Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-145/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-04-05
Bylos Nr.
1-5-145/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Norkūnas
Nukentėjusysis
R. O.
Kaltinamasis
V. R.
Baudž. byla Nr.1-5-145/2007(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vytautas Norkūnas,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, Sauliui Daunoravičiui,gynėjui Stasiui Zabitai,nukentėjusiajam R. O.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamuoju aktu V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d. kaltinamas tuo, kad jis nuo 1996 m. lapkričio mėn. 08 d. iki 1996 m. gruodžio mėn. 24 d., veikdamas organizuotoje grupėje su D. A., K. B., M. K., R. K., A. P., A. L., G. M., V. P., V. K., V. T., K. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prievartavo A. S. ir R. O. turtą, o būtent:

žinodamas, kad 1996 m. lapkričio mėn. 08 d. apie 11 val. prie parduotuvės "Svainija", esančios Panevėžyje, Molainių g. 73, R. K. su V. P. ir A. P., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė A. S. ir nukentėjusįjį R. O. perduoti savo naudai asmeninį jų abiejų turtą - 2000 JAV dolerių (8000 Lt), pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. K. sumušimą 1996 m. lapkričio mėn. 07 d. sumokėjimu ir grasindami pavartoti fizinį smurtą prieš A. S. ir nukentėjusįjį R. O.,

ir kad 1996 m. lapkričio mėn. 11 d. apie 13 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės "Svainija", esančios Panevėžyje, Molainių g. 73, R. K. su A. P. ir G. M., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė A. S. ir nukentėjusįjį R. O. perduoti savo naudai asmeninį jų abiejų turtą - 2000 JAV dolerių (8000 Lt), pridengdami savo reikalavimą tariamos baudos už R. K. sumušimą 1996 m. lapkričio mėn. 07 d. sumokėjimu ir grasindami pavartoti fizinį smurtą prieš A. S. ir nukentėjusįjį R. O.,

1996 m. lapkričio mėn. 18 d. apie 17 val. prie centrinio pašto, esančio Panevėžyje, Respublikos g. 60, tęsdamas organizuotoje grupėje vykdomą A. S. ir nukentėjusiojo R. O. turto prievartavimą, kartu su V. T., A. L., K. V., V. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį R. O. perduoti savo ir organizuotos grupės narių naudai asmeninį jo ir A. S. didelės vertės turtą - 10 000 JAV dolerių (40 000 Lt) arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus - neatlygintinai tiekti maisto produktus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems organizuotos grupės nariams, pridengdamas savo reikalavimą tariamos baudos už R. K. sumušimą 1996 m. lapkričio mėn. 07 d. bei A. S. pranešimą prokuratūrai apie turto prievartavimą sumokėjimu ir grasindamas pavartoti prieš R. O. ar kitus asmenis - jo vaikus, fizinį smurtą- sumušti, nužudyti bei sunaikinti sudeginant jo turtą- individualią parduotuvę,

1996 m. gruodžio mėn. 24 d. apie 17 val. parduotuvėje "Svainija", esančioje Panevėžyje, Molainių g. 73, kartu su V. T., A. L., K. V., V. K., K. B., M. K. ir D. A., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį R. O. perduoti savo ir organizuotos grupės narių naudai asmeninį jo ir A. S. didelės vertės turtą - 10 000 JAV dolerių (40 000 Lt) arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus - neatlygintinai tiekti maisto produktus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems organizuotos grupės nariams, pridengdamas savo reikalavimą tariamos baudos už R. K. sumušimą 1996 m. lapkričio mėn. 07 d. bei A. S. pranešimą prokuratūrai apie turto prievartavimą sumokėjimu, D. A. ir M. K. grasinant panaudoti prieš nukentėjusįjį R. O. fizinį smurtą - gąsdinant peiliais, o V. T. panaudojant fizinį smurtą -smogiant ranka nukentėjusiajam R. O. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą.

V. R. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1996-11-08 prie parduotuvės „Svainija“ ir 1996-11-18 prie pašto nebuvo. Jokiai organizuotai grupei nepriklausė ir apie jokią organizuotą grupę nieko nėra girdėjęs. Apie susitikimą prie centrinio pašto buvo girdėjęs tik iš spaudos. Apie R. O. rengiamą turto prievartavimą nieko nežinojo. K. K. vakarą atsitiktinai nuvyko į „Svainiją“, kalbų apie reketavimą negirdėjo. Jei būtų žinojęs, jog ten bus vykdoma kokia nors nusikalstama veika, jis iš viso nebūtų ten važiavęs. 1996-12-24 ėjo į parduotuvę, kai pro šalį važiavęs A. L. su M. K. pasisiūlė pavežti. Jiems važiuojant, paskambino V. T., kuris pakvietė atvažiuoti iki parduotuvės „Svainija“ atsigerti arbatos. Visi trys nuvažiavo iki parduotuvės „Svainija“, užlipo į antrą aukštą, kur jau buvo R. O., A. S., kiti vėliau nušautieji bei sužeistieji. Jiems tik suėjus, R. O. pradėjo šaudyti. Jis irgi buvo sužalotas. Iš pradžių gydėsi Panevėžio m. ligoninėje, po to Vilniaus ligoninėje, kur niekas jo nesaugojo. Vėliau pradėjo kažkas tai skambinėti bei grasinti jį nužudyti. Išsigando, todėl pabėgo iš ligoninės bei išvyko į užsienį. Kai susirgo jo motina, jis sugrįžo į Lietuvą. Nuvykęs į prokuratūrą sužinojo kuo kaltinamas. R. O. pažįsta, santykiai normalūs. R. O. buvo šoke, todėl šaudė nesirinkdamas į visus buvusius. Po įvykio prašymo teisėsaugos institucijoms nerašė, jis tuo metu gulėjo ligoninėje ir yra pasirašęs ant tuščių lapų, kas davė pasirašyti neprisimena, nes buvo vaistų poveikyje. Nutarimą patraukti kaltinamuoju pasirašė kai dabar grįžo iš užsienio, prieš išvažiuojant į užsienį apie šį nutarimą nieko nežinojo. Jis pasislėpė ne nuo teisėsaugos, o nuo tų kurie grasino jį nužudyti. Kūčių dieną po pietų pas K. su T. nebuvo. Nors E. S. teigia, jog jis buvo pirmas V. T. draugas, bet taip nebuvo ir negali pasakyti, kodėl žmonės už jį sprendžia kas kieno pirmas draugas. Kitų žmonių minčių jis negali komentuoti. Jis niekada nebuvo įsigijęs restorano„Senas parkas“ ir buvo tik jo direktorius. Jokių ūkinių reikalų pas „Psichą“ netvarkė. Bet kuris netyčia buvęs Kūčių įvykiuose „Svainijoje“, „taipogi buvo padarytas T.reikalų tvarkytoju“. Jo atsiradimas „Svainijoje“ Kučių vakarą buvo grynai atsitiktinis, veiksmas čia vyko labai greitai ir jokio pokalbio nebuvo. Jis ir gruodžio 21 dieną „Svainijoje“ taip pat nebuvo.

N. R. O. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykių V. R. žinojo tik iš matymo, kaip verslininką, jokių tarpusavio santykių nebuvo. Savo duotų parodymų ankstesniuose posėdžiuose, tyrimo metu nekeičia, jie teisingai. Įvykio metu buvo parduotuvės „Svainija“ savininkas. Buvo ruduo, kai A. S. susimušė, susistumdė su R. K.. Po to atvažiavo R. K. bendrininkai ir pasakė, kad už jo sumušimą „įkala nalogą dvi štukas“. Iš jo prašyti pinigų į parduotuvę atvažiuodavo kasdien, po kelis kartus. Jis kreipėsi pagalbos į V. T., prašydamas, jog pastarasis apramintų tuos vaikinus. Kai vaikinai ir toliau atvažiavę reikalaudavo pinigų, A. S. kreipėsi į policiją. 1996-11-08 prie parduotuvės „Svainija“ už tai, kad pakėlė ranką prieš jų draugą R. K., 2000 JAV dolerių reikalavo pats R. K., V. P., A. P., G. M., K. V.. 1996-11-11 d. prie parduotuvės vėl reikalavo sumokėti pinigus. Abu kartus V. R. nebuvo. Po 2-3 savaičių, V. T. iniciatyva, jie susitiko prie pašto. Prie pašto be V. T., dar buvo K. V., V. K.. V. R. prie pašto tikrai nebuvo, garantuoja šimtu procentų. J. R. būtų buvęs, jis būtų įsidėmėjęs. Anksčiau teigdamas, jog prie pašto buvo V. R., galėjo apsirikti, nes po įvykių buvo įtampa, didelis stresas. Už tai, kad kreipėsi į policiją, vėliau iš jo buvo reikalaujama sumokėti 10000 JAV dolerių. 1996-12-24 į parduotuvę „Svainija“ atvažiavo V. T., K. V., V. K., K. B., V. R., M. K.. Rėkė, reikalavo sumokėti 10 000 JAV dolerių. Pagrindinai pinigų reikalavo V. T., K. V.. 1996 12 24 V. R., kaip atvykusio į parduotuvę „Svainija“ jis neprisimena. Su V. R. nekalbėjo, jis jokio turto neprievartavo. V. T. ir kiti atvykusieji priklausė organizuotai grupei. V. R. organizuotai grupei nepriklausė. Ir po kelių pertraukų tęsiant posėdį R. O. dar kartą patvirtino, jog 1996-11-08 prie „Svainijos“ ir 2996-11-18 prie pašto V. R. tikrai nebuvo. Jis pažinojo T. ir kitus, tai buvo organizuota grupė, V. R. grupei nepriklausė, o tik palaikė draugiškus santykius su jais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje perskaitytuose nukentėjusiosios Apolonijos-D. S. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-12 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, Apolonija-D. S. nurodė, kad matė sūnų A. S. su praskelta lūpa. A. S. minėjo, kad turi nemalonumų, kad jį „reketuoja“, prašo 2000 JAV dolerių. Sakė, kad pinigų nemokės, dėl turto prievartavimo buvo prokuratūroje ir parašė pareiškimą (16 t. 69-70 b.l.)

