- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1559-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18654-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- V. S., N. J.
- Trečiasis asmuo
- G. A., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. S. ir N. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys G. A., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovės V. S. ir N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. 2015 m. gegužės 12 d. patvirtintą I. S. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių motina I. S., kuri 2013 m. gruodžio 30 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi keturioms savo dukroms: V. S., N. J., R. K. ir G. A. Po motinos mirties ieškovės kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad 2015 m. gegužės 12 d. motina sudarė kitą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Ieškovės teigia, kad, sudarydama 2015 m. gegužės 12 d. testamentą, I. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, tai patvirtina įrašai I. S. mediciniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) I. S. ištiko (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) motina išgyveno dar (duomenys neskelbtini) metų. 2014 m. atsirado poreikis labiau rūpintis motina, todėl atsakovė nuo 2014 m. pavasario iki 2016 m. pavasario prižiūrėjo motiną. 2015 m. gegužės 12 d. testamentas atitinka I. S. valią, nes ji suprato, kad tik atsakovė ja rūpinasi.
5. Trečiasis asmuo G. A. prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
6. G. A. nurodė, jog po (duomenys neskelbtini) I. S. ištikusio (duomenys neskelbtini) be priežiūros I. S. negalėjo būti, negalėjo pasirūpinti savimi, ją kankino nemiga, ji gydėsi pas psichiatrą, gėrė antidepresantus. Tėvais, kol gyveno kartu, rūpinosi sesuo N. j. Kai jai pasidarė per sunku, G. A. tėvą pasiėmė gyventi pas save ir slaugė iki mirties. N. J. motiną prižiūrėjo iki 2013 m. gruodžio mėn., po to, bendru sutarimu, I. S. apsigyveno pas V. S. 2014 m. gegužės mėn. atsakovė pareiškė, kad nori gyventi kartu su motina ir ją prižiūrėti. 2015 m. pavasarį atsakovė staiga nustojo bendrauti su visomis seserimis, motinai nebuvo galima paskambinti, telefonas būdavo išjungtas. 2016 m. pavasarį pamačius, kad motina blogai prižiūrima, V. S. pasakė, kad toliau motina rūpinsis pati. Atsakovė su tuo sutiko. Motina visas dukras mylėjo vienodai ir, būdama sveika, niekada nebūtų išskyrusi nei vienos dukters. 2014 m. atsiradus (duomenys neskelbtini) požymiams, motinai tapo sunku atskirti tiesą nuo melo. Ji kartais pamiršdavo savo vardą, kartais neprisimindavo anūkų, liga progresavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu I. S., mirusios (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 12 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis V. S., N. J., G. A. ir R. K. I. S. 2015 m. gegužės 12 d. sudarė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai priklausantį turtą paliko atsakovei R. K. I. S. (duomenys neskelbtini) mirė.
7.2. 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Vilniaus teismo psichiatrijos tarnyba. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. akte pateikta išvada, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2014 m. – (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridnio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.
7.3. ekspertizės akto 12 psl. skirsnyje „Psichologo įvertinimas“ nurodyta, kad, atlikus I. S. psichologinį vertinimą remiantis 2014 m. aprašytais I. S. pažintiniais gebėjimais – 2014 m. gegužės 7 d. nesugebėjo parašyti prasmingo sakinio (tik porą neaiškių žodžių), buvo visiškai dezorientuota laike (nežino metų, mėnesio, dienos), tik iš dalies orientavosi aplinkoje, trumpalaikė atmintis siauros apimties, užfiksuotą nedidelį informacijos kiekį tuoj užmiršo, nesugebėjo palyginti ir apibendrinti, įsiminti veiksmų sekos ir nuosekliai jų atlikti, abejotina, kad testatorė galėjo nuosekliai, nurodydama tikslias datas, naudodama specifines, kasdieninei bendrinei kalbai neįprastas sąvokas (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas), savarankiškai surašyti raštą dėl savo turto palikimo. Akte nurodyta, kad nors 2015 m. I. S. pažintinės veiklos sutrikimų neaprašyta, tačiau, atsižvelgus į jai konstatuoto sutrikimo kilmę ir eigą (būdingesnis yra pakopinis ligos progresavimas, būna ir taip, kad pažintinės funkcijos blogėja tolygiai, palaipsniui, tačiau vis tik simptomai turi tendenciją sunkėti ir yra negrįžtami), visiškai tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicininėje dokumentacijoje 2014 m. gegužės 7 d. aprašyti, galimai tokie patys ar dar sunkesni, pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių ji negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklą 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu;
