naudotis, statinių savininkui turi būti atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.105 str. 2 d.), po ko jie išregistruotini iš Registrų centro duomenų, o žemės sklypas priskirtinas laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės fondui bei grąžintinas Viršuliškių rėžimo kaimo pretendentams. CK 4. 38 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas, o NTR įstatymo 12 str. 1 d. 9 punktas nustato, kad NTR registruojamas nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas, be to, šio įstatymo 16 str. 1 dalis nustato, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Kadangi CK 4.40 straipsnis nustato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, darytina išvada, kad, nustačius juridinį faktą, jog nuosavybės teisės objektas (gyvenamojo namo pamatai) yra išnykęs, toks įrašas Registrų centre naikintinas ir toks žemės sklypas priskirtinas laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės fondui ir dėl jo VMSA gali rengti žemės sklypo Nr.6D dalies suformavimo dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir gražinimui natūra bei pateikti VAVA nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau tam būtina, kad atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė (žemės sklypą valdanti patikėjimo teise) atliktų įstatymų nustatytus veiksmus dėl pastato (pastato pamatų), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išregistravimo (įrašo panaikinimo) iš Registrų centro duomenų (III t.,b.l.34-36).

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas netiksliai nurodo savo reikalavimo teisės pagrindą, nes jis yra pretendentės atkurti nuosavybės teises paveldėtojas. Be to, pareiškėjas sau naudinga linkme aiškina VAT 2005-06-17 nutartimi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir nors akcentuoja, kad „ūkinis pastatas yra išnykęs“, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes V.M. D. -K. pagal 1999-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-13139 iš A. M. įsigijo tik sudegusį pastatą– gyvenamąjį namą (likę 5 proc.), uniklaus Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodyti įrodymai (suvestinis skaitmeninis Vilniaus planas bei antstolio 2008-06-10 Faktinių aplinkybių konstatavo protokolas) nepatvirtina jo teiginio, kad „sklype Nr.6 jokio statinio, pažymėto (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra“, o iš NTR centrinio duomenų banko 2008-10-20 išrašo matyti, kad šio pastato duomenys į NTR įrašyti remiantis 1999-10-08 pastato kadastro duomenų byla, archyvinės bylos Nr.13/1345, kuri nenuginčyta ir neginčijama. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų dėl pastato (pastato pamatų), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išregistravimo (įrašo panaikinimo) iš Registrų centro duomenų yra abstraktus, nes pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis atskovė, o teismas, patenkindamas tokį reikalavimą, priimtų neįgyvendinamą sprendimą, kuris pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių (3t., 49-50 b.l.).

Tretysis suinteresuotas asmuo VMSA atsiliepime į skundą paaiškino, kad, vadovaujantis NTRĮ 4 straipsniu, visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Registrų centro duomenimis, ginčo sklype esantis pastatas- gyvenamasis namas (sudegęs, liko 5 proc.)- privačios nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, o pagal kompetenciją VMS nėra priskirta nagrinėti pastatų teisinės registracijos panaikinimo klausimus. Kadangi valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir statybos valstybinę priežiūrą vykdo VAVA, todėl šios institucijos funkcijoms ir priskirtinas pareiškimų dėl statinių išregistravimo nagrinėjimas (3t., 10-11b.l.).