K. V. teisiamajame parodė (jis nuteistas išskirtoje byloje), kad V. R. pažįsta iš matymo, santykiai normalūs. 1996-11-08 prie pašto susitiko su R. O.. Čia buvo jis, V. T., M. K., V. R. nebuvo. R. K. pažįsta ir žino apie tarp jo bei A. S. įvykusį konfliktą. Prie pašto susitiko dėl minėto konflikto, tik jokių pinigų iš R. O. nereikalavo. 1996-11-11 į parduotuvę „Svainija“ nuvykęs nebuvo. 1996-12-24 paskambino K. B. ir pasakė, kad R. O. kviečia pasikalbėti. Nuvyko kartu su D. A.. Atvykusiųjų buvo ir daugiau. R. O. iš karto pradėjo šaudyti. V. T. R. O. nepuolė. R. O. peilius numetė po to.

Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. R. nepažįsta. Žino tik tiek, kad A. K. su kažkuo tai aiškinosi santykius, V. R. ten nebuvo. R. O. žino tik iš matymo. K. B. buvo jo draugas, jis jį veždavo pas R. O. į parduotuvę, pas ką jis eidavo-nežino. D. K., A. L., V. T. žino iš matymo, kitų nepažįsta. Kas buvo atvykę į biliardinę pas A. K., kurioje jis dirbo, nežino.

Liudytojas G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. R. pažįsta. Dar pažinojo M. K., kuris buvo klasiokas ir V. T., kuris buvo kaimynas. Po įvykio V. R. lankė ligoninėje. Pats V. R. paskambino ir pranešė, kad yra sužeistas ir vežamas į ligoninę. V. R. pasakojo, jog buvo svečiuose ir jį sušaudė, po to priėjęs A. S. bandė į jo ranką įkišti peilį, bet jis peilio neėmė. R. O.. G. R. T. ir pakvietė vykti, nors jis neprisimena, R. iš viso nesuprato kas įvyko. A. S. jis nepažįsta, apie įvykius prie pašto nieko nežino.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. R. pažinojo kaip verslininką, K. V. buvęs auklėtinis. Po įvykių „Svainijoje“ buvo pas K. V. ligoninėje. K. V. pasakojo, jog pas R. O. susitaikyti važiavo su D. A., o jį pakvietė K. B.. Apie V. R. santykius su K. V. bei K. B. nieko nežino. Su K. V. apie V. R. nekalbėjo. Apie įvykius prie pašto nieko nežino. A. S. sutiko po įvykių išeinantį iš prokuratūros. A. S. taip pat buvo auklėtinis. A. S. pasisveikindamas padavė ranką, tačiau jam pasakė, kad daugiau rankos nebeduotų. Visuomet davė teisingus parodymus, tik jų dabar nebeprisimena, nes po įvykio praėjo daug laiko.

V. K. teisiamajame posėdyje parodė (jis nuteistas išskirtoje byloje), jog V. R., pravarde „P.“ pažįsta. Jį vadindavo „M.“. Su šios bylos dalyviais bendrų reikalų neturėjo. R. O. pažįsta, kartu augo, santykiai buvo draugiški. 1996-12-24 būnant su V. T. paskambino R. O. ir pakvietė atvažiuoti atsigerti arbatos. V. T. paskambino V. R. ir pakvietė važiuoti kartu. Parduotuvėje, kur viskas vyko, buvo R. O. su A. S.. Kai išgirdo šūvius, kalbėjo nusisukęs su A. L.. Pradėjus šaudyti R. O. visi bėgo slėptis, o po to prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę išgirdo kaip R. O. šaudo į A. L., spardė V. R. bei šovė į jį. Jis surėkė ir R. O. šovė į jį. Iš R. O. niekas jokių pinigų nereikalavo. Jis prie pašto nebuvo, apie ten vykusį susitikimą girdėjo tik teismo proceso metu. Negirdėjo, kad V. R. būtų buvęs prie pašto. Prisimena kaip K. V. sakė buvęs prie pašto. Jokios organizuotos grupės nebuvo, apie V. T. ir V. R. santykius nieko nežino. Nėra girdėjęs, kad V. R. būtų padaręs kokių tai nusikaltimų su kitais bylos dalyviais.

G. M. teisiamajame posėdyje parodė (jis nuteistas išskirtoje byloje), kad V. R. nepažįsta. Pats yra nuteistas dėl su „Svainija“ susijusių įvykių. Pažįsta R. K., A. P., A. L., V. P., A. Č..

A. L. teismo posėdyje parodė (jis nuteistas išskirtoje byloje), kad nieko nežino apie turto prievartavimą prie pašto, apie V. R. dalyvavimą ten. 1996 12 24 su V. R. važiavo automobiliu. V. R. kažkas tai paskambino ir pakvietė atvažiuoti pas R. O. atsigerti arbatos, ir jie nuvažiavo ten. 1996 11 08 ir 1996 11 18 įvykiuose V. R. nedalyvavo.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje parodė, kad V. R. pažįsta. Praėjo daug laiko ir apie įvykį nieko neprisimena. K. V. pasakojo, kad pats R. O. kvietė atvažiuoti atsigerti arbatos ir į visus nuvažiavusiuosius pradėjo šaudyti. Apie turto prievartavimą nieko nežino.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje parodė, kad V. R. nepažįsta. Nėra girdėjęs, kad V. R. būtų susijęs su turto prievartavimu.

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos J. Č. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, J. Č. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. pas ją į namus atėjo brolis R. J. su A. S., kuris papasakojo, kad jo parduotuvėje, tarp jo ir vieno jaunuolio įvyko konfliktas, su juo susistumdė ir po šio konflikto pradėjo iš jo reikalauti 2000 JAV dolerių. A. S. nukreipė pas prokurorą G. S.. A. S. tiksliai nežinojo, kas iš jo prievartavo turtą, minėjo „Šmikinių“, „ Vyšniukų“ gaujas (16 t. 253-254 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos G. K. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, G. K. nurodė, kad ji yra kaltinamojo V. K. motina ir pasinaudos teise neduoti parodymų (16 t. 245 b.l.)

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos S. G. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, S. G. nurodė, kad 1996 m. dirbo parduotuvėje „Svainija“. Savaitę prieš įvykius į parduotuvę buvo atėję 5-7 jaunuoliai, tarp kurių buvo V. T., K. B., A. L.. Jaunuoliai vedėjos A. T. prašė R. O. telefono numerio. Įvykio dieną nedirbo, apie tos dienos įvykius nieko nežino. Apie konfliktą, kuriame dalyvavo A. S. nieko nežino. V. R. minėjo, kad vyras G. R. girdėjo išeinančių jaunuolių žodžius, kad „K.“ bus blogai (16 t. 254-256 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. S. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, A. S. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. pagal iškvietimą vyko į parduotuvę „Svainija“. Prie parduotuvės buvo J. M. ir R. K., daugiau nieko nebuvo. Kaip suprato, konfliktas įvyko tarp jų abiejų, todėl juos nuvežė į policiją. Pas vieną iš jų rado peilį, pas kitą-dujinį pistoletą. 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. taip pat vyko į parduotuvę „Svainija“. Užlipęs į parduotuvės antrą aukštą jame rado 4 sužeistus asmenis, buvo ir negyvų. Sužeistus asmenis nuvežė į ligoninę. R. O. nematė, ginklo nematė. Sužeistieji minėjo, kad jiems atėjus pradėjo šaudyti (16 t. 256-257 b.l.).