7.4. teismo ekspertė psichiatrė A. S. 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas išvadas. Teismo ekspertė ekspertizės akte nedetalizavo visų I. S. sveikatos istorijoje esančių įrašų, nes eilė jų nebuvo informatyvūs ir neturėjo esminės reikšmės darant vienas ar kitas išvadas. Ekspertė vertino aplinkybę, kad I. S. 2015 m. buvo ranka surašiusi testamentą. Nuo 2014 m. I. S. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) su sunkiu pažintinių funkcijų sutrikimu, ir šio sveikatos sutrikimo pagerėjimui, tuo labiau asmens pasveikimui, nebuvo jokių prielaidų ir sąlygų. Todėl ekspertei nebuvo jokių abejonių, kad ginčijamo testamento metu I. S. negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertė nurodė, kad teismo ekspertė psichologė atliekant ekspertizę buvo įtraukta, kad įvertintų I. S. psichologinę būseną. Teismo psichologė ekspertė V. J. 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu taip pat palaikė ekspertizės akte nurodytas I. S. psichologinio įvertinimo išvadas. Ekspertė paaiškino, kad vertino, ar yra asmens psichikos sutrikimų, jei yra, tai koks jų pobūdis, laipsnis. Ekspertė rėmėsi 2014 m. gegužės 7 d. I. S. psichologinio vertinimo išvada, kuomet buvo nustatytas sunkus I. S. pažinimo funkcijų sutrikimas, dėl ko teismo psichologė ekspertė ekspertizės akte pažymėjo, jog vėliau I. S. pažinimo funkcijos galėjo būti tik dar blogesnės;
7.5. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020 m. sausio 30 d. – 2020 m. vasario 17 d. akte pateikta išvada, kad 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. Teismo psichiatrė ekspertė ekspertizės akto skirsnyje „Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ 13 psl. pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 2 d. I. S. konsultavęs neurologas savo įraše nurodė, kad kontaktas apsunkintas, orientacija nepakankama, nustatė diagnozes: (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gydytojų įrašų žinoma, kad I. S. psichikos būklė blogėjo, klinikiniame vaizde fiksuoti jau išreikšti (duomenys neskelbtini) požymiai – (duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 5 d. šeimos gydytojo įrašas). „Apie 2-3 mėn. būklė žymiai pablogėjo, sutriko atmintis, orientacija, neatpažįsta savų“ (2014 m. gegužės 7 d. neurologo įrašas). 2014 m. gegužės 7 d. I. S. buvo konsultuota psichiatro ir psichologo – klinikiniame vaizde jau fiksuotas sunkus I. S. pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 13 d. šeimos gydytojas įraše pažymėjo, kad „blogėja atmintis, kartais neatpažįsta artimųjų“. Apibendrindama turimus medicininius duomenis, teismo psichiatrė ekspertė nurodė, kad nuo 2001 m. I. S. gydyta dėl depresinės simptomatikos, nuo 2007 m. stebėti pažintinių funkcijų kritimo požymiai, kurie 2014 m. gegužės mėn. jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai bei elgsenos neadekvatumai, diagnozuota įgyta (duomenys neskelbtini). Būklei blogėjant nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jau fiksuojami (duomenys neskelbtini). Ekspertė, atsižvelgdama į tai, kad I. S. 2014 m. gegužės 7 d. buvo konsultuota psichiatro, psichologo, neurologo, buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) sindromas su sunkiu pažintinių funkcijų sutrikimu, kuris dėl kraujagyslių aterosklerozės sąlygotų lėtinių išeminių ir struktūrinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t.y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, nurodė, kad tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicinėje dokumentacijoje 2014 m. gegužės 7 d. aprašyti, galimai tokie patys ar dar sunkesni, pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių I. S. negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei negalėjo valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklos 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu. Ekspertė pažymėjo, kad šeimos gydytojo konsultacijų namuose metu (2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. gegužės 6 d.) trumpai bendraujant su I. S., akcentuojant tik jos fizinę būklę ir neturint specialių žinių, testatorės psichikos būsena galėjo nesukelti didesnių įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, prasmingai atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su jos sveikata, atlikti nesudėtingus nurodymus ir pan.;
7.6. medicininiai duomenys objektyviai patvirtina iki ginčijamo testamento I. S. įgytą (duomenys neskelbtini), kuri turėjo esminės reikšmės jos sugebėjimui suvokti savo veiksmus. Esant tokiam sveikatos sutrikimui, nėra prielaidų sveikatos pagerėjimui, priešingai, paprastai esant tokioms sveikatos problemoms, asmens pažintinės funkcijos tik blogėja. Ginčijamą testamentą I. S. sudarė tuo laikotarpiu, kai kartu su ja gyveno atsakovė R. K., kitos dukros apie šį testamentą nieko nežinojo. Pati atsakovė R. K. teigė, kad motina I. S. prašė atsakovės, kad ji nepraneštų kitoms seserims apie 2015 m. gegužės 12 d. testamentą;