Tretysis suinteresuotas asmuo Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad NTR į nekilnojamąjį daiktą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1999-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-13139 pagrindu įregistruotos V. M. D. - K. nuosavybės teisės. NTRĮ 16 str. 1 dalis nustato, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. NTR įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (NTRĮ 16 str. 4 d., toliau- Nuostatai), kurių 11 punktas nustato, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, tuo tarpu prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui gali pateikti ne tik šių teisių turėtojas, bet ir asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus padavimo tvarka įtvirtinta ir NTRĮ 23 straipsnyje. Prašymai išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, vadovaujantis Nuostatų 19 punktu, registruojami ta pačia tvarka, kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus bei juridinius faktus. NTRĮ 23 straipsnis imperatyviai nustato, kad tiek įregistruoti, tiek ir išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą viešajame registre gali tik tam tikras ratas subjektų. Šiuo atveju teisę išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą turi tik tos teisės turėtojas ir atitinkamų prašymų ir juos pagrindžiančių dokumentų Nekilnojamojo turto registratoriui pateikimas yra asmenų teisė, todėl atitinkamo asmens nuosavybės teisių išregistravimas yra išimtinai to asmens apsisprendimo teisė, o tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių neišregistravimas pažeidžia trečiųjų asmenų (šiuo atveju- pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus, jie savo pažeistas teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į NTRĮ ir Nuostatų reglamentavimą, kokie subjektai ir kokia tvarka teritoriniam registratoriui turi teisę paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių išregistravimo, bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008-09-08 sprendimu administracinėje byloje Nr.A63-1512/2008, kuriame teismas konstatavo, kad asmenys, turintys teisę teikti prašymus dėl nuosavybės teisių įregistravimo (išregistravimo), išvardinti Įstatymo 23 str. 1 dalyje ir jokių išimčių kitiems asmenims nėra suteikta, darytina išvada, jog VAVA nėra tinkamas subjektas kreiptis į NTR tvarkytoją, kad būtų išregistruotos fiziniam asmeniui priklausančios bei teisėtu ir nenuginčytu pagrindu norminių aktų nustatyta tvarka NTR įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatą (III t., b.l.1-2).

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. D. -K. ir A. K. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad su skundu nesutinka dėl šių motyvų:

1) nagrinėjamu atveju nėra NTR nuostatų 35 punkte nurodytų daiktinės teisės išregistravimo pagrindų, nes jie nėra praradę savo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ar jų perleidę, o nekilnojamasis daiktas šiuo metu yra išlikęs tokios pat būklės, kokiai esant V.M. D. -K. jį įsigijo pagal 1999-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį, t.y., sudegęs, išlikę 5 proc. pastato, tad nėra pagrindo teigti, kad šis nekilnojamasis turtas yra žuvęs ir dėl to išregistruotinas. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja LAT 2006-02-13 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-57/2006 pateiktą išaiškinimą, nes šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamos tik valstybės žemės pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumas. Žemės sklypas ir pastatas yra skirtingi nuosavybės teisės objektai ir šioje nutartyje LAT pasisakė tik dėl žemės sklypo įgijimo neteisėtumo, tuo tarpu dėl nuosavybės teisių į pastatą buvo nurodyta priešingai, pažymint, kad kolegijos išvadomis nėra paneigiama sudegusio, namų valdoje esančio statinio savininko teisė atstatyti sudegusį statinį. Aplinkybę, jog jie siekia atstatyti pastatą, patvirtina jų prašymai VMSA Plėtros departamentui, o pareiškėjo nurodyti įrodymai (suvestinis skaitmeninis Vilniaus planas bei antstolio V. M. 2008-06-10 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad „sklype Nr.6 jokio statinio, pažymėto (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra.“ Be to, kaip matyti iš NTR centrinio duomenų banko išrašo, tretieji suinteresuoti asmenys valdo ne visą pastatą, o 5 proc.;

2) pagal teisės aktų nuostatas VAVA neturi teisės imtis veiksmų dėl pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), išregistravimo (įrašo panaikinimo) iš Registrų centro duomenų, taip pat teisės aktai šiai institucijai nesuteikia teisės spręsti dėl privačios nuosavybės teisės nekilnojamajam turtui panaikinimo bei imtis kokių nors veiksmų dėl asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto išregistravimo;

3) pareiškėjo siekis atimti iš jų nuosavybės teisę prieštarauja Konstitucijos 28 straipsniui, numatančiam, kad nuosavybė neliečiama; Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniui, pagal kurį kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; CK 4.93 str. 2 d. 1 punktui, pagal kurį niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; NTR nuostatų 35 punktui; NTRĮ 16 str. 1 daliai. Reikalavimai prieštarauja LAT praktikai, nes 2006 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-377/2006 jis nurodė, jog Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, žmogaus teisę, garantuojamą Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsniu; pažymėjo, kad, aiškinant šio principo turinį, būtina remtis Europos žmogaus teisių teismo praktika, taip pat atsižvelgti į tarptautinės teisės principus; konstatavo, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia, kad nuosavybės teisės apsaugą ir gynimą užtikrina įstatymas; be savininko, į daiktą niekas kitas neturi jokių teisių. Teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jų nuosavybė įgyta neteisėtai, o jos teisėtumas buvo patvirtintas nurodytame teismo procese. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jų nuosavybė, sandoris, pagal kurį tą nuosavybę įgijo, pažeidžia jo teises (III t.,68-70 b.l.).