Liudytojas A. D. dėl J. M. ir R. K. davė analogiškus parodymus (b/b Nr. 2-8-1999, 16 t. 143-144 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo G. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, G. K. nurodė, jog 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. dirbo ir iš kolegų sužinojo apie parduotuvėje „Svainija“ įvykusį susišaudymą. Po įvykių su pažįstamu A. K. nuvažiavo pas R. O., kur buvo ir A. S.. R. O. minėjo, kad jį „reketavo“ (16 t. 257-258 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. L. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, R. L. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. dirbo operatyvinėje grupėje. Gavo pranešimą apie parduotuvėje „Svainija“ įvykusį susišaudymą. Nuvykęs į įvykio vietą, parduotuvės antrame aukšte rado 4 nušautus asmenis. Įvykio vietoje rado R. O. priklausantį pistoletą. Rado ir peilį, tačiau kam jis priklausė, nežino. Bendrai su prokuroru apžiūrėjo įvykio vietą, apklausinėjo parduotuvės darbuotojus. Sužeistieji jau buvo išvežti į ligoninę. Apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kokiu tikslu buvo atvykę nušautieji bei sužeistieji (16 t. 258-260 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos M. M. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, M. M. nurodė, jog 1996 m. gruodžio mėn. 24 dirbo parduotuvėje „Svainija“, valytoja. Į parduotuvę atėjo vyriškis, kuriam turėjo parodyti, kaip nueiti pas R. O.. Taip buvo liepęs R. O.. Vyriškis pasikvietė daugiau asmenų ir jiems parodė kaip užlipti į antrą aukštą. Kokiu tikslu atvyko vyriškiai, nežino. Vyriškiams užlipus į antrą aukštą, į kabinetą atėjo A. S.. Girdėjo duslius garsus-šūvius. Apie turto prievartavimą nieko nežino (16 t. 260-262 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, A. M. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 24 dirbo parduotuvėje „Svainija“. Iš antro aukšto nulipo R. O. ir pasakė, jog „ jie nieko nežino, nes ir nereikia žinoti“. Prieš tai nulipęs A. S. iš vedėjos kabineto skambino policijai. Apie įvykusį susišaudymą sužinojo iš policijos. Jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Apie tai, kad R. O. kažko tai laukė, nežinojo (16 t. 262-263 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo P. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, P. K. nurodė, kad apie parduotuvėje „Svainija“ įvykusį susišaudymą sužinojo iš spaudos. 1996 m. buvo pas R. O. parduotuvėje ir jam padovanojo iš Rusijos atsivežtą peilį vadinamą peteliške. R. O. neminėjo, kad turi kokių tai problemų, kad jį „reketavo“, taip pat neminėjo (16 t. 263-264 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose R. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-10-20 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, R. K. nurodė, jog 1996 m. lapkričio mėnesį jis nuėjo į parduotuvę „Svainija“, kur tarp jo ir dar vieno pirkėjo kilo konfliktas. Jam jau būnant lauke, iš parduotuvės išėjo A. S., su kuriuo susistumdė ir A. S. jam suplėšė striukę. Kitą dieną A. P. paprašė kartu vykti pas R. O., kad šis atlygintų žalą už suplėšytą striukę-2000 litų. Kartu vyko ir V. P.. R. O. atsisakė atlyginti žalą ir tuo viskas baigėsi. Su turto prievartavimu nesusijęs (16 t. 265-266 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. V. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, A. V. nurodė, kad 1996 m. lapkričio 27 d. dirbo ketvirtoje policijos nuovadoje budėtojo padėjėju, kai patruliai pristatė prie parduotuvės „Svainija“ susimušusius R. K. ir J. M.. Abu vienas kitam pretenzijų neturėjo, jog tarp jų įvyko konfliktas nenurodė. Pas R. K. rado peilį. Apie konfliktą su parduotuvės „Svainija“ savininkais kalbos nebuvo (16 t. 269 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo V. D. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, V. D. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. nuvyko į parduotuvę „Svainija“, kai sužeistieji jau buvo išvežti. Parduotuvės „Svainija“ patalpose buvo 4 nušautieji. Prie V. T. gulėjo sudaužyti akiniai. Patalpoje, įvairiose vietose, mėtėsi pistoletas, pistoleto apkaba, du peiliai. A. S. buvo susijaudinęs, verkė, su juo bendravo prokuroras(16 t. 269-272 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo D. J. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, D. J. nurodė, kad iš A. S. girdėjo apie 1996 m. lapkričio mėn. prie parduotuvės „Svainija“ įvykusį konfliktą. Kaltinamųjų nepažįsta. Apie turto prievartavimą nieko nežino (16 t. 271-272 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo S. P. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, S. P. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. R. O. minėjo, jog V. T. ant jo „važiuoja“, kaip suprato daro psichologinį spaudimą. Apie turto prievartavimą R. O. nieko neminėjo (16 t. 272-273 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo P. B. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, P. B. nurodė, kad apie „Svainijos“ įvykius žino iš spaudos. G. M. buvo jo vairuotojas ir jam buvo davęs neperšaunamą liemenę. G. M. važinėjo į parduotuvę „Svainija“ pas ten dirbančią draugę. R. O. pamatęs liemenę, paprašė jos ir G. M. atidavė jam tą liemenę. G. M. neminėjo, kam R. O. reikėjo liemenės (16 t. 273 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, R. K. nurodė, kad po parduotuvėje „Svainija“ įvykusio susišaudymo nuvyko į ligoninę, kur priimamajame kalbėjosi su K. V., V. R., A. L., V. K.. Visi minėjo, kad atvyko pasikalbėti su R. O., o šis netikėtai pradėjo šaudyti. Jokio konflikto su R. O. nebuvo. Atvykti kvietė pats R. O.. Žino, kad R. O. prašė V. T. padėti dėl kažkokio įvykusio incidento. Apie tai jam sakė V. R. (16 t. 273-275 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo D. V. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, D. V. nurodė, jog apie „Svainijos“ įvykius jam pasakojo brolis K. V.. Pastarajam paskambino K. B. ir paprašė atvažiuoti. Į parduotuvę „Svainija“ nuvažiavo su D. A., V. T. ir kitais. R. O. pradėjo į visus šaudyti, tuo metu buvo ir A. S. (16 t. 275-276 b.l).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos R. K. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, R. K. nurodė, kad jos sūnus M. K. 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. išvažiavo iš namų ir daugiau nebegrįžo. Ruošėsi švęsti Šv. Kūčias ir sūnus M. K. žadėjo grįžti apie 18 val.. M. K. pažinojo A. L.. Mano, kad tarp jos sūnaus ir R. O. jokių santykių nebuvo (16 t. 277 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos R. B. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-11-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, R. B. nurodė, kad jos vyrui K. B. apie 14 val. kažkas tai paskambino ir jis pasakė, kad jam reikia išvykti. Su kuo vyras bendravo, nežino. (16 t. 278 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos J. A. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2003-12-29 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, J. A. nurodė, jog į parduotuvę „Svainija“ pas R. O. atvažiuodavo K. B.. Savaitę prieš Šv. Kalėdas jis buvo atvažiavęs kartu su V. T., A. L. bei kitais, buvo viso apie 10 žmonių, ieškojo R. O.. A. T. davė R. O. telefono numerį ir jie išėjo. Kokiu tikslu buvo atvykę, nežino. Apie R. O. reikalus nieko nežino (16 t. 304-305 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo „Gedimino“, kuriam taikomas anonimiškumas parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2004-01-14 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, “Gediminas“ nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. antroje pusėje jis susitiko su R. O., kuris buvo pasimetęs, neramus. Paklausė kas jam yra, R. O. atsakė, kad “P. chebra” reikalauja 2000 JAV dolerių už tai, kad užsiima prekyba ir turi parduotuvę. Sakė, jog jam tikrai pinigų nemokės, tik nežino ką daryti. V. T. žinojo kaip turto prievartautoją. V. R., pravarde „Pingvinas“ tvarkė V. T. grupuotėje ūkinius reikalus, nustatinėjo duoklės dydžius (16 t. 310 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo „S.“, kuriam taikomas anonimiškumas parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2004-01-14 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59,“Saša“ nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. vakare R. K. su mergina nuėjo į “Svainijos” parduotuvę apsipirkti. Prekybinėje salėje R. K. susiginčijo su neblaiviu nepažįstamu pirkėju, o išėjęs į gatvę, su juo susimušė. Konfliktą matęs A. S. ėmė juos skirti, ginti neblaivųjį, reikalavo baigti muštynes, tačiau R. K. nepakluso ir susimušė su A. S.. Atvykę policijos darbuotojai juos sulaikė, pristatė į policiją ir ėmė aiškintis įvykio aplinkybes. Kitą dieną, treniruotės metu, R. K. ir A. P. apsitarė, kad reikia išvengti tyrimo policijoje, todėl nusprendė nuvykti pas A. S. ir tartis, kad šis atsiimtų pareiškimą, jei jį parašė. Abu nuvažiavo į “Svainijos parduotuvę, kažkuriam pardavėja davė savininkų telefono numerį, jie skambino, tačiau jų nerado. Kitą dieną A. P., R. K. ir V. P. prie parduotuvės sutiko R. O. ir A. S.. Išsiaiškino, kad pastarasis pareiškimo nerašė, tačiau, norėdami nuslėpti, jog ne dėl to atvyko ir tai jiems neaktualu bei parodyti, kad nieko nebijo ir norėdami įbauginti savininkus- visi ėmė iš A. S. reikalauti 2000 JAV dolerių už padarytą materialinę ir moralinę žalą, sąmoningai elgėsi įžūliai, gąsdino susidorojimu, jeigu A. S. nepaklus jų reikalavimams. R. O. jie paliko A. P. mobilaus telefono numerį. Netrukus duotu telefonu A. P. paskambino ar tai V. T., ar V. R., ar V. K., tiksliai negali pasakyti ir pareikalavo daugiau nevykti pas R. O. ir neprievartauti jo turto. Paaiškėjo, kad, tikėdamasis užtarimo R. O. kreipėsi į V. T.. Už tokią paslaugą- užtarimą, V. T. iš R. O. prašė pinigų, bet R. O. mokėti atsisakė. V. T. siūlė kitaip atsidėkoti- į įkalinimo įstaigas bausmę atliekantiems draugams vežti maisto produktus(16 t. 307 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo „A.“, kuriam taikomas anonimiškumas parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2004-01-14 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, “Andrius“ nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. įvykęs konfliktas tarp R. K. ir A. S. buvo visiškai atsitiktinis ir netikėtas. Po konflikto, kitą dieną pas A. S. ir R. O. nuvyko A. P. ir R. K. jau sutarę juos reketuoti. Išsiaiškinę, kad “Svainijos” savininkai niekam nemoka duoklių, pareikalavo už konfliktą su R. K. sumokėti 2000 JAV dolerių. Po to, kai R. O. kreipėsi pagalbos į V. T., pastarasis su K. V. aptarinėjo kaip išspręsti tarp R. O. ir A. P. atsiradusią problemą. Tiek R. V., tiek V. T. neketino tiesiogiai užvaldyti R. O. turto, puikiai suprasdami, kad tai jiems nepavyktų padaryti, nes R. O. tam nepaklus. Jie galvojo bendrauti su juo kaip su verslininku, kuris gal ateityje norės skolintis pinigus ar už atitinkamą mokestį prašys kitų paslaugų. V. T. pareikalavo A. P. neprievartauti R. O. turto. V. T. iniciatyva buvo organizuotas susitikimas su R. O., kuriame dalyvavo ir K. V.. Jo metu kalbėjo apie A. S. ir R. K. konfliktą. Susitaikymui buvo pasiūlyta, kad R. O. suorganizuotų grupuočių nariams balių arba gabentų maisto produktus asmenims, įkalinimo įstaigose atliekantiems bausmę. Prie pašto su R. O. galutinai neišsprendė šių klausimų, todėl V. T. ir K. V. nutarė R. O. daryti poveikį per pastarojo pažįstamą A. M., pravarde “B.”, tačiau K. V. jį sumaišė su K. B., pravarde “B.”, kuris ėmė lankytis pas R. O. ir reikalauti turto prievartautojams organizuoti balių. 