7.7. notarė N. J. negalėjo atsakyti, kaip ginčijamo testamento tvirtinimo metu notarų biure atsirado I. S. ranka surašytas testamentas. Vertindamas galimai I. S. ranka rusų kalba surašyto testamento formą ir turinį, teismas pažymėjo, kad I. S., neturėjusi aukštesnio išsilavinimo, jame pavartojo terminus „kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas“, taigi I. S. negalėjo surašyti dokumento be kitų asmenų pagalbos. Nors dokumento tekstas pakankamai trumpas, tačiau jis išdėstytas beveik per visą lapą, pavadinimo paskutinės trys raidės yra atskirtos nuo pavadinimo pradžios, tarp tų trijų paskutinių raidžių yra gerokai didesni tarpai, nei tarp pirmųjų raidžių, kas leidžia teigti, kad I. S. nelabai suprato surašomo dokumento „Testamentas“ (rusiškai „Zaveščanije“) pavadinimo, dėl ko sunkiai parašė paskutines raides. Mažai tikėtina, kad dokumentą I. S. surašė maždaug per 10 minučių, kaip teigė atsakovė R. K.. Ranka surašytame dokumente nurodyta ta pati data, kaip ir oficialaus testamento – 2015 m. gegužės 12 d. I. S. ranka rusų kalba surašytas „Testamentas“, esant nustatytam I. S. rimtam pažintinių funkcijų sutrikimui, neįrodo, kad buvo aiškiai išreikšta testatorės valia palikti savo turtą vienai iš dukrų – atsakovei R. K..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad testatorė I. S. ginčijamo testamento sudarymo metu (2015 m. gegužės 12 d.) negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau byloje nebuvo pateikta nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad testatorė būtų buvusi pripažinta neveiksnia, ribotai veiksnia kažkuriose srityse, kad buvo pradėta procedūra, siekiant ją tokia pripažinti. Testatorei nebuvo nustatyta globa ar soc. rūpyba, nebuvo paskirtas jos globėjas, turto administratorius ar pan. Priešingai, byloje pateikta daugybė žodinių ir rašytinių įrodymų (2 notarių liudijimai, jų patvirtinti net keli I. S. pasirašyti dokumentai, nuotraukos su I. S. šeimos susibūrimuose ir kt.), patvirtinančių, kad I. S. buvo sociali, t. y. palaikė sąmoningus socialinius ryšius su įvairiais žmonėmis (daugiausiai su šeimos nariais), puikiai orientavosi aplinkoje, įvykiuose (dėl ko susirinko šeima, su kuo bendrauja, kokioje vietoje yra ir pan.), suprato ir valdė savo elgesį (pati pavalgydavo, net maistą pati pasišildydavo mikrobangų krosnelėje), veiksmus ir jų pasekmes. Tokia ji buvo, kai gyveno kartu su atsakove 2014 m. – 2015 m. 2015 m. gegužės 12 d. I. S. notarei asmeniškai pasakė rusiškai savo mergautinę pavardę, kiek turi vaikų, ar santuokoje; I. S. pati parašė testamente savo vardą, pavardę, pasirašė. Byloje pateiktas ir I. S. gimtąja rusų kalba surašytas asmeninis testamentas;
8.2. skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiasis asmuo (3 seserys iš 4), taip pat ieškovių pakviestos liudytojos pateikė nemažai testatorės I. S. neadekvataus elgesio pavyzdžių. Teismas nevertino šių liudijimų kritiškai, kadangi ieškovės ir trečiasis asmuo yra suinteresuotos 2015 m. gegužės 12 d. testamento nuginčijimu dėl materialinės naudos sau, o jų pakviestos liudytojos liudijo jų naudai, nes yra ieškovių ir trečiojo asmens draugės, kaimynės. Nei viena iš ieškovių ir trečiojo asmens pakviestų liudytojų niekada nebuvo testatorės I. S. artimomis draugėmis ar pažįstamomis, giminaitėmis. Ir nors teismo sprendime nurodoma, kad neva I. S. šias liudytojas buvo anksčiau mačiusi ir su jomis ne kartą bendravo, tačiau tai teismas konstatavo formaliai, nenustatydamas jokių konkretesnių aplinkybių dėl I. S. santykių su liudytojomis, dėl jų tarpusavio ryšio gilumo ir tarpusavio bendravimo aplinkybių, intensyvumo. Teismas atsisakė priimti tiesiogiai ir betarpiškai su testatore susijusios anūkės J. K. (atsakovės dukros) 2020 m. kovo 23 d. rašytinį liudijimą (pateiktą 2020 m. balandžio 28 d.), kad ji artimai bendravo su savo močiute, ją lankė, skambindavo, taip pat, kad močiutė I. S. iki pat 2016 m. pavasario, kol gyveno su atsakove, buvo sąmoninga, visada anūkę atpažindavo ir su ja kalbėdavosi. Visiškai priešingas teismo padarytoms išvadoms aplinkybes apie testatorės psichinės sveikatos būklę nurodė ir atsakovės pakviestos liudytojos, t. y., kad nevienkartinių apsilankymų metu I. S. bute, kur tuo metu kartu su ja gyveno atsakovė, I. S. daug bendraudavo, pasakojo apie savo jaunystę Rusijoje, bendraudavo su žmonėmis mobiliuoju telefonu, vaikščiodavo po butą pasiremdama lazdele, žiūrėdavo televizorių. Teismas įrodymus vertino vienpusiškai ieškovių naudai ir nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti įrodymus, patvirtinančius visiškai priešingas aplinkybes dėl testatorės psichinės sveikatos būklės, orientavimosi aplinkoje, buityje ir bendravime su žmonėmis;
