Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimo R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimu R. S. buvo nubaustas 1 000 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 10 d., apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su valytoju-vairuotoju T. A. būtų sudaryta darbo sutartis ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad byloje nebuvo surinkta nei vieno tiesioginio, objektyvaus ir nešališko jo kaltės įrodymo, kuris leistų daryti neginčytiną išvada, kad jis įvykdė ANK 95 straipsnyje numatytą nusižengimą. Teigia, kad jis nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo, nes kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius niekada nelegaliai nesamdė T. A. nuo 2017 m. liepos 10 d., jam nemokėjo neoficialaus darbo užmokesčio grynais pinigais, o apie 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbo sutartį su T. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administracijai pranešė įstatyme numatytais terminais ir tvarka.Skunde taip pat nurodo, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir T. A. 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 313, kurios pagrindu T. A. buvo priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo-valytojo pareigoms. Šios darbo sutarties 15 punkte įvirtina, jog T. A. pradeda dirbti nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. Taigi šis vienintelis tiesioginis ir objektyvus įrodymas patvirtina laiką, nuo kurio T. A. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) – 2017 m. rugpjūčio 2 d., o ne kaip byloje neteisingai ir nepagristai nustatė Kauno apylinkės teismas. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui dėl T. A. įdarbinimo pražios 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y, darbo sutarties sudarymo dieną ir likus vienai dienai iki darbuotojo pirmos darbo dienos pradžios, kas reiškia, jog pranešimas buvo pateiktas DK 42 straipsnyje numatytais terminais.Apeliantas teigia, kad esant panašioms faktinėms situacijoms teismai yra suformavę praktiką, kad buvusių darbuotojų paaiškinimai bei parodymai administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo neįrodo. Net ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik tų pačių buvusių įmonės darbuotojų rašytiniu paaiškinimu, todėl tokiais atvejais teismai nutraukia administracinės teisenos bylas, nenustačius patraukiamo asmens veiksmuose pažeidimo sudėties požymių. Liudytojas T. A. davė melagingus ir tikrovės neatitinkančius parodymus, nes jis UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. nedirbo, bendrovė apie šį asmenį neturėjo jokių žinių. Pažymėtina, kad šiam asmeniui nebuvo grynaisiais pinigais išmokėtas joks 480 Eur atlyginimas už liepos mėnesį, nes visų darbuotojų darbo užmokesčiai pervedami elektronine bankininkyste, o šis asmuo liepos mėnesį apskritai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo.Apeliantas pažymi, kad T. A. išeidamas iš darbo buvo nepatenkintas mokamu bendrovėje darbo užmokesčio dydžiu, ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko jis išėjo iš darbo. Todėl tikėtina, kad buvęs darbuotojas T. A., būdamas nepatenkintas gautu darbo užmokesčiu, nutarė tiek VMI, tiek teismui pateikti melagingus paaiškinimus, tokiu būdu siekdamas asmeninės naudos ir/ar keršto. Tačiau tokio pobūdžio paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys ir kurie prieštarauja 2017 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutarčiai, oficialiems Sodros duomenims, vadovautis ir juo labiau pripažinti jo kaltę nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad šio asmens parodymai yra nepatikimi, nes buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas net neprisimena, kokioms pareigoms įmonėje buvo pasamdytas – duodamas paaiškinimus teismui bei VMI, liudytojas T. A. nurodo, kad jis dirbo langų valytoju, tuo tarpu darbo sutartyje numatyta, kad įdarbinamas valytojo-vairuotojo pareigoms vykdyti. Negana to, teismui paklausus, nuo kada jis buvo įdarbintas, liudytojas nurodė, kad rugpjūčio mėnesio viduryje, nors toks jo aiškinimas prieštarauja tiek visai bylos medžiagai, tiek jo rašytam prašymui priimti į darbą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ir tai, kad T. A. dėl tariamai nelegalaus darbo nesikreipė į teismą bei VMI 2017 m. liepos mėnesį, kuomet buvo objektyvios galimybės užfiksuoti tokį pažeidimą, jeigu tokios buvo, nesikreipė ir 2017 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet su juo buvo sudaryta darbo sutartis, net nesikreipė 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuomet jo paties pageidavimu buvo nutraukti darbo santykiai, tačiau dėl tariamo nelegalaus darbo kreipėsi tik 2017 m. lapkričio mėnesį, t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo įvykdymo dienos. Toks asmens elgesys negali būti paaiškinamas logiškai ir vertintinas kaip sveikatos sutrikimas.Skunde teigia, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis davė nuoseklius paaiškinimus ir parodymus, jog savo kaltės nepripažįsta. Po protokolu pasirašė neperskaitęs jo turinio, dėl to, kad buvo ir tebėra šoke, nes yra kaltinamas įvykdęs pažeidimą, kurio tikrai nepadarė. Be to, jo nuosekliai įrodinėtas aplinkybes, kad duomenis Sodrai apie T. A. įdarbinimą pateikė laiku, patvirtina Sodros pažyma, iš kurios matyti, kad duomenis Sodrai pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. vieną dieną iki T. A. darbo pradžios. Tačiau keista yra tai, kad teismas, skirdamas jam didžiulę 1 000 Eur baudą, net nepasivargino išreikalauti tokius duomenis iš Sodros, todėl manytina, kad teismas jį kaltu laikė be įrodymų.