1996 12 24 K. B. paskambino K. V. ir pranešė, kad R. O. kviečia atvykti, nes nori pasišnekėti. K. V. ir D. A. atvyko prie parduotuvės „Svainija“. R. O. paklausus atėjusiųjų “kodėl jūsų tiek daug”, kažkuris atsakė, kad laikai dabar neramūs, todėl po vieną nevaikšto. Po to O. ėmė šaudyti. P. B. jam pasakojo, kad kelios dienos iki 1996 12 24 įvykių, K. B. jam minėjo, kad eis “ant juodos dielos”, o po to turės daug pinigų ir P. B. mano, kad K. B. šnekėjo apie įvykius “Svainijoje”(16 t. 308 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo „T. T.“, kuriam taikomas anonimiškumas parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 2004-01-14 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, „T. T.“ nurodė, kad „Šmikinių“ grupuotės nariai iš A. S. reikalavo pinigų už muštynes su jų žmogumi. R. O. per V. T. derino, kad nereikėtu mokėti jokių pinigų, tačiau tai suderinti jam nepavyko. Tuomet R. O. sumanė nušauti V. T. ir jo bendrus, imituodamas būtinąją gintį. 1996-12-24 R. O. įgyvendino savo sumanymą. A. S. visą laiką buvo kartu ir R. O. nurodinėjo sužeistuosius, kuriuos reikėjo „pribaigti“. Po to, tarp A. S. ir R. O. įvyko konfliktas, kurio metu, R. O. priekaištavo A. S., kad šis kitiems išpasakojo įvykio aplinkybes. A. S. dėl minėtų priežasčių nusišovė (16 t. 309 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos A. T. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 2004-01-21 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-08-2004-59, A. T. nurodė, kad 1996 12 21 dirbo parduotuvėje "Svainija". Apie 17-18 val. į parduotuvę atėjo lygtai šeši vyriškiai, tarp kurių buvo jai pažįstamas A. L., kuris pasiteiravo, ar yra savininkas. Sužinojęs kad nėra, prašė jo mobiliojo ryšio telefono numerio, kurį jam nurodė. Gruodžio 16-21 dienų laikotarpyje savininko teiravosi į parduotuvę atėjęs K. B., o 22 d. apie 11-12 val. jis vėl atėjęs apie 20 min. ginčijosi su A. S. bei R. O. (16 t. 311 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose nuteistojo V. P. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, V. P. nurodė, jog G. M., A. Č., A. P., R. K., K. V. pažįsta, asmens, pravarde „Psichas“ nepažįsta. Su minėtais asmenimis jokios nusikalstamos veiklos nevykdė, organizuotoje veikloje nedalyvavo, jokio turto iš A. S. ir R. O. neprievartavo. Lankėsi parduotuvėje „Svainija“, tačiau kam ji priklausė, nežinojo. Apie R. K. ir A. S. konfliktą nežinojo. 1996 12-24 parduotuvėje „Svainija“ nebuvo (16 t. 23-24 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose nuteistojo A. P. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-11 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. P. nurodė, kad G. M., A. Č., V. P., K. V., R. K. pažįsta. Į „Svainijos“ parduotuvę užvažiuodavo tik apsipirkti. Apie R. K. ir A. S. konfliktą nieko nežino. Jokio turto iš R. O. ir A. S. neprievartavo (16 t. 25-26 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos D. O. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, D. O. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn., dienos nepamena, ryte, matė brolį A. S. su sumuštu veidu, praskelta lūpa. A. S. minėjo, kad vakare pamatė prie parduotuvės besimušančius du jaunuolius, liepė jiems eiti toliau. Vienas iš jų, tai buvo R. K., puolė ant jo, sudavė smūgį į lūpą, puolė su peiliu. Tą pačią dieną eidama pro parduotuvę, prie jos matė stovinčius R. O., A. S., V. P., R. K., A. P.. Girdėjo, kaip R. O. jiems sakė, kad niekam neduos nei 100 litų. Ar iš R. O., ar iš A. S. sužinojo, kad už paliestą „chebros vaikiną“ iš jų reikalauja 2000 JAV dolerių. A. S. minėjo, kad dėl turto prievartavimo parašė prokuratūroje pareiškimą. Prieš įvykius į parduotuvę atvykęs V. T. su A. L. ieškojo R. O.. R. O. ieškojo ir K. B., kelis kartus skambino į parduotuvę. Įvykio dieną, apie 17 val. matė, kaip 8 vaikinai perėjo per sandėlį ir užlipo į viršų, kur buvo R. O. ir A. S.. Jiems užlipus, žemyn nulipo A. S., o netrukus nulipo ir R. O.. R. O. buvo susijaudinęs, liepė skambinti policijai, medikams, sakė, kad yra ir sužeistų. R. O. minėjo, kad jį reketavo, todėl jis juos sušaudė. Tik vėliau sužinojo, kad R. O. buvo su kažkuo tai susitikęs prie pašto, tačiau dėl kokių reikalų, nežino (16 t. 76-81 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo B. S. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, B. S. nurodė, kad 1996 m. gruodžio pradžioje paskambino R. O. ir papasakojo, kad konflikto metu A. S. apsistumdė su dviem nepažįstamaisiais, o vėliau atvykę vaikinai už tai pradėjo reikalauti 2000 JAV dolerių. R. O. patarė kreiptis į policiją, tačiau jis sakė, kad į policiją nesikreips, o kreipsis į V. T. pravarde „psichas“. Kai paklausė A. S., kaip reikalai, jis pasakė, kad suorganizuos baliuką ir viskas išsispręs. Jo su R. O. santykiai pablogėjo, kai A. S. papasakojo apie sušaudymą. A. S. pasakojo, kad kai visi užlipo į trečią aukštą, jis pasiėmė beisbolo lazdą, o R. O. pradėjo šaudyti. Visi atvykusieji pradėjo bėgioti. Kai R. O. paleido iš laikino sulaikymo, jis bandė viską suderinti su A. S.. R. O. prašė ir jo paliudyti, kad jis buvo reketuojamas, priešingai grasino sušaudyti jo šeimą. Nesutiko dėl tokių R. O. prašomų parodymų davimo, todėl jo santykiai su R. O. pablogėjo. 1997 m. sausio 6 d. sutiko A. S., kuris sakė, kad R. O. nori jį nužudyti. Iš jų, ar tai A. S., ar tai R. O. turėjo nusižudyti, jie taip buvo susitarę. R. O. darė spaudimą A. S. ir šis nusišovė. Tik vėliau sužinojo, kad tai užsakyta žmogžudystė. A. M. sakė, kad R. O. siūlė jam už 5000 JAV dolerių nužudyti „psichą“. R. O. viską iš anksto suorganizavo ir akinius specialiai pats sudaužė (16 t. 84-88 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. K. nurodė, jog 1996 m. lapkričio mėn. matė A. S. su praskelta lūpa. A. S. minėjo, kad parduotuvėje tarp jo ir R. K. kilo konfliktas, jis jį išprašė į lauką ir pats kartu su juo aiškintis išėjo, kur lauke susimušė. Po šio incidento, atvažiavo kažkokie tai vyrukai, kurie už sumuštą jų „bachūrą“ paprašė sumokėti 2000 JAV dolerių. R. O. pasakojo, kad prieš Šv. Kučias V. T. pakvietė jį prie pašto pasikalbėti. V. T. buvo ne vienas, kas buvo su juo, neprisimena. V. T. grasino R. O. ir liepė mokėti 10 000 JAV dolerių už tai, kad jis dėl turto prievartavimo kreipėsi į prokuratūrą (16 t. 92-94 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo V. B. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, V. B. nurodė, kad dirbo V. T. vairuotoju. V. T. ir R. O. tarpusavio santykiai buvo geri, R. O. dažnai skambindavo V. T.. Kelios dienos iki įvykių R. O. kvietė V. T. atvažiuoti pasikalbėti. Kalbėjo apie spiritą, kontrabandą. Po kelių dienų sužinojo apie „Svainijos“ įvykius. Apie A. S. ir R. K. konfliktą nieko nežino. V. T. į parduotuvę „Svainija“ vežė tik vieną kartą (16 t. 95-97 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos D. K. (buvusios K.) parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, D. K. (K.) nurodė, jog dirbo pas parduotuvės „Svainija“ savininką R. O.. Gal prieš 3 dienas iki Kučių, į parduotuvę buvo atėję 5-7 vaikinai, kurie ieškojo R. O.. Tarp atėjusių buvo V. T., vaikinas, pravarde „Pingvinas“. A. T. jiems davė R. O. telefono numerį. V. R. sakė, kad jos vyras G. R. girdėjo, kaip išeidami vaikinai sakė, kad R. O. bus blogai. Parduotuvėje lankėsi K. B., kurį atpažino iš nuotraukų, kurį matė kalbantį su R. O. ir A. S. (16 t. 97-98 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos V. R. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, V. R. nurodė, kad dirbo parduotuvės „Svainija“ sandėlyje, o prieš Kučias vyras G. R. prie parduotuvės prekiavo eglutėmis. Vyras minėjo, kad matė, kaip pas R. O. buvo atvažiavusi grupė jaunuolių, kurie išeidami kalbėjo, kad jo dabar nėra, kad atvažiuos rytoj (16 t. 101-102 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos L. P. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, L. P. nurodė, jog dirbo Panevėžio greitojoje med. pagalboje, gydytoja. Vyko į parduotuvę „Svainija“, kurioje kaip buvo pranešta, įvyko susišaudymas. Įvykio vietoje buvo 4 lavonai, 3 sužeisti asmenys, matė numestą pistoletą, sudaužytus akinius, šovinių tūteles. Peilio nematė, su sužeistaisiais nebendravo, juos vežė į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau po automobilio patirto autoįvykio, sužeistuosius iki ligoninės pabaigė nuvežti policijos pareigūnai (16 t. 102 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos D. S. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, D. S. nurodė, kad dirbo greitojoje med. pagalboje. Paskambino D. O. ir pranešė, kad „Svainijoje“ įvyko susišaudymas. Nusiuntė medikų brigadą ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (16 t. 102-103 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos N. M. (buvusios B.) parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, N. M. (B.) nurodė, kad įvykių dieną dirbo „Svainijos“ parduotuvėje. Į parduotuvę atėję aštuoni jaunuoliai pro sandėlį nuėjo į viršų. Vienas iš tų jaunuolių, kurį vėliau atpažino, tai K. B., buvo atėjęs prieš tai, teiravosi parduotuvės savininko. Jis ir anksčiau yra buvęs parduotuvėje, teiraudavosi R. O. (16 t. 107-108 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos A. G. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. G. nurodė, jog įvykio dieną dirbo parduotuvės pieno skyriuje. Tą dieną 2 kartus parduotuvės savininko R. O. ieškojo K. B.. Po kurio laiko K. B. atėjo su grupe vaikinų, tarp kurių buvo M. K. ir jie visi nuėjo į sandėlį. Apie 17 val. R. O. pranešė, kad įvyko susišaudymas. Kur tuo metu buvo A. S., nežino, bet jį parduotuvėje matė (16 t. 108-109 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo E. T. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, E. T. nurodė, kad dirbo policijoje budėtojo padėjėjo pareigose. Apie 17 val. paskambinęs A. S. kvietė atvykti policiją į parduotuvę „Svainija“. A. S. neminėjo, kas įvyko parduotuvėje, sakė, kad atvykę pareigūnai patys viską pamatys. Išsiuntė policijos ekipažus į įvykio vietą (16 t. 111 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo V. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, V. M. nurodė, kad po susišaudymo, kaip policijos pareigūnas, nuvyko į parduotuvę „Svainija“, kurioje rado R. O. su ginklu rankoje, nušautuosius ir sužeistuosius .R. O. sakė, kad minėti asmenys jį reketavo. Prieš įeinant į patalpą, A. S. nusileido laiptais.(16 t. 111-113 b.l.).