8.3. teismas ignoravo aplinkybę, kad buvo ginčijamas atliktos ekspertizės patikimumas, nes: 1) buvo paskirta atlikti teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kurią pagal Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 patvirtinto Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), 3.1 punktą, 3.2 punktą, 4 punktą, turi teisę atlikti teismo psichiatras, o ne psichologas. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje greta teismo psichiatrės be jokio teisinio pagrindo savavališkai dalyvavo ir savo išvadas pateikė teismo psichologė V. J.; 2) teismas ignoravo atsakovės atstovės argumentus, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės yra skirtingos ekspertizės ir tai aiškiai išdėstyta Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše ir jų sprendžiamuose uždaviniuose; 3) teismas ignoravo faktą, kad pati psichologė prisipažino, kad savavališkai prisijungė prie teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės atlikimo, nors, vadovaujantis Sveikatos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintais Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM nuostatais (7 punktas, 20 punktas), tai ji galėjo padaryti tik gavusi teismo psichiatrės atskirą pavedimą atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus ir testus, kurių rezultatai turėjo būti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizėje. Teismas nebuvo paskyręs ir kompleksinės teismo ekspertizės, kaip tai numatyta Aprašo 17 punkte, kas taip pat būtų sudarę teisėtą pagrindą teismo psichologei įsikišti į teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą. Teismo psichologės savavališkas, be jokio teisėto pagrindo įsikišimas į teismo psichiatrinę pomirtinę ekspertizę sukelia pagrįstų abejonių ekspertizės atlikimo proceso, jo rezultatų, išvadų ir atsakymų į suformuluotus klausimus patikimumu bei objektyvumu; 4) teismas ignoravo atsakovės atstovės pastebėjimus, kad atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė kelia pagrįstų abejonių dar ir todėl, kad iš ekspertei užduotų 8 klausimų, atsakyta tik į 2, t. y.: ar testatorė sirgo psichikos sutrikimo ligomis ir ar testatorė suprato savo veiksmus, sudarydama ginčijamą testamentą. Į likusius klausimus neatsakyta. Neatsakius nuosekliai į užduotus klausimus, abejotinas išvadų formulavimo nuoseklumas, nes jos nuosekliai neišplaukia iš tyrimo, kuriame buvo praleista daug klausimų, etapų. Be to, net ir ekspertizėje pateiktas atsakymas į 1 klausimą yra neišsamus, iškraipantis duomenis apie tikrąją I. S. psichinės sveikatos būklę. Ekspertizės 1 atsakyme tik formaliai parašyta, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2014 m. – (duomenys neskelbtini), tačiau, formuluojant tokį atsakymą, buvo nutylėta, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog po (duomenys neskelbtini) I. S. ištikusio (duomenys neskelbtini) jos psichinė sveikata buvo įvertinta pagal Barthel indeksą 24 balais, kas reiškia tik lengvą pažintinį sutrikimą arba jokio sutrikimo. Konstatavimas, kad I. S. 2014 m. nustatyta (duomenys neskelbtini), bet nenurodžius jos sunkumo (lengva, vidutinė, sunki forma), apskritai nereiškia jokio būklės vertinimo, tik formalų sutrikimo konstatavimą. Atliekant teismo ekspertizę ir priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo vadovaujamasi medicininiais įrašais I. S. sveikatos kortelėse, kuriuos gydytojai padarė cituodami dukrų pasakojimus apie savo motiną. Tokie ne medicinos mokslu, o įgaliojimų neturėjusių nenustatytų asmenų pasakojimų pagrindu atlikti įrašai I. S. medicininiuose dokumentuose negali būti laikomi objektyviais, realią pacientės būklę atspindinčiais, patikimais duomenimis, kurių pagrindu formuluojamos ekspertizės išvados ir atsakymai į užduotus klausimus. Analogiška situacija ir su 8 klausimo atsakymu, t. y. jis nuosekliai neišplaukia iš ekspertizės atlikimo proceso, nes jis nepagrįstas jokiais tyrimais, jų eiga ir rezultatais, patikimais medicininiais duomenimis, tyrimais ar pan.;
8.4. teismas ignoravo atsakovės atstovės pastebėjimus, kad nei viename byloje esančiame dokumente neatsispindi informacija, kokio gilumo (duomenys neskelbtini) I. S. buvo nustatyta (lengva, vidutinė, sunki). Byloje esančiuose dokumentuose niekur nenurodyta, kad I. S. buvo gydyta nuo (duomenys neskelbtini), dėl ko darytina išvada, kad ji nebuvo sunkios formos. Teismas ignoravo faktą, kad medicininiai įrašai apie neva staiga suprastėjusią I. S. psichinės sveikatos būklę tendencingai atsirasdavo jos sveikatos kortelėse prieš gaunant jai kokią nors socialinę lengvatą ir tik vadovaujantis kažkurios iš nenustatytų dukrų žodžiais, bet ne pačios I. S. realia medicinine apžiūra. Ir priešingai, medicininiai įrašai I. S. sveikatos kortelėse 2015 m. pavasarį atspindi jos gerą sveikatos (įskaitant psichinės) būklę (orientuota laike, erdvėje ir pan.), kai ją asmeniškai apžiūrėdavo į namus atvykę medicinos darbuotojai arba po to, kai ji gaudavo siekiamą socialinę paramą. Nesutiktina su teismo argumentu, kad jei I. S. būtų galėjusi pati apibūdinti savo sveikatos būklę, tai gydytojai įrašus būtų darę iš pačios pacientės, o ne jos dukrų. Teismas nevertino aplinkybės, kad I. S. sunkiai vaikščiojo (tik pasiremdama lazdele) ir viena niekur nevažiuodavo be lydinčio asmens. O ieškovės tuo naudojosi ir, nuvykdavusios pas gydytojus be motinos, tikėtina, siekdamos gauti raminamųjų vaistų savo poreikiams, apibūdindavo motinos psichinę sveikatą neigiamai. Atsakovei gyvenant su motina kartu, gydytojai atvykdavo į I. S. namus ir tuomet iš tiesų įvertindavo realią pacientės sveikatos būklę, įskaitant jos orientavimąsi aplinkoje, ką ir patvirtina medicininiai įrašai 2015 m. pavasarį.
