- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e1-1945-457/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00135-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. 2020 m. spalio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiama, kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42358-20 ir, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia, davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą D. P., kad jis, 2020 m. spalio 22 d., apie 16:50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, ją stumdė bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne daugiau kaip tris kartus, kumščiu smogė jai į veido sritį, nors tokių aplinkybių nebuvo, bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. 05-2-00135-20 tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.
J. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta:
- kaltinamosios J. P. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu jai buvo išaiškinta teisė, kad liudytojas kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, ji parodė, jog D. P. yra jos brolis, jie gyvena dviese, adresu: (duomenys neskelbtini). Ji su broliu retsykiais išgeria alkoholinių gėrimų, tačiau dažniausiai brolis vartoja alkoholį su draugais, kurie ateina pas juos į namus. Ji dėl to ant brolio pyksta, tačiau bijo jam ką nors pasakyti, nes brolis išgėręs tampa agresyvus, šaukia ant jos. Kai brolis yra blaivas, jie sutaria gerai, tačiau, kai išgeria alkoholio, jis tampa labai piktu žmogumi. Parodė, kad 2020 m. spalio 22 d., namuose, brolis vartojo alkoholį, o ji alkoholį vartojo pas draugę. Apie 13:00 val. ji grįžo iš draugės į namus ir po kiek laiko atvyko jų tėtis J., kuris atsivežė 0,33 litro talpos degtinės butelį. D. draugų pas juos namuose jau nebebuvo. Tėvas pabuvo trumpai, net neišgėrė viso savo atsinešto degtinės butelio. Kol tėtis buvo namuose pas juos, ji su broliu nesipyko, bendravo gražiai. Tėčiui išėjus iš jų namų, jai brolis pradėjo priekaištauti, kad ji jam nieko nepadeda namuose, jis su ja kalbėjo piktu tonu, tačiau ji tylėjo, jam nieko neatsakė. Jis buvo labai girtas ir kelis kartus ją stumtelėjo, po to, jai stovint virtuvėje prie šaldytuvo, tris kartus su kumščiu sudavė į kairiąją ausį. Apie smūgius, pranešė policijai. Buvo atvykę medikai, ją apžiūrėjo, suleido nuo skausmo vaistų, apžiūrėjo jos ausį ir pasakė, kad su ja yra viskas gerai. Po apžiūros, medikai išvažiavo, o policijos pareigūnai išsivežė D. D tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 37-39). Vėliau akistatos tarp jos ir įtariamojo D. P. metu, J. P. pakeitė savo parodymus ir nurodė melagingai pranešusi apie įvykį (b. l. 50-53). Papildomai apklausta, kaip liudytoja, J. P. parodė, kad turi ligą, dėl kurios būna, kad jai prasideda traukuliai, krenta ant žemės, o atsikėlusi nieko neatsimena. 2020 m. spalio 22 d. pamena, kad su broliu buvo likę dviese virtuvėje, tarp jų jokio konflikto nebuvo, ji atsimena, kad jai aptemo akyse, atsikėlė gulėdama ant grindų ir jai skaudėjo kairiąją ausį. Po akių aptemimo, ji daugiau nieko neatsimena, tik pamena, kad atsikėlė ir pamatė, kad guli ant grindų. Brolis jai pasakojo, kad jai prasidėjo traukuliai, jog ji apalpo, krito ant kairiojo šono ir susitrenkė ausį, tačiau ji juo netikėjo, nes nieko neprisiminė. Tuo metu, kai kvietė policijos pareigūnus, ji galvojo, kad prieš ją smurtavo brolis, jog jis jai sutrenkė į ausį. Broliui iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad jį išvežtų į Šiaulius, jog jis negyventų kartu su ja. Dėl ko pareigūnams nurodė, kad jis jai sudavė būtent tris kartus į kairiąją ausį, ji nežino. Po brolio išvežimo, ji viską apgalvojo ir suprato, kad brolis jai nesudavė į ausį ir jos nestumdė, jog ji pati apalpo, susižalojo ausį, nes jai pasireiškia tokie ligos požymiai, kaip buvo minėjusi apklausos pradžioje. Parodė, kad yra ne kartą po apalpimo atsikėlusi ir pamačiusi, jog yra sužalota, taip yra dėl to, kad ji pati apalpsta ir krisdama susižaloja. Jos brolis prieš ją 2020 m. spalio 22 d. nesmurtavo, jos nemušė, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis jai pasakojo, kad jai prasidėjo traukuliai, pradėjo drebėti, apalpo ir taip krisdama ant kairiojo šono, susižalojo kairiąją ausį. Broliui jokių pretenzijų neturi, nes jis jos nemušė. Suprato, kad susižalojo pati, dėl pasireiškiančios ligos (b. l. 40-42);