Liudytojas V. R. davė analogiškus parodymus ( b/b Nr. 2-8-1999, 16 t. 113-115 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. D. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, R. D. nurodė, kad į įvykio vietą nuvyko kaip ekspertas. Kur kokie daiktai buvo rasti bei paimti nurodė įvykio vietos apžiūros protokole (16 t.115 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo E. G. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, E. G. nurodė, kad įvykio metu su R. O. buvo susipykęs, nebendravo, nes jis išdavė jų draugystę. Buvo nuvykęs į A. S. laidotuves. Po A. S. laidotuvių vėl pradėjo bendrauti su R. O.. R. O. sakė, kad šaudė dėl to, jog jį reketavo. Apie įvykio aplinkybes žino tik iš spaudos. R. O. buvo jį nusivežęs prie pašto ir prašė paliudyti, jog jis matė jo susitikimą su K. V., V. T. bei kitais. Liudyti nesutiko, nes jokio susitikimo nematė. Apie įvykusį tarp A. S. ir R. K. konfliktą jam pasakojo R. O.. R. O. sakė, kad po to juos pradėjo reketuoti, prašė sumokėti 2000 JAV dolerių (16 t. 117-119 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo E. P. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, E. P. nurodė, jog iš B. S. ir A. M. sužinojo, kad niekas iš R. O. ir A. S. turto neprievartavo. Po įvykių nuvyko į parduotuvę, kur buvo A. M., kuris sakė, kad R. O. nušovė V. T. (16 t. 120-122 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. B. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. B. nurodė, kad kelios dienos prieš įvykius atvyko G. M. su R. O. ir paprašė paskolinti neperšaunamą liemenę, kurią buvo palikęs P. B.. Kadangi liemenė buvo ne jo, paėmė užstatą ir liemenę paskolino. Kam reikėjo liemenės ir kokiu tikslu, neminėjo (16 t. 122 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. N. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, R. N. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 25 d. lankėsi pas A. K.. A. K. džiūgavo, kad nušautas V. T. bei kiti, mieste prievartavę iš verslininkų turtą. A. K. minėjo, kad prieš įvykį pas jį buvo atvykęs V. T., A. L. ir M. K., kurie iš jo reikalavo pinigų (16 t. 123-124 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo G. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, G. V. nurodė, jog iš P. B. buvo paėmęs neperšaunamą liemenę, kurią pardavinėjo. Liemenę buvo siūlęs pirkti ir R. O.. Likus 2-3 d. iki Kučių, R. O. paklausė, kur liemenė. Liemenė tuo metu buvo pas A. B., kuris ją buvo užstatęs už 500 Lt. R. O. davė jam 500 Lt., jis pinigus perdavė A. B., šis grąžino užstatą ir liemenę atvežė R. O.. Kam R. O. reikėjo liemenės, nežino (16 t. 127-128 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo G. R. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, G. A. nurodė, kad prie parduotuvės „Svainija“ prekiavo eglutėmis. Dieną-dvi prieš įvykius, iš parduotuvės išėjusi grupė jaunuolių tarpusavyje kalbėjo, kad R. O. nėra, kad kažką tai išsiaiškinti pas jį atvažiuos kitą dieną (16 t. 130-131 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos N. V. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, N. V. nurodė, jog K. V. yra jos vyras. Po įvykių „Svainijoje“ vyrą lankė ligoninėje, kur K. V. pasakojo, kad paskambinęs K. B. R. O. vardu pakvietė atvažiuoti į parduotuvę „Svainija“, į kurią kartu su D. A. ir nuvyko. R. O. į visus atvykusius pradėjo šaudyti. K. V. aplankęs A. M. perdavė R. O. prašymą, kad šis nesakytu, jog įvykio metu buvo ir A. S.. Apie vyro santykius su R. O. nieko nežino (16 t. 132-134 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos J. S. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.2-8-1999, J. S. nurodė, kad iš buvusio draugo B. sužinojo, kad nušautas D. A., o iš D. A. motinos sužinojo, kad sužeistas K. V.. Nuvyko pas K. V. į ligoninę, kur jis papasakojo, kad paskambinęs K. B. pakvietė atvykti į parduotuvę „Svainiją“, į kurią nuvyko su D. A.. Ten R. O. pradėjo šaudyti į V. T., šaudė ir į kitus. Dėl ko važiavo į „Svainiją“, neminėjo (16 t. 135-136 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos R. A. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.2-8-1999, R. A. nurodė, jog D. A. buvo jos vyras. D. A. pažinojo K. V., su kuriuo įvykio dieną turėjo važiuoti sportuoti. D. A. neminėjo, kad važiuos į „Svainija“ (16 t. 138-139 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo J. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, J. M. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. 7 d. vakare, būdamas girtas, nuvyko į „Svainijos“ parduotuvę, kur pirko brendžio butelį ir vištą. Nei su niekuo nekonfliktavo, dėl ko buvo pristatytas į policiją, neprisimena (16 t.144-145 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo D. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, D. K. nurodė, kad 1996 m. lapkričio mėn. 7 d. dirbo „Svainijos“ parduotuvėje, pardavėju. Naktį tarp dviejų pirkėjų įvyko konfliktas. Jie išėjo į lauką, jiems iš paskos išėjo A. S.. Pro langelį matė, kaip lauke kilo muštynės, tie du jaunuoliai puolė A. S., o šis nuo jų gynėsi. A. S. buvo nubrozdintas veidas bei prakirsta lūpa (16 t. 154-155 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. P. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, R. P. nurodė, jog A. S. jam pasakojo apie tarp jo ir parduotuvėje buvusio pirkėjo kilusį konfliktą, kad jie susimušė ir kitą dieną dėl muštynių pradėjo iš A. S. bei R. O. reikalauti pinigų-2000 JAV dolerių. A. S. minėjo, kad dėl turto prievartavimo kreipėsi į prokuratūrą. Kitą dieną po susišaudymo „Svainijos“ parduotuvėje susitiko su A. S.. Jis buvo su draugais M. B., V. B. ir dviem R. O. draugais. A. S. paklausė ar buvo per susišaudymą, jis tik galvą papurtė, nieko neatsakė (16 t. 157-160 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo R. J. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, R. J. nurodė, kad A. S. jam pasakojo apie prie parduotuvės „Svainija“ tarp jo ir pirkėjo kilusias muštynes. Šiuo pretekstu juos pradėjo reketuoti. Kartu su A. S. nuvažiavo iki prokuratūros, kurioje dirbo jo sesuo. Sesuo A. S. nuvedė pas prokurorą G. S., kuriam A. S. pasakojo apie turto prievartavimo aplinkybes, kurių jis šiuo metu neprisimena. A. S. pasakojo, kad R. O. dėl turto prievartavimo prie pašto buvo susitikęs su V. T., tačiau šis susitikimas nepadėjo. Po „Svainijos“ įvykių bendravo su A. S., bet šis neminėjo, ar įvykių metu buvo patalpoje. Po A. S. apsilankymo prokuratūroje reikalaujama suma išaugo iki 10 000 JAV dolerių (16 t. 160-163 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo E. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, E. M. nurodė, jog A. S. jam pasakojo, jog parduotuvėje buvo konfliktas, kurio metu jis apgynė žmogų. Po konflikto pradėjo lankytis asmenys, kurie už tai, kad A. S. sumušė jų žmogų, pradėjo reikalauti sumokti 2000 JAV dolerių. A. S. minėjo, kad dėl turto prievartavimo kreipėsi į prokuratūrą, nes pinigų mokėti nesiruošė. Vienas iš tų turto prievartautojų buvo P., priklausęs „šmikinių“ grupuotei. R. O. dėl turto prievartavimo prie pašto buvo susitikęs su V. T. ir kitais, tačiau už tai, kad A. S. kreipėsi į prokuratūrą, reikalaujama suma išaugo iki 10 000 JAV dolerių (16 t. 163-164 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. M. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-01-15 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. M. nurodė, kad A. S. ir R. O. pažįsta, iš teisiamųjų pažįsta K. V.. Tik po „Svainijos“ įvykių sužinojo apie iš A. S. ir R. O. prievartaujama turtą. Prieš įvykius R. O. minėjo, kad tarp A. S. ir pirkėjo buvo kilęs konfliktas, tačiau nerimtas. Po to, kai R. O. buvo paleistas iš laikino sulaikymo, sakė, kad iš jo reikalavo 2000 JAV dolerių, o po to suma išaugo iki 10 000 JAV dolerių. Po „Svainijos“ įvykių A. S. pasakojo, kad buvo patalpoje, kai R. O. šaudė. Pas R. O. per B.kviesti turėjo atvykti 4-5 asmenys, o atvyko aštuoniese. Kai visi suėjo, R. O. pradėjo šaudyti, nes buvo pasiruošęs tai daryti. R. O. prašė nesakyti, kad įvykio metu buvo A. S. ir prašė nuvažiuoti į ligoninę pas K. V. ir paprašyti jo nesakyti, kad buvo A. S.. Kai nuvažiavo pas K. V. į ligoninę, prie jo žmonos perdavė R. O. prašymą nesakyti, kad įvykio metu buvo A. S., tačiau K. V. papasakojo priešingai nei R. O. įvykio aplinkybes. Nemano, kad iš R. O. ir A. S. buvo prievartaujamas turtas, nes R. O. bendravo su V. T.. Be to, nei A. S., nei R. O. iki „Svainijos“ įvykių apie jokį turto prievartavimą užsiminę nebuvo. R. O. minėjo, kad dar iki įvykių pats akinius sudaužė. R. O. 1996 m. lapkričio mėn. teiravosi kiek kainuotų V. T. nužudymas. Įvykio metu peilis, kurį atpažino, buvo įkištas V. R. į rankas. Kai V. R. nenorėjo imti peilio, jam įspyrė. Nieko nežino apie R. O. ir V. T. susitikimą prie centrinio pašto (16 t. 165-175 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojos J. K. parodymuose, kuriuos ji davė Panevėžio apygardos teismo 1999-02-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, J. K. nurodė, kad apie „Svainijos“ įvykius žino tik iš spaudos. Prieš „Svainijos“ įvykius pas ją į namus atėjo R. O. ir palikęs savo telefono numerį prašė jį perduoti V. T., kuris bendravo su jos vyru. Perdavė V. T. R. O. paliktą telefono numerį, ar jie buvo susitikę, nežino (16 t. 186 b.l.).