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės 2018 m. kovo 5 d. nutarimą R. S. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. S. pagrįstai pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. kaltė padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. A. realiai dirbo R. S. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o jo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių. Kaip jau buvo minėta, darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai. Apeliantas teigia, kad jis nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo, nes kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius niekada nelegaliai nesamdė T. A. nuo 2017 m. liepos 10 d., jam nemokėjo neoficialaus darbo užmokesčio grynais pinigais, o apie 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbo sutartį su T. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administracijai pranešė įstatyme numatytais terminais ir tvarka. Tačiau ši apelianto pateikta versija yra paneigta nuosekliais ir objektyviais liudytojo T. A. parodymais, kurie bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nekito, jis detaliai nurodė visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.T. A. 2017 m. lapkričio 20 d. paaiškinime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d., darbo sutarties nebuvo sudaręs, atlikinėjo valymo darbus, už kuriuos gavo pinigus grynais – 480 Eur, pinigus mokėjo R. S. (b. l. 4, 5). Teismo posėdžio metu liudytojas T. A. paaiškino, kad nesudaręs darbo sutarties pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) langų valytoju nuo 2017 m. liepos 10 d. Tą pačią dieną R. S. jį nuvežė į Kauno technologijos universiteto patalpas, kur jis nešiojo baldus, plovė grindis. Dar buvo nuvežtas dirbti į privatų garažą. Darbo sutartį pasirašė 2017 m. rugpjūčio mėnesį, apie vidurį. 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo 480 Eur atlyginimą grynais už liepos mėnesį – jį sumokėjo R. S. pietų pertraukos metu Kauno technologijos universiteto patalpose, esančiose Mickevičiaus g.Apeliantas nurodo, kad T. A. parodymai yra nepatikimi, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes būdamas nepatenkintas gautu darbo užmokesčiu, nutarė tiek VMI, tiek teismui pateikti melagingus paaiškinimus, tokiu būdu siekdamas asmeninės naudos ir/ar keršto. Tačiau aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad liudytojas T. A., savo noru išėjęs iš darbo dėl per mažo atlyginimo, siektų nepagrįstai apkaltinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. S. nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp R. S. ir T. A. būtų kilusių konfliktinių situacijų ar nesutarimų, dėl kurių T. A. parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus, tokių duomenų nepateikė nei apeliantas, nei liudytojas T. A.. Be to, liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumą bylos baigtimi, netikėti liudytojo parodymais jokio pagrindo nėra. Vien tai, kad liudytojas šias aplinkybes nurodė gerokai vėliau, nei dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nedaro šių parodymų nepatikimais, kadangi aplinkybės, dėl kurių jis nusprendė informuoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie padarytą administracinį nusižengimą, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Apeliantas nurodo visetą aplinkybių, kurios iš tiesų patvirtina, jog T. A. darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir oficialiai dirbti pradėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie tai buvo pranešta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia liudytojo T. A. parodymų apie tai, kad jis bendrovėje taip pat dirbo ir prieš darbo sutarties pasirašymą, nelegaliai. Teismui nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. nusprendė įdarbinti praėjus tik tam tikram laikui nuo faktinio jo įdarbinimo, tačiau ANK 95 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo padarymo motyvas nėra būtinasis šio nusižengimo sudėties požymis, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas nėra nustatinėjamas. Apeliaciniame skunde cituojamos administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose neva nurodoma, kad buvusių darbuotojų parodymai administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo neįrodo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad minimose bylose pažeidimų padarymo aplinkybės nėra analogiškos – liudytojai šiose bylose keitė savo parodymus (dėl ko jie teismų buvo laikyti nepatikimais), taip pat buvo nustatyti konfliktiniai darbuotojų ir darbdavių santykiai ir pan. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nenustatyta nei liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nei konfliktinio šio liudytojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykių pobūdžio.Taigi, byloje neginčytinai nustačius, jog R. S. 2017 m. liepos 10 d., apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su valytoju-vairuotoju T. A. būtų sudaryta darbo sutartis, ir tokiais veiksmais pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, todėl jo veika pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.