Atsiliepimas
9. Ieškovės V. S. ir N. J. prašo atsakovės R. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu bei rašytiniai įrodymai, esantys byloje, paneigia atsakovės R. K. argumentus, jog dėl motinos I. S. psichinės sveikatos būklės niekam iš šeimos narių niekada nekilo abejonių. Tiek ieškovės, tiek ir pati atsakovė patvirtino, kad jų motina po (duomenys neskelbtini) persirgto (duomenys neskelbtini) turėjo ne tik fizinius sveikatos sutrikimus, bet ir psichikos sutrikimus, todėl visų keturių seserų buvo slaugoma ir prižiūrima namuose. Ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos nuo 1999 metų jai buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, kurioje I. S. buvo nuolat gydoma nuo (duomenys neskelbtini), kadangi skundėsi nuolatiniu nerimu, nemiga. Specialusis nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikis I. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), kuomet šalia ryškaus judėjimo funkcijų sutrikimo pacientei yra diagnozuojama lėtinė (duomenys neskelbtini), kuri palaipsniui progresavo ir pacientė beveik visuose veiksmuose tapo priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. 2014 m. gegužės 5 d. I. S. diagnozuojama (duomenys neskelbtini) – gydytojos R. J. įrašas medicininėje kortelėje : neatpažįsta artimųjų. Po kelių dienų, 2014 m. gegužės 7 d., gydytoja psichiatrė I. A. diagnozuoja I. S. (duomenys neskelbtini) bei padaro įrašą medicininėje kortelėje: pacientė blogai bendrauja, nežino, kiek jai metų, nežino, kokioje gatvėje gyvena, nežino, kiek turi vaikų, atvežta ratukuose, į kai kuriuos klausimus net nebando atsakyti, jai nustatomas ryškus pažinimo sutrikimas (iš 30 balų tik 9 balai). Demencijos skalė – vidutinis pablogėjimas. Šie psichikos sveikatos sutrikimai palaipsniui sunkėjo ir darėsi negrįžtami, pacientė buvo nuolat gydoma raminamaisiais ir kitais psichiką veikiančiais medikamentais. Atminties, dėmesio, orientacijos sutrikimai darėsi vis sunkesni, dėl kurių pacientė negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei atitinkamai valingai ir racionaliai reguliuoti į savo veiklą 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu. Šie medicinos mokslų specialistų, gydytojų psichologų ir psichiatrų padaryti įrašai medicininėse kortelėse bei atliktoje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje yra atspindintys tikrąją I. S. psichikos sveikatos būklę, kurią bendromis frazėmis mėgina paneigti atsakovė R. K.. Nors šeimos narių susitarimu I. S. buvo slaugoma namuose ir dėl motinos pripažinimo neveiksnia dukros į teismą nesikreipė, tai visiškai neįrodo, kad I. S. neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Psichikos sveikatos sutrikimai I. S. buvo diagnozuoti pakankamai žymūs ir jie aiškiai neleido testatorei gyventi savarankiškai bei pačiai priimti atsakingų sprendimų 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymo metu;
9.2. pati atsakovė R. K., prižiūrėdama motiną I. S., 2015 m. balandžio 9 d. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas motinai paskirtą gydytoją V. S., kuri skyrė I. S. psichiatro konsultaciją dėl diagnozės patikslinimo. R. K. supratusi, kad nebegali su motina susikalbėti ir numatyti jos elgesio bei veiksmų, 2015 m. gegužės 6 d. (prieš pat 2015 m. gegužės 12 d. testamento sudarymą), įsiveržė į gydytojos V. S. kabinetą, reikalaudama papildomai išrašyti motinai raminamųjų medikamentų, kuriuos gydytoja išrašyti atsisakė, supratusi, kad pacientei gali būti suduota per didelė medikamentų dozė. Apie tai gydytoja pažymėjo medicininėje I. S. ligos eigos kortelėje bei nurodė, kad pacientės dukra grasina skundais;
9.3. atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismo paskirtoje pomirtinėje psichiatrijos ekspertizėje be jokio pagrindo dalyvavo psichologė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo Nr. V-499 naujos redakcijos nuo 2016 m. vasario 17 d. Nr. V-285 II-o skyriaus „Ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės darymo ypatumai“ 7 punktas buvo tikslinamas ir išdėstomas taip: VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę ir vertindami tiriamojo psichikos sveikatos būklę, siekdami nustatyti tiriamojo psichikos sutrikimą, gali savarankiškai pavesti teismo psichologui ekspertui atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus <…>. Teismo psichologo eksperto psichologinių tyrimų ir testų rezultatai turi būti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Šį teismo psichiatrijos aktą turi pasirašyti ir teismo psichologas ekspertas, dalyvavęs ekspertizėje. Nagrinėjamu atveju, tiek teismo ekspertė psichiatrė, tiek teismo ekspertė psichologė, kurios buvo iškviestos apklausai į teismo posėdžius, patvirtino, kad išvadą parengė teismo ekspertė psichiatrė;
