Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-1084/2020 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovei E. J. dėl nuostolių priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

16.8. Ieškovo elgesys primena piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi teismo ne vieną kartą nustatytų ieškinio trūkumų ieškovas principingai nepašalina ir teikia nepagrįstus procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. K. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo bei senaties termino atnaujinimo laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas ieškovui, bei ieškovo A. K. patikslintas ieškinys atsakovui V. J. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovei E. J. dėl nuostolių priteisimo, paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo bei senaties termino atnaujinimo laikymo nepaduotu.

19. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

20. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 str. 2 d. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešinu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

21. Iš teismui pateikto 2020 m. kovo 18 d. ieškovo A. K. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir senaties termino atnaujinimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir senaties termino atnaujinimo trūkumams pašalinti ir sprendė, kad ieškovas, tikslindamas ieškinio dalyką, o kartu ir reikšdamas naujus reikalavimus bei prašymus, išsamiai nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia reiškiamus reikalavimus (prašymus), t. y. nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, taip pat išsamiai nenurodė ir aplinkybių, susijusių su jo reiškiamais prašymais dėl įstatyme nustatytų terminų atnaujinimo, taip pat nepateikė ieškovui nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribų plano (schemos), parengto atlikus kadastrinius matavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad su 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir senaties termino atnaujinimo trūkumams pašalinti, ieškovas sutiko, kadangi minėtos nutarties neskundė, be to 2020 m. balandžio 9 d. teisme buvo gautas ieškovo A. K. pareiškimas dėl ieškinio bei pareiškimo trūkumų pašalinimo, kuriame ieškovas prašė: 1) panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos sprendimą Nr. 6SK-403-(14.6110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir nustatyti naują ribą tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. matavimo schemoje raudona spalva pažymėtos linijos matavimo taškų koordinates, kuriuos atitinka 2001 m. sausio 31 d. abriso R1, R2, R3, R4 taškus. a) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); b) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); c) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); d) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrių miško sklypo linijos (ribos) atkarpoje inicijuoti naujus matavimus pagal išlikusius riboženklius, pažymėtus medžius ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. schemoje koordinuotus taškus raudona linija; 3) į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių; 4) atnaujinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skriaus sprendimo Nr. 6SK-403-(14.6110) apskundimo terminą ir apskundimo terminą dėl iškirstų medžių ieškovo miške žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje vertino, kad ieškovas nepašalino visų 2020 m. kovo 24 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2020 m. balandžio 9 d. teisme gauto ieškovo A. K. pareiškimo dėl ieškinio bei pareiškimo trūkumų pašalinimo turinį sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepašalino visų 2020 m. kovo 24 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų. Iš minėto pareiškimo turinio matyti, jog faktinis ieškinio pagrindas nėra aiškus, dėl ko bylos nagrinėjimo ribos taip pat yra neaiškios, nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, ieškovas aiškiai ir tiksliai nenurodo asmenų, kuriems reiškia savo reikalavimus, 2020 m. balandžio 9 d. teisme gautame ieškovo pareiškime taip pat nėra pašalinti ir kiti 2020 m. kovo 24 d. teismo nutartyje nurodyti trūkumai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo A. K. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo bei senaties termino atnaujinimo laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį ieškovui.

Dėl ieškovo A. K. patikslinto ieškinio atsakovui V. J. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovei E. J. dėl nuostolių priteisimo, palikimo nenagrinėtu.

23. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

25. Iš ieškovo pradinio ieškinio matyti, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nustatyti ribą tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. matavimo schemoje raudona spalva pažymėtos linijos matavimo taškų koordinates: 1) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti faktinį ieškinio pagrindą, pateikti žemės sklypų (ribų) planą, žemės sklypų ribų planą, kuris turėtų būti patikrintas bei suderintas su atitinkamomis institucijomis – VĮ Registrų centru, Nacionaline žemės tarnyba, pateikti tinkamos kokybės teismui pateiktos žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopijas, taip pat pašalinti ir kitus trūkumus, nurodytus 2019 m. spalio 31 d. nutartyje (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Ieškovas, šalindamas teismo nurodytus ieškinio trūkumus, 2019 m. lapkričio 12 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo patikslino ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, jį išdėstydamas taip: nustatyti ribą tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal vietovėje nustatytas koordinates sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 6 d. matavimų schemą, kurios atitinka 2001 m. kovo 12 d. abrise pažymėtus riboženklius R1-R2-R3-R4, besiribojančius su E. J. priklausančiu žemės sklypu.

27. Kauno apylinkės teismo teisėja 2019 m. lapkričio 15 d. rezoliucija ieškovo ieškinį priėmė, tačiau 2020 m. vasario 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui A. K. teismas išaiškino, kad nesant atliktiems jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniams matavimams bei teismui nepateikus žemės sklypo plano, kuris yra sudėtinė ieškinio dėl žemės sklypo ribų nustatymo dalis, nesant duomenų apie kitas žemės sklypo ribas, juo labiau apie atlikus kadastrinius matavimus nustatytą bendrą žemės sklypo plotą, teismas neturi galimybių nagrinėti bylą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl vienos žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo.

28. Be to iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 30 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame atsakovei E. J. ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 1 995,46 Eur nuostolių už iš jo žemės sklype iškirstus ir pasisavintus medžius priteisimo.