Teismo posėdyje perskaitytuose liudytojo A. K. parodymuose, kuriuos jis davė Panevėžio apygardos teismo 1999-02-13 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2-8-1999, A. K. nurodė, kad apie „Svainijos“ įvykius sužinojo iš spaudos. Kūčių vakarą į namus buvo atvažiavę V. K., V. R., V. T. ir K.. Su jais apie jokius pinigus, spiritą nekalbėjo. Niekas iš jo jokio turto neprievartavo. Apie turto prievartavimą iš R. O. nieko nežino( 16 t. 199-201 b.l.).

Nukentėjusysis R. O. 1997-03-18 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą prie Panevėžio centrinio pašto, kurioje bendravo su V. T., K. V. ir kitais nurodytais asmenimis. Parodė vietas prie parduotuvės “Svainija“, kuriose du kartus susitiko ir bendravo su R. K. ir kitais kartu atvykusiais asmenimis, kuomet visi prievartavo jo ir A. S. turtą, paaiškino įvykio aplinkybes (3 t. 58-59 b.l.).

Nukentėjusysis R. O. 1997-01-04 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė parduotuvėje “Svainija’ poilsio patalpoje vietas, kuriose buvo atėjusieji ir įvyko konfliktas, paaiškino įvykio aplinkybes (3 t. 15-17 b.l.).

R. O. atpažino A. P. ir nurodė, kad jis kartu su kitais dviem vaikinais prie “Svainijos” parduotuvės iš jo ir A. S. prievartavo turtą - 2000 JAV dolerių (3 t. 29-32 b.l..)

R. O. atpažino V. P. ir nurodė, kad jis pirmą kartą su A. P. ir kitu vaikinu prie “Svainijos” parduotuvės iš jo ir A. S. prievartavo turtą - 2000 JAV dolerių. Rodydamas į R. K. fotonuotrauką paaiškino, kad šis asmuo yra panašus į asmenį, su kuriuo A. S. susimušė (3 t. 33-35 b.l.).

R. O. atpažino G. M. ir nurodė, kad jis kartu su dviem kitais vaikinais, tą antrą kartą, buvo atvykęs prie “Svainijos” parduotuvės ir iš jo bei A. S. prievartavo turtą (3 t. 51-53 b.l.).

R. O. atpažino K. B. kaip asmenį, 1996 12 24 ir anksčiau prievartavusį jo turtą. (19 b.l. 3 t.)

R. O. iš fotonuotraukų atpažino K. V., V. R., V. K., V. T. ir A. L. kaip asmenis, 1996 m. lapkritį prie centrinio pašto ir 1996 12 24 iš jo prievartavusius turtą (3 t. 20, 23-28 b.l.).

R. O. atpažino M. K. ir D. A. kaip asmenis, panašius į 1996 12 24 iš jo prievartavusius turtą (3 t. 21-22, 27-28 b.l.).

Savo parodymus R. O. patvirtino ir akistatų su K. V., A. P., V. P., G. M., A. M., P. K. metu (3 t. 40-46, 60-61, 65-67, 69-70 b.l., 6 t. 27-29, 35 b.l.).

D. O. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą, kurioje 1996 lapkričio mėnesį R. O. ir A. S. bendravo su trimis vaikinais, iš kurių ji pažino V. P. ir R. K. (4 t. 85-86 b.l.).

D. O. atpažino R. K. ir V. P. bei nurodė, kad tai tie patys asmenys, kuriuos kitą dieną po A. S. sumušimo matė prie “Svainijos” parduotuvės besikalbančius su A. S. ir R. O.. Trečiasis pokalbyje dalyvavęs vaikinas panašus į A. P. (4 t. 61-64 b.l.).

D. O. atpažino A. L., V. R., V. T., kaip asmenis 1996 12 24 ir anksčiau besilankiusius parduotuvėje “Svainija”(4 t. 66, 68-69, 73 b.l.).

Savo parodymus D. O. patvirtino ir akistatų su V. P. ir A. P. metu (4 t. 83-84, 87-88 b.l.).