- įtariamosios J. P.parodymais, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 16:50 val., į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), išsikvietė policijos pareigūnus, pranešdama, kad prieš ją smurtavo brolis D. P.. Tai padarė meluodama. Atvykusiems pareigūnams ji pamelavo ir nurodė, kad brolis apie 16:00 val., tikslaus laiko nepamena, ją stumdė bei tris kartus kumščiu sudavė į kairiąją ausį. Melagingus parodymus davė savo noru, nieko neverčiama, taip pat, jai buvo išaiškinta teisė dėl melagingų parodymų davimo ir parodymų davimo prieš jai artimą žmogų, t. y. brolį D. P., tačiau, tai suvokdama, ji vis tiek davė melagingus parodymus. Tą dieną, kai iškvietė pareigūnus ir melagingai pranešė apie smurtaujantį brolį, ji tai padarė dėl savo buvusio girtumo ir buvo dėl kažko ant jo supykusi bei norėjo, kad brolį pareigūnai išvežtų į Šiaulius, kad jis su ja negyventų. Labai gailisi, dėl to, kad melagingai apkaltino savo brolį D. P. smurtu prieš ją. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Sutinka dirbti viešuosius darbus (b. l. 74-77);
- D. P. parodymais, jis, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad J. P. yra jo sesuo, gyvena dviese name, esančiame (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartoja retsykiais, tačiau sesuo alkoholį geria kiekvieną dieną. Kai negeria alkoholio, jie sutaria gerai, bendrauja gražiai. Kai sesuo išgeria, pradeda kabinėtis, daužo kaimynų duris, „koliojasi“ su jais. Jo sesuo serga epilepsija, todėl dažnai būna, kad apalpsta, griūna ant žemės ir atsikėlusi nieko neatsimena. Parodė, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 10:00 val., pas jį atėjo du draugai. Jo sesers jau nebebuvo namuose, tačiau kur ji buvo išėjusi, jis nežino. Jis su vienu draugu išgėrė tris butelius degtinės, po 0,5 litro talpos, o kitas jo draugas gėrė tik alų, išgėrė vieną litrą alaus. Alkoholį gėrė pirmą dieną, prieš tai jo vartojęs nebuvo. Apie 11:00 val., grįžo jo sesuo ir atėjo atsisėsti prie jų. Ar ji grįžo išgėrusi, jis nepastebėjo. Ji su jais kartu gėrė ir degtinę, ir alų. Kai visi gėrė, jis su seserimi nekonfliktavo, bendravo draugiškai. Kiek vėliau, laiko tiksliai neprisimina, atvažiavo jų tėtis J. Jo draugų jau nebebuvo. Tėtis atsivežė 0,33 litro talpos degtinės butelį, kiek pabuvo ir išvažiavo, dar neišgėrus visos degtinės. Kai tėtis išvažiavo, jis nuėjo į virtuvę užkurti krosnies, tada atėjo jo sesuo, kuri pradėjo šaukti, jai pradėjo drebėti visas kūnas, apalpo ir nugriuvo ant žemės, ant kairiojo šono. Jis išsigando, priėjo prie jos ir ji staigiai atsikėlusi pasakė: „Kur aš esu? Man skauda. Kam mane mušei?“. Jis seseriai bandė paaiškinti, kad jai buvo epilepsijos priepuolis, jog ji apalpo, tačiau sesuo tuo netikėjo, nieko neprisiminė, pradėjo jį kaltini, kad jis jai sudavė į kairiąją ausį ir iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir medikai, kurie apžiūrėjo J. Jis tikrai J. nesudavė į kairiąją ausį ir jos nestumdė. Apalpo ji pati dėl savo ligos ir virsdama susižalojo ausį. J. daug kartų yra apalpusi ir susižalojusi, o atsikėlusi, visiškai nieko neatsimena. Ne kartą ir jo tėtis yra matęs, kaip J. apalpsta ir griūna dėl epilepsijos priepuolio. Yra daug kartų kvietęs medikus po sesers tokių incidentų. Savo kaltės nepripažino, nes jis sesers nemušė (b. l. 45-47);
- liudytojo D. P. parodymais, kurie yra analogiški parodymams, duotiems įtariamojo apklausos metu (b. l. 56-59);
- 2020 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 16:50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus (3,15 prom.) D. P. sumušė neblaivią (3,12 prom.) seserį J. P.. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė (b. l. 13-18);
- 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytos nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. l. 19-22);
- 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad J. P. teigimu brolis D. P. ją sumušė - vieną kartą sudavė jai į ausį (b. l. 23-26);
- alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur matyti, kad 2020 m. spalio 22 d., 17:13 val., D. P. nustatytas 3,15 promilės girtumas, o J. P. 17:17 val. nustatytas 3,12 promilės girtumas (b. l. 31-34).
Kaltinamosios J. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-42358-20 apklausiama, kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia, davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą D. P. dėl fizinio smurto jai sukėlimo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.
Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyti viešieji darbai, kaip alternatyvi bausmė.
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė siūlo kaltinamajai J. P. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Kaltinamoji J. P. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 78-83).
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (b. l. 63-64), administracine tvarka bausta (b. l. 65), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 67), prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajai paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokurorės siūloma kaltinamajai skirti viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendė:
J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Išaiškinti J. P., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.