29. 2020 m. kovo 23 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame nurodoma, kad ieškovas papildomai teikiamais rašytiniais įrodymais įrodinės neteisėtai išpjautų medžių skaičių, medienos kiekį ir už tai atsakingus asmenis, o taip pat atsakovės neteisėtus veiksmus savavališkai perkeliant ir naikinant žemės sklypo riboženklius, keičiant riboženklių vietas nesilaikant abrise pavaizduotų griovių, augančių medžių, kelio, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareiškimu dėl papildomų įrodymų pateikimo teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad yra atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Be to, pažymėtina, kad ieškovas, šalindamas teismo pakartotinai nustatytus trūkumus 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, jam nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribų plano (schemos), parengtos atlikus kadastrinius matavimus, taip pat nepateikė.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas nei 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, nei 2020 m. kovo 24 d nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, nepašalino, po 2020 m. vasario 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu ieškovui buvo išaiškina, kad nesant atliktiems jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniams teismas neturi galimybių nagrinėti bylą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl vienos žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo ribų plano (schemos), parengtos atlikus kadastrinius matavimus, vis tiek nepateikė, be to, 2020 m. balandžio 9 d. pareiškime dėl ieškinio bei pareiškimo trūkumų pašalinimo nurodė, kad jam ekonomiškai neapsimoka investuoti į kadastrinių matavimų atlikimą, pagrįstai ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovei E. J. dėl nuostolių priteisimo, paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje).

31. Atskirajame skunde ieškovas teigia, kad teismas tik akcentavo būtinybę ieškovui atlikti kadastrinius matavimus, nors jie jokios reikšmingos informacijos ginčo tarp šalių išsprendimui nesuteiks, pažymi, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo perimetras yra 1422 m., o ginčijama riba sudaro tik 270 m., tai sudaro 19 proc. arba 1/5 dalį viso perimetro, visos kitos ieškovo sklypo ribos suderintos su kaimynais ir ginčų dėl jų nekyla, tačiau pirmosios instancijos teismas reikalauja tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šie teismo reikalavimai yra pertekliniai ir nereikalingi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo teiginius laiko nepagrįstais ir atmeta.

32. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. byloje Nr. 3K-3-488/2014 pažymėjo, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kitimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir remtis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės, yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šios nutarties 28-29 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju ieškovui neatlikus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neturi galimybių nagrinėti bylą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl vienos žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškovui į bylą pateikti ginčo žemės sklypo ribų planą (schemą), parengtą atlikus kadastrinius matavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas pertekliniu.

35. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, apribojo ieškovo galimybes paaiškinti surinktą ir pateiktą medžiagą, kaip vystėsi įvykių chronologija. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui A. K. išaiškino, kad nesant atliktiems jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniams matavimams bei teismui nepateikus žemės sklypo plano, kuris yra sudėtinė ieškinio dėl žemės sklypo ribų nustatymo dalis, nesant duomenų apie kitas žemės sklypo ribas, juo labiau apie atlikus kadastrinius matavimus nustatytą bendrą žemės sklypo plotą, teismas neturi galimybių nagrinėti bylą pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl vienos žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą ieškovui buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, 2020 m. vasario 20 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovui A. K. detaliai išaiškino dėl kokių priežasčių byla pagal ieškovo ieškinį negali būti nagrinėjama, pirmosios instancijos teisme ieškovui siūlyta pasirūpinti tinkamu atstovu byloje, tačiau, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad su advokate J. Ž. sudaryta atstovavimo sutartis yra nutraukta, o kitu atstovu ieškovas nepasirūpino, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo A. K. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo bei senaties termino atnaujinimo laikė nepaduotu, bei ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir atsakovei E. J. dėl nuostolių priteisimo, paliko nenagrinėtu.

36. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas teikė tik vieną atsiliepimą į ieškinį ir atsakovo advokatas dalyvavo 1 val. trukusiame parengiamajame teismo posėdyje.

37. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovo, į visus šiuos kriterijus iš esmės atsižvelgė ir nutartyje pagrindė, kodėl atsakovui V. J. priteistina iš ieškovo A. K. 862,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomo atsiliepimo į patikslintą ieškinį teikimą sąlygojo būtent ieškovo veiksmai vėliau nei kad teikiant pradinį ieškinį pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat dėl atsakovų atstovo dalyvavimo 2020 m. vasario 20 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje išlaidos yra nulemtos objektyvių aplinkybių, dalyvavimo minėtame parengiamajame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti nurodytomis išlaidomis kurui dėl atstovo vykimo į parengiamąjį teismo posėdį iš Vilniaus, kur yra jo rezidavimo vieta, į Kaišiadoris, kur Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose vyko parengiamasis teismo posėdis, kadangi tiek nurodytas atstumas, tiek ir kuro norma atitinka protingumo ir teisingumo principus ir nėra aiškiai nepagrįsti.

39. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, pagrįstai atsižvelgė į rekomendacijose nustatytus dydžius ir kriterijus, kurių pagrindu teismas sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, todėl jas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovui. Apelianto subjektyvaus pobūdžio argumentai, kad nagrinėjamu atveju teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas teikė tik vieną atsiliepimą į ieškinį ir atsakovo advokatas dalyvavo 1 val. trukusiame parengiamajame teismo posėdyje, nesudaro pagrindo sumažinti atsakovo naudai priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį bei kokybę, apeliacinis teismas konstatuoja pagrindą atsakovo naudai priteisti iš ieškovo 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,80 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.