D. K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietą parduotuvėje „Svainija“, kurioje buvo ir būdamas matė, kaip lauke, prie parduotuvės „Svainija“ vaikinas puolė A. S., spyrė besitraukiančiam A. S. į krūtinės ir veido sritis (2 t. 43-45 b.l. ).

D. K. atpažino R. K. kaip asmenį prie "Svainijos" parduotuvės užpuolusį A. S., į jį smūgiavusį kojomis bei rankomis (2 t. 36-42 b.l.).

A. T. atpažino V. T. ir A. L., kurie buvo atvykę 1996 m. gruodžio 21 d. į „Svainijos“ parduotuvę ir ieškojo R. O.. Taip pat atpažino K. B. kaip asmenį, kelias dienas prieš 1996 12 24 įvykius besilankiusį parduotuvėje (4 t. 103-104,108,111 b.l.).

J. A. atpažino V. T. ir A. L., kurie 1996 m. gruodžio 21 d. buvo atvykę į „Svainijos“ parduotuvę ir ieškojo R. O.. Taip pat atpažino K. B. kaip asmenį, kuris 1996 m. gruodžio 22 d. buvo atėjęs į parduotuvę „Svainija“ ir ieškojo savininko (4 t. 114-117,121-122 b.l.).

N. M. atpažino K. B., kuris gruodžio 24 apie 17 val. „Svainijos“ parduotuvėje ieškojo savininko, pirmas užėjo į pagalbines patalpas (4 t. 126-127 b.l.).

A. G. atpažino A. L. kaip asmenį, 1996 12 24 apie 17 val. atvykusį į parduotuvę ir K. B. kaip asmenį, kuris gruodžio 24 apie 16.30 val. ieškojo savininko ir apie 17 val. visus atvykusius nuvedė į trečiąjį aukštą. A. M. K. kaip labai panašų į asmenį, kuris 1996 12 24 apie 17 val. parduotuvėje be eilės pirko sūrelį ir kuris su kitais vaikinais nuėjo pas R. O. (4 t. 135, 137-139 b.l.).

A. M. akistatos su N. V. metu patvirtino savo duotus parodymus. Nesutiko su N. V. tvirtinimu, kad jis K. V. persakė R. O. prašymą nesakyti, jog šaudant 1996 12 24 dalyvavo A. S. (6 t. 19-20 b.l. ).

P. K. atpažino savo peilį kaip vieną iš 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. įvykio vietos apžiūros metu išimtų peteliškės formos peilių, be skylučių rankenoje(6 t. 33-34 b.l. ).

Parodymo atpažinti metu R. T. atpažino peilį, su kuriuo žaidė R. O., kaip vieną iš 1996 m. gruodžio mėn. 24 d. įvykio vietos apžiūros metu išimtų peteliškės formos peilių, be skylučių rankenoje (6 t. 37-38 b.l. ).

V. B. akistatos su R. O. ir S. G. metu patvirtino savo duotus parodymus apie apsilankymą su V. T. „Svainijos“ parduotuvėje. R. O. ir S. G. liudytojo nurodomas aplinkybes paneigė (7 t. 46-49 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. V. nurodė vietas prie parduotuvės „Svainija“ bei pačioje parduotuvėje, kur 1996 12 24 susitiko su atvykusiais bei kur visi stovėjo, kai R. O. pradėjo šaudyti (8 t. 141-144 b.l.).

Iš 1996 11 08 asmens kratos protokolo matyti, kad pas R. K. rastas peilis, kuris jam vėliau grąžintas (9 t. 118 b.l.).

Iš trečios policijos nuovados gaunamos informacijos knygos matyti, kad joje yra įrašas Nr. 4095 apie tai, kad 23.55 val. prie “Svainijos” triukšmauja neblaivūs vyriškiai, į policijos nuovadą pristatyti J. M. ir R. K., iš kurių paimti pasiaiškinimai (2 t.11-13 b.l. ).

Iš piliečių, atvesdintų į trečią PN budėtojų dalį, apskaitos knygos matyti, kad joje yra įrašai Nr. 847 ir Nr. 848 apie tai, kad 1996 11 08 00.10 val. į 3PN pristatyti prie “Svainijos” parduotuvės triukšmavę neblaivus J. M. bei R. K. (2 t. 14-15 b.l. ).

Iš 1997 01 07 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 33 matyti, kad 1997 01 07 A. S. nustatyti randai abiejų lūpų gleivinėje, buvusių žaizdų vietoje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietu buku daiktu, galimai kumščiu, prieš 6-8 savaites. Sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo (10 t. 24 b.l. ).

Iš Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties raštų Nr. 1 ir 3 matyti, kad 1996 12 24 d. 17 val. 01/02 min. buvo gautas kvietimas į Molainių g. 73 esančią parduotuvę “Svainija”. Kvietė D. O.. Kvietimo priežastis- susišaudymas. Keturiems asmenims konstatuota mirtis, o keturiems sužeistiems suteikta medicininė pagalba (5 t. 43, 45 b.l.).

1996 m. gruodžio mėn. 24 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta parduotuvės “Svainija” buvo vieta, patalpų išdėstymas, įvykio vietoje rasti pėdsakai, žmonių lavonai, iš įvykio vietos išimti daiktai. (2 t. 46-74 b.l.).

Iš Panevėžio m. PK pažymos matyti, kad R. O. 1996 12 24 d. 17 val. 42 min. buvo blaivus (3 t.1 b.l.).

Iš 1997 01 05 daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje išimtiems R. O. akiniams sudaužytas vienas stiklas (11 t. 64-66 b.l.).

Iš 1997 01 07 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 32 matyti, kad R. O. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas nedideliu lygiu paviršiumi daiktu, kas pilnai galėjo būti padaryta akinių kaire atramine dalimi suduodant smūgį į akinių kairįjį galą ir persidavus smūgio jėgai per akinių rėmelį buvo nubrozdinta nosies nugarėlės kairės pusės oda (10 t. 3 b.l.).

Iš 2003 09 08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 4770/32/97/N matyti, kad R. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje jo sveikata buvo sutrikusi neilgiau 10 dienų (10 t.5 b.l.).

Iš 1997 06 15 teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 6 matyti, kad 1996 12 24 apie 17 val. R. O. buvo fiziologinio afekto būsenoje, kuri turėjo įtakos jo sąmonei ir veiksmams (pasireiškė sąmonės susiaurėjimo požymiai, aplinkos suvokimas buvo apspręstas emocijų, veiksmai automatizuoti, jų kontrolė nepakankama). Įtakos jo sprendimui nepaklusti turto prievartautojams turėjo siekimas būti nepriklausomu, nenusileisti, išlaikyti savigarbą. Pasipriešinimą ginklu apsprendė įvykio metu kilęs fiziologinis afektas. Atsižvelgiant į R. O. individualias psichologines savybes ir iki 1996 12 24 buvusius jo santykius su jį reketavusiais asmenimis, jis galėjo teisingai įvertinti atvykusiųjų ketinimus. Atskirai kiekvieno atvykusiojo atžvilgiu R. O. sprendimų nepriiminėjo, jam grėsmingoje situacijoje veikė būdamas fiziologinio afekto būsenoje. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad R. O. atliktų iš anksto numatytus veiksmus, imituojant būtinąją gintį arba sąmoningai ją viršijant. Agresyvus V. T. ir kitų atvykusiųjų elgesys turėjo įtakos fiziologinio afekto kilimui. R. O. situacijos suvokimą ir elgesį nagrinėjamo įvykio metu apsprendė tai, kad jis buvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl jo parodymai gali būti ne visai tikslūs ir pilni dėl buvusio aplinkos suvokimo ypatumų tokioje būsenoje (10 t.18-20 b.l.).

Iš 1997 01 05 daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, nuo jų paimti kvapų pavyzdžiai (11 t. 67-69 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 1997 03 08 teismo trasologinės ekspertizės akto Nr. 11-719 ir 1997 02 03 teismo odorologinės ekspertizės akto Nr. 8 matyti, kad šie peiliai yra duriamosios-pjaunamosios grupės nešaunamieji ginklai, pagaminti gamykliniu būdu, vienas iš jų turi D. A. kvapą, antras- M. K.. R. O. kvapo ant peilių nerasta (11 t. 30-34, 39-43 b.l.).

Iš eksperto-odorologo V. B. duotų parodymų matyti, kad įvykis buvo 1996 12 24. Iš 1997 01 05 daiktinių įrodymų- peilių apžiūros protokolo matyti, kad peiliai iki apžiūros buvo supakuoti- vienas voke, antras polietileniniame maišelyje, kvapai nuo jų nuimti apžiūros metu, t.y. 12 parų po įvykio. Tiek popierius, tiek polietilenas nėra hermetiški, todėl įvyko dalies kvapo nugaravimas. Pagal metodinę literatūrą, daiktas, 20 minučių kontaktavęs su žmogaus kūnu, jo kvapą išlaiko iki 3 parų. Kad kvapas išsilaikytų 12 parų, mažiausias kontakto laikas turėtų būti 1 valanda 20 minučių (11 t. 44 b.l.).

Iš 1996-12-25 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 714 matyti, kad V. T. mirė nuo šauto galvos smegenų sužalojimo. Jo lavone rastos aštuonios kulkų įėjimo angos, septynios- išėjimo. Visi sužalojimai šauti, padaryti iš didesnio atstumo nei artimo šūvio, nes nei drabužiuose, nei lavone papildomų šūvio faktorių nerasta. Vertinant jų vietą, kanalų kryptį labiausiai tikėtina, kad jie padaryti jam būnant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Šautos dešinio dilbio ir žasto žaizdos galėjo būti padarytos savigynos metu, dengiantis galvą ranka (10 t.33-40 b.l.).