Pareiškėjas ir jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys prarado teisę į žemės sklypą, jie negali naudotis ir pamatais, VAVA turėtų imtis priemoni išregistruoti neegzistuojantį turtą, o išregistravus K. nuosavybės teises- turėtų atlyginti jiems pamatų vertę. Remiasi LVAT 2008-08-06 nutartimi adm.bylje Nr. A(116)-1414/2008. Pagal detalųjį planą toje vietovėje nenumatyta gyvenamųjų namų statyba, tad jų prašymas išduoti planavimo sąlygas negali būti tenkinamas.

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad skundo reikalavimo, jei jis būtų patenkintas, negalima įgyvendinti.

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.867 esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas yra vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. G. iki nacionalizacijos Viršuliškių rėžiniame kaime nuosavybės teisėmis valdytą žemę (I t., b.l194-195, II t., b.l.14-20,138-139,152-153,155,158,211). Nustatyta, kad VMSA direktorius 2006m. spalio 27d. įsakymu Nr. 30-2003 „Dėl sklypo Viršuliškių skersgatvyje duomenų nustatymo“ nustatė kitos paskirties žemės sklypo Viršuliškių skersgatvyje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis: 4000 kv.m plotą, ribas, pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-8; naudojimo būdą- komercinės paskirties objektų teritorija ir kt. (I t., b.l.152-155). VAV 2007-01-12 įsakymu Nr.2.3-54-01 „Dėl žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro, Vilnius mieste, kadastro duomenų patikslinimo“ nustatė, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, yra 4000 kv. m ploto, jo ribos žemės sklypo plane pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-8, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Merko statyba" (It.,b.l.151), o 2007-03-20 įsakymu Nr.2.3-2493-01 papildė įsakymą 2 punktu, kuriuo priskyrė likusią 3100 kv. m ploto žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, laisvos valstybinės žemės fondui (I t., b.l.150). Šiuo metu kai kuriems asmenims jau yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo Nr.6 dalis A, B ir C, įeinančias į Viršuliškių rėžinio kaimo teritoriją, tačiau dėl šio žemės sklypo Nr.6 dalies D VMSA nėra parengusi suformavimo dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui ir jo grąžinimui natūra (I t.,b.l.47-50,76-80,158, 160).

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2008-04-29 raštu kreipėsi į VMSA direktorių, kuriame nurodė, kad jis 2006m. spalio 27d. įsakymu Nr.30-2003 nustatė kitos paskirties žemės sklypo Viršuliškių skersgatvyje (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) duomenis ir į šį sklypą įeina sklypas Nr.6, kurio dalis C paskirta nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimui, tačiau likusiai sklypo Nr. 6 daliai VMSA direktorius sklypo duomenų nenustatė ir neperdavė jų į VAVA. Pareiškėjas prašė pranešti, kokiu teisiniu pagrindu ir kodėl žemės sklypas Nr.6, įeinantis į Viršuliškių rėžinio kaimo teritoriją, nebuvo skirtas Viršuliškių rėžinio kaimo pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui į išlikusį nekilnojamą turtą (It.,b.l.11). VMSA Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2008-06-18 raštu Nr.A51-14231(14.6-MPD-0) pranešė, jog VMSA direktorius 2006m. spalio 27d. įsakymu Nr.30-2003 „Dėl sklypo Viršuliškių skg. duomenų nustatymo" nustatė privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo duomenis ir nuosavybės teisės piliečiams į žemės sklypus Nr. 6A ir 6B prie T.Narbuto gatvės tęsinio buvo atkurtos, bet, kadangi ši žemė valdoma privačios nuosavybės teise, suformuoti žemės sklypo nuosavybės atkūrimui (atkurti antrą kartą nuosavybės teises į tuos pačius sklypus) buvusio Viršuliškių rėžinio kaimo žemės savininkams nėra pagrindo. Laisvo neužstatyto žemės sklypo Nr.6C prie T.Narbuto gatvės tęsinio duomenys nustatyti 2007m. balandžio 11d. VMSA direktoriaus įsakymu Nr.30-724 ir perduoti į VAVA, o likusiam sklypui Nr.6D duomenys nustatyti nebuvo, nes pagal Registrų centro duomenis šiame sklype yra įregistruotas pastatas- gyvenamasis namas (sudegęs, liko 5 proc., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), privačios nuosavybės teise priklausantis fiziniam asmeniui (It.,b.l.13). Atsakydamas į pareiškėjo 2008-06-16 ir 2008-07-21 pareiškimus, kuriuo jis prašė kreiptis į Registrų centrą panaikinti neegzistuojančio statinio, pažymėto sklypo Nr.6 dalyje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją, VMSA Miesto plėtros departamentas 2008-07-29 raštu Nr.A51-16851(14.6-MPD-0) pranešė pareiškėjui, kad jo 2008-06-16 pareiškimas dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini) išregistravimo, persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti į VAVA, vykdančią valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir statybos valstybinę priežiūrą (I t., b.l.19,20,23).