9.4. atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas įrodymus vertino vienpusiškai ieškovių naudai, nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti atsakovės įrodymus, nes jokie svarūs įrodymai atsakovės į bylą nebuvo pateikti. Teismas, atsisakęs priimti I. S. anūkės J. K. 2020 m. kovo 23 d. rašytinį liudijimą, teismui pateiktą 2020 m. balandžio 28 d., tai yra po to, kai šalys susipažino su teismo medicinos psichiatrijos ekspertizės akte padaryta ekspertės išvada, pasielgė absoliučiai teisingai, nes bylą nagrinėjant teisme net du metus, atsakovė, turėdama du atstovus byloje, turėjo pakankamai laiko tą padaryti anksčiau, kai buvo sprendžiamas klausimas apklausti liudytojus byloje. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad I. S., nuvežta į banką, savarankiškai padėjo savo parašą banko kortelės išdavimo sutartyje, nėra įrodymas, kad I. S. pati perskaitė sutarties tekstą, įvertino sutarties pasirašymo padarinius, suprato, kaip banko kortele naudotis, nes ja niekada nesinaudojo. Banko kortele naudojosi visos keturios seserys, kurios pakaitomis prižiūrėjo ir slaugė savo motiną. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsakingai ir detaliai pasisakė dėl kiekvienos iš liudytojų apklausos. Teismas pagrįstai sprendė, jog I. S. ranka rusų kalba surašytas „Testamentas“, esant nustatytam I. S. rimtam pažintinių funkcijų sutrikimui, neįrodo, kad buvo aiškiai išreikšta testatorės valia palikti savo turtą vienai iš dukrų – atsakovei R. K.;
9.5. bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią. Todėl ieškinyje ir buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens sveikatos būkle ir asmens priežiūros bei slaugos ypatumais, kurios įtakojo motinos valią, todėl motinos sudarytas 2015 m. gegužės 12 d. testamentas neatitinka tikrosios jos valios dėl nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės bei numatyti padarinių, todėl pripažintinas negaliojančiu.
10. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad I. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo ieškovių V. S., N. J., atsakovės R. K. ir trečiojo asmens G. A. motina. I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo dukroms, t. y. ieškovėms, atsakovei ir trečiajam asmeniui. 2015 m. gegužės 12 d. I. S. sudarė kitą testamentą (toliau – ir 2015 m. testamantas), kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei.
14. Ieškovės teigia, kad I. S., sudarydama 2015 m. testamentą, dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl 2015 m. testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
15. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.
16. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2015, kt.).
17. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, kt.).
18. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2015).
19. Narinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2020 m. sausio 30 - vasario 17 d. buvo atlikta I. S. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-41/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas), atsakant į klausimą, ar I. S. nuo 1999 m. sirgo psichikos sutrikimo ligomis, jei taip, tai kokiomis, nurodyta, kad I. S. nuo 2000 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutikimas, o nuo 2014 m. – (duomenys neskelbtini), o atsakant į klausimą, ar I. S. fizinė ir psichinė būsena, sudarant 2015 m. testamentą, leido jai iš esmės suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti ir numatyti šių veiksmų pasekmes, nurodyta, kad I. S. 2015 m. testamento sudarymo metu sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo visiškai teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.
20. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2016, kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės aktą kaip tinkamą įrodymą, nenustatęs, kad eksperto išvadai prieštarauja kiti byloje esantys įrodymai, pripažino negaliojančiu 2015 m. testamentą dėl to, kad I. S. 2015 m. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
22. Iš Ekspertizės akte aprašytų I. S. medicininių dokumentų įrašų matyti, kad 1999 m. I. S. sirgo (duomenys neskelbtini), trumpuoju protinės būklės įvertinimo testu nustatyti 24 balai – atitinka ribą tarp lengvo pažinimo funkcijų sutrikimo ir sutrikimo lygmens nesiekiančių pažintinių gebėjimų. 2000 m. I. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2001 m. I. S. pirmą kartą kreipėsi į apylinkės psichiatrą dėl nusiskundimų nerimu, bloga nuotaka, nemiga, jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 1 d. psichiatro įraše fiksuota, kad „atmintis susilpnėjusi“. 2008 m. balandžio 8 d. šeimos gydytojo įraše pažymėta, kad „bloga atmintis“, „vaistus geria nereguliariai“. Nuo 2010 m. šeimos gydytojo įrašuose akcentuojamas sutrikęs gebėjimas apsitarnauti, diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės 2 d. I. S. konsultavęs neurologas įrašė, kad „kontaktas apsunkintas. Orientacija nepakankama“, diagnozavo (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gydytojų įrašų žinoma, kad I. S. psichikos būklė blogėjo, klinikiniame vaizde fiksuoti jau išreikšti (duomenys neskelbtini) požymiai –(duomenys neskelbtini) (2014 m. gegužės 5 d. šeimos gydytojo įrašas), „apie 2-3 mėn. būklė žymiai pablogėjo, sutriko atmintis, orientacija, neatpažįsta savų“ (2014 m. gegužės 7 d. neurologo įrašas). 2014 m. gegužės 7 d. I. S. konsultavo psichiatras ir psichologas – klinikiniame vaizde fiksuotas jau sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) su daline orientacija savyje ir vietoje, visiška dezorientacija laike, astenizacija (greitu išsekimu ir nuovargiu), diagnozuota (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 13 d. šeimos gydytojo įraše taip pat pažymėta, kad „blogėja atmintis, kartais neatpažįsta artimųjų“.
23. Taigi, jau nuo 2007 m. stebimi I. S. pažintinių funkcijų kritimo požymiai. 2014 m. I. S. pažintinių funkcijų kritimas jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai, elgsenos neadekvatumai, diagnozuota įgyta (duomenys neskelbtini). 2015 m. ir vėliau fiksuojamas I. S. psichinės būklės blogėjimas – 2015 m. rugsėjo 3 d. psichiatro įraše pažymėta, kad konsultacijoms atvyksta dukra, nurodo, kad „motina praktiškai savęs neaptarnauja. Į vakarą delyrai“, „jos (dukros) žodžiais nerami, kaprizinga, priešiška gydymui“ (2016 m. birželio 15 d. įrašas).
24. 2014 m. gegužės 7 d. I. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris dėl kraujagyslių aterosklerozės sąlygotų lėtinių išeminių ir struktūrinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, ir turi tendenciją sunkėti, taip pat vėlesnis I. S. psichinės būklės blogėjimas sudaro pagrindą teigti, kad 2015 m. testamento sudarymo metu I. S. dėl įgytos (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
25. Šios išvados nepaneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės.
26. Nors 1999 m. atlikus I. S. trumpąjį protinės būklės įvertinimo testą, buvo nustatyti 24 balai – riba tarp lengvo pažinimo funkcijų sutrikimo ir sutrikimo lygmens nesiekiančių pažintinių gebėjimų, tačiau nuo 2007 m. I. S. pažintinės funkcijos krito, o 2014 m. gegužės 7 d. fiksuotas jau sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) su daline orientacija savyje ir vietoje, visiška dezorientacija laike. Tuo pačiu nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad I. S. nustačius (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas jos sunkumas (lengva, vidutinė ar sunki forma – kaip jau minėta I. S. 2014 m. gegužės 7 d. buvo fiksuotas sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas ((duomenys neskelbtini)).
27. 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. šeimos gydytojo įrašuose, konsultuojant I. S. namuose, nurodyta „orientuota laike, vietoje, savyje“, tačiau detalesnio I. S. psichinės būklės ir elgesio aprašymo/įvertinimo nėra. Trumpai bendraujant su I. S. dėl fizinės sveikatos būklės, neturint specialių žinių, I. S. psichinė būsena galėjo nesukelti įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su sveikata, atlikti nesudėtingus nurodymus. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas. Todėl nurodyti 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. šeimos gydytojo įrašai nepaneigia aplinkybių apie I. S. nuo 2014 m. nustatyto sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo buvimą.
28. Nors liudytoja E. D. nenurodė aplinkybių apie neįprastą I. S. elgesį, tačiau liudytojos D. K., O. A. nurodė apie I. S. atminties sutrikimus – I. S. nuolatos užduodavo liudytojoms tą patį klausimą.
29. Ta aplinkybė, kad I. S. 2013 m. gruodžio 30 d. notaro kontoroje sudarė testamentą bei išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui G. A. naudoti ir valdyti I. S. priklausantį butą, nepatvirtina I. S. sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti 2015 m. testamento sudarymo metu – iki 2015 m. testamento sudarymo praėjo beveik pusantrų metų, o negrįžtamas sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimas I. S. buvo nustatytas 2014 m. gegužės 7 d.
30. Atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuotas statinis I. S. vaizdas nėra informatyvus sprendžiant dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad I. S. palaikė sąmoningus socialinius ryšius su šeimos nariais, puikia orientavosi aplinkoje, įvykiuose, buvimo.
31. Liudytoja apklausta notarė N. J., patvirtinusi 2015 m. testamentą, jokių reikšmingų aplinkybių apie I. S. elgesį testamento tvirtinimo metu, išskyrus tai, kad I. S. pasakė, kur yra gimusi ir savo mergautinę pavardę, bei tai, kad notarei nekilo akivaizdžių abejonių dėl I. S. psichinės būklės, nenurodė.
32. Dėl atsakovės teiginių, kad I. S. 2015 m. gegužės 12 d. sudarė ir asmeninį testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei, pažymima, kad byloje nėra jokių įrodymų apie šio testamento surašymo aplinkybes. Liudytoja apklausta notarė N. J. nurodė, kad ji neprisimena, kas ir kada pateikė jai I. S. 2015 m. gegužės 12 d. asmeninį testamentą.
33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-285 nauja redakcija išdėstytų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 20 punkte nustatyta, kad teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę, ir jos metu diagnozuodami tiriamajam psichikos sutrikimą, diagnozei nustatyti gali savarankiškai prašyti teismo psichologą ekspertą atlikti psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus. Todėl nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad, atliekant I. S. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, negalėjo dalyvauti psichologė. Ekspertizės aktą pasirašė tiek ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė A. S., tiek ekspertizės atlikimo metu dalyvausi teismo psichologė ekspertė V. J., abi ekspertės, apklaustos pirmosios instancijos teisme, palaikė Ekspertizės akte pateiktas išvadas. Teismo psichiatrė ekspertė A. S. nurodė, kad teismo psichologė į ekspertizės atlikimą buvo įtraukta tam, kad įvertinti I. S. psichologinę būseną.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Ekspertizės akte neatsakyta į visus teismo ekspertams užduotus klausimus.
35. Ekspertizės akte neatsakyta į klausimus: ar progresavo, t. y. ar blogėjo, I. S. psichikos sveikatos būklė po 1999 metais persirgto (duomenys neskelbtini) ir jei taip, tai kaip? Nuo kada I. S. tapo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų? Ar susirgimas (duomenys neskelbtini), ligonei konstatuotas 2012 m. gegužės 17 d., yra progresuojanti liga ir kaip I. S. ji pasireiškė? Kaip kito I. S. psichikos sveikatos būklė nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.? Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktą klausimą“ nurodyta, kad šie klausimai yra abstraktaus pobūdžio ir nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams.
36. Ekspertizės akto išvadose neatsakyta į klausimus: ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei numatyti šių veiksmų pasekmes po to, kai 2014 m. gegužės 5 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini)? Ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei numatyti šių veiksmų pasekmes po to, kai 2014 m. gegužės 14 d. jai buvo diagnozuotos ligos: (duomenys neskelbtini), ir ją nuolat vargino nerimas ir baimė? Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktą klausimą“ nurodyta, kad civilinis veiksnumas mirusiam asmeniui retrospektyviai nėra vertinamas. Testamentinio veiksnumo nustatymo metu asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti vertinamas tik tam tikru, juridiškai reikšmingu momentu.
37. Sutiktina su šia ekspertų pozicija. Ekspertizės akto išvadose atsakyta į pagrindinius klausimus, būtinus siekiant nustatyti I. S. sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti 2015 m. testamento sudarymo metu: ar I. S. nuo 1999 metų sirgo psichikos sutrikimo ligomis, jei taip, tai kokiomis? ar I. S. fizinė ir psichinė būklė, sudarant 2015 m. gegužės 12 d. testamentą, leido jai iš esmės suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti ir numatyti šių veiksmų pasekmes.
38. Be to, atsakymai į klausimus, į kuriuos atskirai nebuvo atsakyta Ekspertizės akto dalyje „Atsakymai į nutartyje pateiktą klausimą“, pateikti kitose Ekspertizės akto dalyse, pvz., kad nuo 2007 m. stebėti I. S. pažintinių funkcijų kritimo požymiai, kurie 2014 m. jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai bei elgesio neadekvatumai, būklei blogėjant, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jau fiksuojami delyrinio sąmonės sutrikimo epizodai (2, 4, 6 klausimai), kad (duomenys neskelbtini) sindromas su sunkiu pažinimo funkcijų sutrikimu dėl kraujagyslių aterosklerozės sąlygotų lėtinių išeminių ir struktūrinių galvos smegenų pakitimų neturi galimybės grįžtamajai eigai, t. y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, ir turi tendenciją sunkėti (4 klausimas).
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 pinktas).
40. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 243 Eur valstybės antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovėms apeliacinės instancijos teisme, išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. K. valstybės naudai 243 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.