Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. A. gynėjos advokatės Astos Skujytės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria I. A., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. kaltinamas tuo, kad 2004 m. kovo mėn. su S. J., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti ir platinti labai didelį psichotropinių medžiagų ir prekursorių kiekį, subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L., vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, o būtent: 2004 m. balandžio 11-12 d., jam kontroliuojant, (duomenys neskelbtini), buvo pasikėsinta pagaminti labai didelį – ne mažiau 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turint tikslą ją platinti.

I. A. kaltinamas ir tuo, kad 2004 m. balandžio mėn. nenustatytą dieną, turėdamas tikslą pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ją platinti, perdavė R. Z. iš S. J. gautas pinigines lėšas reagentų ir papildomos įrangos laboratorijai įgijimui, nurodė kitiems grupės nariams jas įgyti, kas ir buvo padaryta, ir buvo pagamintas labai didelis kiekis – ne mažiau 100 g amfetamino, kurį gavęs iš R. Z., perdavė S. J. realizuoti.

Be to, I. A. kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2004 m. birželio mėn., perdavė R. Z. ir S. J. gautas pinigines lėšas reagentų ir laboratorijos įrangos papildomam įgijimui, su S. J. nurodė R. Z. ir D. J. jas įgyti, dėl ko pastarieji bei A. G., R. S., A. S., D. L. visa tai įgijo, ir I. A. su kitais organizuotos grupės nariais pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį – ne mažiau 100 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą ją platinti

I. A. sulaikytas 2004 m. rugsėjo 14 d. 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartimi I. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, t.y. iki 2004 m. gruodžio 15 d.

I. A. gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2004-12-10 nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimą, neatsižvelgė į tai, kad nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 119, 122 straipsniuose, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nėra pakankamai įrodymų, kad I. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai. I. A. buvo apklaustas tik vieną, buvo nepagrįstai sureikšminti D. J. įskundimai bei neva atviri prisipažinimai, telefoninių pokalbių įrašai apie daugelį iš įtariamųjų, dariusių nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnyje. Apie įtariamus asmenis ir jų padarytas veikas ginamasis sužinojo iš spaudos. Su kai kuriais iš įtariamųjų buvo kalbėjęs telefonu, kadangi dirbo UAB ,,Inetrgravis” direktoriumi, ketino plėsti įmonės veiklą, dėl ko ieškojo tinkamų darbuotojų. Visi telefoniniai pokalbiai buvo tik įmonės veiklos klausimais.

I. A. gynėja tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė teismui, kuris neįsigilinęs į bylos medžiagą, įrodymų nepagrįstumą motyvais taikė kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymi, kad teismas nenurodė kokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ginamasis bėgs (slėpsis), trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsnio 1 dalis), o tik atkartojo prokuroro neišsamius ir neobjektyvius motyvus, kurie buvo išdėstyti skiriant kardomąją priemonę. Nurodo, jog tokia pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 36 ,,Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)” nuostatų.

I. A. įsitikinimu, jos ginamojo atveju nėra nei vieno pagrindo jam taikyti suėmimą, kadangi jis turi pastovius darbo santykius (yra įmonės ,,Inergravis” vadovas), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi draugę, kuri lapkričio mėnesį susilaukė nuo ginamojo dukters. I. A. turi pasirūpinti ne tik kūdikiu, bet ir sergančiu tėvu. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad I. A. praeityje teistas, nes šis argumentas negali būti vienu iš pagrindų taikyti suėmimą šiuo metu, juo labiau, jog teistumas išnykęs, padarytoji praeityje veika nėra vienarūšė.

Teismo posėdyje suimtasis ir jo gynėja prašė suimtojo gynėjos skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad I. A. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo D. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, pokalbių telefonu įrašai ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju – kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Pratęsdamas I. A. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nutartyje nurodomos teismo išvados iš dalies pagrįstos. I. A. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei pasitvirtintų jo kaltumas, I. A. , nepaisant to, kad teistumas išnykęs, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Savo šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių, kurie tokią tikimybę labai sumažintų, I. A. neturi. Skundo teiginiai apie faktinę šeimą nėra patvirtinti tinkamais įrodymais, todėl jais nėra pagrindo remtis. Turėta darbo vieta, atsižvelgiant į tai, kad joje kaltinamasis gaudavo artimą minimaliam atlyginimą (b.l. 188, t. 4), taip pat nelaikytinas faktoriumi, galinčiu lemti I. A. nepasišalinimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad kartu su I. A. tėvu gyvena ir kiti pilnamečiai darbingi šeimos nariai, todėl ir I. A. tėvo sveikatos būklė nelaikytina tokiu faktoriumi (b.l. 173-175, t. 4 ).

Kitas skundžiamoje nutarties nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – manymas, kad laisvėje I. A. trukdys procesui, darydamas poveikį bendrininkams, nėra pagrįstas bylos duomenimis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalis, todėl nepripažįstamas pagrįstu. Tačiau ir nustatytas vienas suėmimo termino pratęsimo pagrindas yra pakankamas konstatavimui, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Kita būtina suėmimo termino pratęsimo sąlyga buvo, nes už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas I. A. , numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo.

Kaltinamojo I. A. gynėjos prašymas pakeisti kardomąją priemonę švelnesne nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36, 23 punktas).

Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis nenaikintina, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo I. A. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.