Pareiškėjas 2008-07-25 raštu kreipėsi į VAVA, kuriuo jis, be kita ko, prašė, kad ji kreiptųsi į Registrų centrą dėl nesančio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašo panaikinimo valstybės registre, tokį prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pagal kadastro žemėlapio ištrauką, parengtą 2008m. vasario 1d., ir antstolio V. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.13-08-317, žemės sklype Nr.6 pažymėtas statinys, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai neegzistuoja, dėl ko šis statinys išregistruotinas iš Registro, o sklypas perduotinas grąžinimui (It.,b.l.21-22). VAVA 2008-09-08 raštu Nr.20-704, be kitko, pranešė pareiškėjui, kad pagal jo prašymą ji negali kreiptis į VMSA direktorių ir prašyti jį kreiptis į Registrų centrą dėl pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), išregistravimo iš Registrų centro duomenų, nes šio pastato savininkas yra fizinis asmuo (I t., b.l.25-26).

Nustatyta, kad LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę Nr.3K-3-57/2006 bylą pagal atsakovės V. M. D. -K. kasacinį skundą dėl VAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. birželio 17d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovams VAVA, VMS tarybai, V. M. D. –K., dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, 2006-02-13 priėmė nutartį, kuria VAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. birželio 17d. sprendimą nutarė palikti nepakeistą (I t.,b.l.6-10, III t., b.l.19-24). Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 1) Vilniaus miesto valdybos 2000m. vasario 3d. sprendimą Nr. 218V; 2) 2000m. kovo 9d. sprendimą Nr.538V; 3) VAVA 2000m. birželio 21d. įsakymą Nr.2122-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo V.M. D. –K.“; 4) 2000m. liepos 18d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2000 kv. m žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo V.M. D. –K.; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę V.M. D. –K. grąžinti VAVA žemės sklypą, o VAVA- grąžinti V.M. D.-K. 25 773,72 Lt; įpareigoti Registrų centrą panaikinti žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V.M. D. -K. vardu. Kasacinės instancijos teismas minėtoje 2006-02-13 nutartyje nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, suformuojant ir parduodant atsakovei 2000 kv.m žemės sklypą, detalusis planas nebuvo pažeistas ir atsakovė turi teisę atstatyti sudegusius statinius ir naudotis namų valda, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. M. parduodant atsakovei sudegusio statinio pamatus namų valdos naudojimo santykiai buvo pasibaigę, o 2000 kv.m žemės sklypas suformuotas pažeidžiant Vilniaus miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą, todėl 2005m. birželio 17d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005m. vasario 10d. sprendimą ir ieškinį patenkino- pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 2000m. vasario 3d. sprendimą Nr.218-V, 2000m. kovo 9d. sprendimą Nr.538-V „Dėl žemės sklypų teritorijoje prie T.Narbuto gatvės tęsinio ribų ir plotų tvirtinimo“, VAV 2000m. birželio 21d. įsakymą Nr.2122-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus m. pardavimo V.M. D.-K.“, VAVA ir V.M. D.-K. 2000m. liepos 18d. pirkimo-pardavimo sutartį; taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo V.M. D.-K. grąžinti VAVA 2000 kv.m žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o VAVA- grąžinti V.M. D.-K. 64 580,36 Lt; pripažino negaliojančia šio žemės sklypo teisinę registraciją V.M. D. -K. vardu. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad, spręsdamas dėl atsakovės teisės įgyti privačion nuosavybėn ginčijamą 2000 kv. m žemės sklypą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo reikšmingus faktus, t.y., aiškinosi dėl žemės sklypo, kurį atsakovė įgijo nuosavybėn, naudojimo namų valdos žemės sklypu fakto; nurodė, kad nuosavybėn gali būti parduodami naudojami namų valdų žemės sklypai, jų ribos turi būti fiksuotos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose, tačiau teismai nenustatė šių būtinų nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo sąlygų, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atsakovę namų valdos žemės sklypo naudotoja ir parduoti jai ginčijamą 2000 kv.m žemės sklypą; pabrėžė, kad tokiomis kolegijos išvadomis nėra paneigiama sudegusio namų valdoje esančio statinio savininko (juo buvo T. M.) teisė atstatyti sudegusį statinį, tęsti namų valdos naudojimą, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, sudegusio gyvenamojo namo savininkė T. M. nesiekė atstatyti gyvenamojo namo, nesinaudojo namų valda, nes sunyko vienas iš dviejų jos paveldėtų ūkinių statinių. Teisės atstatyti sudegusį gyvenamąjį namą bei naudotis namų valda neįgyvendino ir dovanojimo sandorio pagrindu nuosavybės teisę įgijęs A. M., nes tol, kol jam priklausė nuosavybės teisė, jis taip pat nesiekė atstatyti sudegusio gyvenamojo namo, sunyko ir antrasis ūkinis statinys, A. M. nemokėjo žemės mokesčio. Taigi, 1999m. spalio 25d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovei V.M. D. –K. įgijus sudegusio gyvenamojo namo liekaną- pamatus, t.y., 5 procentus buvusio gyvenamojo namo, žemės sklypas namų valdai nebuvo suformuotas ir naudojamas, kaip daiktinės teisės objektas jis neegzistavo, todėl ir negalėjo būti vėliau suformuotas bei parduotas atsakovei.

NTR centrinio duomenų banko išrašas su istorija (įrašo Nr.10/249100) patvirtina, kad NTR į nekilnojamąjį daiktą- pastatą (gyvenamasis namas, sudegęs, liko 5 proc., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1999-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-13139 pagrindu 1999-11-03 buvo įregistruotos V. M. D. - K. nuosavybės teisės (I t.,b.l.32-30, III t.,b.l.3-4). Pareiškėjo pateiktame antstolio V. M. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-06-10 protokole Nr.13-08-317 konstatuota, kad pastato, pridedamame plane pažymėto Nr.56, žemės plote, esančiame Vilniaus m. sav., tarp Viršilų g. ir Viršuliškių skg., nėra (I t., b.l.14-18).

LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.A63-1512/2008 pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atsakovui Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Registrų centrui, UAB „Asaplita“, UAB „Inloco“, kurioje pareiškėja prašė panaikinti atsakovo ir Registrų centro sprendimus bei įpareigoti atsakovą panaikinti UAB „Inloco“ nuosavybės teisės registraciją į administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2008-09-08 sprendimu nustatė, kad NTRĮ sureglamentuota, kas ir kokia tvarka turi teisę paduoti prašymus teritoriniam registratoriui dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir išregistravimo, bei pažymėjo, kad pagal įstatyme ir Nuostatuose nustatytą teisinį reglamentavimą matyti, jog suinteresuotiems asmenims teisė paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į kitų asmenų nekilnojamąjį turtą išregistravimo iš NTR nesuteikta. Nurodė, kad minėti suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis tik dėl kitų daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų įregistravimo ar išregistravimo, o šiuo atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra daiktą įgijęs asmuo, todėl jo prašymas išregistruoti kito asmens daiktines teises pagrįstai buvo atmestas. Pagal CK 1.75 straipsnį nuosavybės teisių registracija NTR nėra privaloma, tai yra asmens, įgijusio nuosavybės teises teisė, bet ne pareiga. Tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių neįregistravimas pažeidžia suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, šios teisės gali būti ginamos įstatymuose nustatytais būdais. NTRĮ nenumato jokių išimčių ir atvejų, kai ginant viešąjį interesą valstybinei institucijai būtų suteikiama teisė teikti prašymus nekilnojamo turto registratoriui dėl kitų asmenų nuosavybės teisių įregistravimo ar išregistravimo. Asmenys, turintys teisę teikti prašymus dėl nuosavybės teisių įregistravimo, išvardinti NTRĮ 23 str. 1 dalyje ir jokių išimčių kitiems asmenims nėra suteikta (III t., b.l.25-30).

LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.A146-1414/2008, kurioje pareiškėjas A.V. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją (RSA) sudaryti su juo pastatų, esančių Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (planavimo tikslas- sklypo suformavimas prie esamų pastatų), ir šis teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu tokį pareiškėjo reikalavimą patenkino, 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu minėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjo A.V. skundą atmetė (III t.,b.l.75-81). LVAT nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 17 d. pateikė Šiaulių RSA prašymą dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, prašyme nurodė, kad planavimo tikslas- kitos (komercinės) paskirties žemės sklypo formavimas prie esamų profilaktoriumo pamatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone. Su prašymu pateikė 2007 m. kovo 23 d. išrašus iš NTR centrinio duomenų banko, kad jis yra dviejų pastatų- profilaktoriumų, kurių baigtumas 5 % ir 4 %, savininkas, taip pat 2006 m. lapkričio 10 d. kadastrinių matavimų duomenis ir topografinę nuotrauką. Šiaulių RSA 2007 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr.SG-98 (8.9) pareiškėjo prašymo nepatenkinti, kadangi, vadovaujantis TPĮ 22 str. 7 punktu, žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių, o planavimo organizatorius gali būti savivaldybės administracijos direktorius. LVAT pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjui priklausantys statiniai nėra naudojami, todėl žemės sklypo formavimas (taip pat ir detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas bei sutarties sudarymas) prie šių statinių negalimas (TPĮ 20 str. 1d. 7 p.), taip pat pripažino, kad šis teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui priklausantys nekilnojamieji daiktai pagal Statybos įstatymo (SĮ) 2 straipsnyje pateiktą statinio sąvoką priskirtini prie statinių, jie yra naudojami, tvirtai sujungti su žeme (statinių baigtumo procentą patvirtina NTR centrinio duomenų banko išrašai; pastatų likusios dalys užfiksuotos antstolės 2007 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) ir juos galima rekonstruoti. LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog aplinkybės, kad nekilnojamasis daiktas atitinka SĮ 2 str. 2 dalyje apibrėžtą statinio sąvoką, o nebaigtas statyti statinys įregistruotas NTR, pačios savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas, t.y. kad yra atvejis, kai galima rengti detalųjį planą TPĮ 22 str. 1 d. 7 punkte ir Aprašo 7.6 punkte numatytu pagrindu. Taip pat nurodė, kad statinio naudojimas- esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti (SĮ 2 str. 72 d.), o galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal SĮ 2 straipsnyje pateiktas sąvokas statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nėra pripažintas tinkamu naudoti, yra nebaigtas statyti statinys (SĮ 2str. 5d.). LVAT pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs statiniai, kurių baigtumas 4-5%, nėra ir negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal NTR įregistruotą paskirtį- gydymo (profilaktoriumas), ką patvirtina ir 2007 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių protokolas ir prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti statinio pamatų pavieniai arba rišamąja medžiaga sujungti blokai, taip pat statybinės atliekos (SĮ 2 str. 85 d.), likusios nugriovus statinius iki pamatų. Nurodė, kad pareiškėjas planuoja buvusių statinių vietoje pastatyti naujus visiškai kitos paskirties statinius, nei buvęs nebaigtas statyti statinys, kurio paskirtis- gydymo (profilaktoriumas), o pagal faktinę padėtį pareiškėjo nurodyti objektai- pamatai yra nebaigtas statyti statinys. LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ir pats pareiškėjas 2007 m. balandžio 17 d. prašyme Šiaulių RSA nurodė, kad prašo perduoti jam detaliojo teritorijos planavimo teises ir pareigas, ir sudaryti sutartį dėl 1,3 ha komercinės paskirties žemės sklypo suformavimo prie pamatų, o ne prie naudojamo statinio, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėti pareiškėjui priklausantys statiniai yra naudojami, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Be to, šį savo teiginį teismas pats paneigia, pažymėdamas, jog pareiškėjo 2002 metais pirkti nebaigti statyti ir eilę metų nenaudojami statiniai dėl aplinkos poveikio galėjo suirti. LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra pretenduojamo suformuoti 1,3 ha ar kitokio ploto žemės sklypo valdytojas ir naudotojas, o pagal jo pateiktus NTR centrinio duomenų banko išrašus minėtais statiniais, kuriais jis nesinaudoja, yra užstatytas 2575 m² plotas, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėją laikyti atitinkamo žemės sklypo, kuriame yra nuo 2002 metų faktiškai nenaudojami nebaigti statyti statiniai, valdytoju ar naudotoju.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė ir išvados.

Šioje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovė atsisakė kreiptis į teritorinį registratorių dėl pastato (pastato pamatų) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais. Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktą, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 11 str. 1 dalyje išvardinta, kokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą registruojamos minėtame registre, 1 punktu nurodant nuosavybės teisę. Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre taip pat registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tarp jų- įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui ( 12 str. 7 p.). Šio įstatymo 16 straipsnis apibrėžia NTR įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad NTR įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o 4 dalis nustato, kad NTR įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato NTR nuostatai. Įstatymo 23 str. 1 dalis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Vyriausybės 2002m. liepos 12d. nutarimu Nr.1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktas (Vyriausybės 2008-03-26 nutarimo Nr.290 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-05-01) nustato, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui, o prašymą įregistruoti kitas daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui pateikia šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Nuostatų 19 punktas (2006-04-10 nutarimo Nr.349 redakcija) nustato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.

Toks reglamentavimas atitinka CK 4.256 str. 2 dalies nuostatoms, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus-šių teisių turėtojas arba asmuo suinteresuotas jų įregistravimu.

Pareiškėjas savo skundo reikalavimą grindžia teiginiu, kad, vadovaujantis CK 4.33 ir 4.105 straipsniais, V. M. D. -K. yra praradusi teisę į žemės sklypą ir į namų valdą bei jų naudojimą, o tuo pačiu- ir į teisę kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, dėl ko, net ir nustačius pastato pamatų buvimo faktą, pastatas išregistruotinas iš Registrų centro duomenų be savininko sutikimo. CK 4.33 str. 1-3 dalys atitinkami nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi: 1) kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti; 2) jeigu valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi; 3) nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. CK 4.105 str. 1 dalis nustato, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama šio kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (4.105 str. 2 d.). Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti, o kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta šio teismo sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“, įvertinusi aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, taip pat į teismų praktiką, darytinos tokios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) kolegija sutinka su atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimų argumentu, jog bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovams VAVA, VMS tarybai, V. M. D. –K. nepaneigė V. M. D. -K. nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo- liekanas; 2) tad laikytina, kad šioje byloje nėra nustatyta nei viena iš NTRĮ 16 str. 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios būtinos, jei norima išregistruoti nuosavybės ar daiktinę teisę, t.y., (a) V. M. D. -K. daiktinė teisė nepasibaigė, (b) nepasikeitė daiktinės teisės turėtojas; 3) pagal teisinį reglamentavimą (NTRĮ 23 str.) ir LVAT praktiką Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra tinkamas subjektas kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad būtų išregistruotos fiziniam asmeniui priklausančios bei teisėtu ir nenuginčytu pagrindu norminių aktų nustatyta tvarka NTR įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatą; 4) pareiškėjo siūlomas ginčo sprendimo būdas (pagal CK 4.33 ir 4.105 str. nuostatas), nekilnojamojo turto savininkui nesutinkant išregistruoti jo teises, įmanomas tik ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, taip pat ir pagal suinteresuoto asmens V. J. (jei jis tokiu būtų pripažintas) ieškinio pareiškimą; 5) kolegijos nuomone, pareiškėjas neturi pagrindo kreiptis į teismą, kol kas jam, kaip pretendentės teisių perėmėjui, nėra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą; 6) pareiškėjo atstovo cituota LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A(116)-1414/2008 nėra tapati nagrinėjamai bylai, ginčo dalykas ir teisinis pagrindas yra kiti, tad ja remtis priimant sprendimą pagrindo nėra.

Įvertinus išdėstytą, skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.