Iš 1996-12-25 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 715 matyti, kad M. K. mirė kulkai sužalojus galvos smegenis. Jo lavone nustatyta viena šauta “akla” dešinės galvos pusės žaizda. Sužalojimas padarytas šaunamuoju kulkiniu ginklu iš atstumo, didesnio nei artimo šūvio, nes nerasta artimo šūvio pėdsakų. Vertinant kulkos įėjimo angos vietą, žaizdos kanalo kryptį smegenyse, tikėtina, kad M. K. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Kovos ir savigynos žymių nerasta (10 t. 43-45 b.l.).

Iš 1996 12 26 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 716 matyti, kad D. A. mirė kulkai sužalojus galvos smegenis. Jo lavone rastos dvi kulkų įėjimo angos, dvi- išėjimo ir viena “liestinio” pobūdžio. Visi sužalojimai padaryti šaunamuoju kulkiniu ginklu iš atstumo, didesnio nei artimo šūvio, nes nerasta artimo šūvio pėdsakų. Vertinant sužalojimų pobūdį ir vietą, kulkų įėjimo angų vietas, žaizdos kanalo kryptį smegenyse, tikėtina, kad, D. A. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Dalis sužalojimų galėjo būti padaryti savigynos metu dešine ranka dengiantis galvą, nes rankos ir galvos žaizdų kanalai išsidėstę vienoje menamoje linijoje bei kairiąja ranka bandant dengtis galvą (10 t. 48-53 b.l.).

Iš 1996 12 26 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 717 matyti, kad K. B. mirė nuo ūmios mažakraujystės, išsivysčiusios kulkai sužalojus širdį. Jo lavone nustatyta viena kulkos įėjimo anga, viena – išėjimo ir viena “akla” žaizda. Sužalojimai padaryti šaunamuoju kulkiniu ginklu iš atstumo, didesnio nei artimo šūvio, nes nėra papildomų šūvio faktorių. K. B. lavone rastas kairiojo dilbio šautas kiauryminis sužalojimas galėjo būti padarytas savigynos metu, dengiantis nuo šūvio ranka (10 t. 56-58 b.l.).

Iš 1996 12 31 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 2389 matyti, kad K. V. padaryti du šautiniai sužalojimai šaunamuoju kulkiniu ginklu. Sužalojimai galėjo būti padaryti K. V. esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje, sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai nenustatyta. Sužalojimas apysunkis, nes sutrikdoma sveikata ilgam laikui (10 t. 62-63 b.l.).

Iš 1997 01 07 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 28 matyti, kad V. K. padaryti trys šautiniai sužalojimai. V. K. sužalojimų padarymo metu galėjo būti pasisukęs dešiniuoju šonu į šūvio pusę, jo šautiniai sužalojimai nėra būdingi kovai ar savigynai. Sužalojimas apysunkis, nes sutrikdė sveikatą ilgam laikui (10 t. 66-67 b.l.).

Iš 1997 01 07 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 29 matyti, kad A. L. padaryti du šautiniai sužalojimai. A. L. šautinio sužalojimo metu galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje, sužalojimo pobūdis alkūnėje rodo, kad jis dengėsi nuo šūvių ranka. Sužalojimas apysunkis, nes sutrikdė sveikatą ilgam laikui (10 t.70-71 b.l.).

Iš 1997 01 07 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 27 matyti, kad V. R. nustatyti du šautiniai sužalojimai Kokioje padėtyje buvo V. R. šautinių sužalojimų padarymo metu atsakyti negalima, nes nežinoma šūvių kryptis, sužalojimai nebūdingi kovai ar savigynai. Sužalojimas lengvas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą, nes sutrikdė sveikatą trumpam laikui (10 t. 74-75 b.l.).

Iš 1997 06 19 kompleksinės teisės medicinos-kriminalistinės ekspertizės akto Nr. 11-1905/2357 matyti, kad šautiniai V. T. sužalojimai padaryti septyniais šūviais, o jo drabužių pažeidimai padaryti devyniais šūviais, į jį buvo šaudoma esant didesniam negu 40 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Į V. T. galėjo būti šaudoma ir iš K. V. ir iš R. O. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytų vietų. Šautiniai A. L. ir jo drabužių sužalojimai padaryti dviem šūviais, vienas šūvis į jį buvo paleistas esant didesniam negu 40 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties, koks buvo kito šūvio atstumas pasakyti negalima. Šautiniai sužalojimai A. L. dešinėje rankoje galėjo būti padaryti dengiantis jam rankomis nuo šūvių, kokia buvo šūvių kryptis, kokia buvo jo padėtis šūvių metu nustatyti negalima. Kad R. O. abu kartus šovė į A. L. stovėdamas nustatytoje šūvio vietos zonos pozicijoje Nr. 4 (už baro) mažai tikėtina, nes šiuo atveju negalima paaiškinti, kokią kliūtį vieno šūvio metu perėjo kulka prieš pataikydama į jį. Šautiniai V. R. sužalojimai tikimiausiai padaryti dviem šūviais, kategoriškai to tvirtinti negalima, nes šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu šūviu, iš kokio atstumo buvo šauta, kokia buvo jo padėtis šūvių metu, nustatyti negalima. V. R. galvoje sužalojimų nėra, todėl mažai tikėtina, kad šautinis jo dešinės rankos sužalojimas padarytas jam dengiantis šia ranka galvą, taip pat mažai tikėtina, kad, kad R. O., stovėdamas šūvio vietos zonos pozicijoje Nr. 2 (kambario viduryje), galėjo šaudyti į V. R., buvusį pietrytinėje kambario dalyje. Šautiniai V. K. sužalojimai padaryti dviem arba trim šūviais, o jo drabužių pažeidimai padaryti vienu šūviu, iš kokio atstumo buvo šauta nustatyti negalima, šūvių metu V. K. buvo vertikalioje padėtyje. Šautiniai K. V. sužalojimai padaryti dviem šūviais, o jo drabužių pažeidimai padaryti vienu šūviu, iš kokio atstumo buvo šauta nustatyti negalima, šūvių metu K. V. buvo vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Šautiniai M. K. sužalojimai padaryti vienu šūviu, o jo drabužių pažeidimai padaryti dviem šūviais, iš kokio atstumo buvo šauta nustatyti negalima, šūvių metu M. K. galėjo būti vertikalioje padėtyje ir kiek pakreipęs galvą link šovusiojo arba pritūpęs. Pažeidimai striukėje galėjo būti padaryti dengiantis ranka galvą nuo šūvių. Šautiniai K. B. kūno ir drabužių sužalojimai padaryti trim šūviais, į jį buvo šaudoma esant didesniam negu 40 cm atstumui nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūviai, kurių metu padaryti pažeidimai švarko priekyje ir striukė nugaros pusėje bei atitinkami sužalojimai K. B. kūne, buvo padaryti į jį, gulint ant dešiniojo šono. Jeigu šūvių metu K. B. gulėjo kambario nišoje, R. O. turėjo stovėti priešais šią nišą. Šautiniai D. A. sužalojimai padaryti trim šūviais, o jo drabužių pažeidimai padaryti dviem šūviais, iš kokio atstumo buvo šauta į D. A. galvą nustatyti negalima, pažeidimai jo drabužiuose padaryti iš didesnio negu 40 cm atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūvio į galvą metu jis turėjo būti pritūpęs ir palinkęs į dešinę pusę link ginklo ir šovusiojo. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad šūvių eiliškumo ir iš kurios vietos tiksliai buvo šaudoma nustatyti negalima, nurodytų asmenų drabužiuose pažeidimų būdingų savigynai ar grumtynėms, išskyrus nurodytus, nėra (10 t. 83-170 b.l.).

Iš 1997 01 17 teismo balistinio tyrimo akto Nr. 11-5167/11-219 ir 1997 01 30 teismo balistinio tyrimo akto Nr. 11-244 matyti, kad, 25 tyrimui pateiktos tūtelės ir 15 kulkų iššauta iš R. O. pistoleto “PIETRO BERETTA” Nr. E 66593 Y, tikėtina, kad ir kitos 5 kulkos iššautos iš šio pistoleto (kategoriškai nustatyti negalima dėl kulkų deformacijos), dėl didelės deformacijos taip pat negalima nustatyti ar dar 1 kulka iššauta iš R. O. pistoleto (11 t. 47-53,56-58 b.l.).

Iš 1997 01 06 daiktinių įrodymų apžiūros protokolo, 1997 03 13 rašysenos ekspertizės akto Nr. 11-932 ir 1997 02 21 dokumentų techninės ekspertizės akto Nr. 11-520 matyti, kad įvykio vietoje rastos K. V. užrašų knygelės 7 lapo antrame puslapyje (sausio mėn. 2 dienos grafoje) rankraštiniai įrašai- “Dėl balio S.”, 9 lapo antrame puslapyje (sausio mėn. 14 dienos grafoje) rankraštiniai įrašai “B. dėl K.“, 128 l. - “B. 46522”, “A. 45661, 42460, m. 29043“, “B.” K.34807”, 135 l. - “P. 426664, 430584, m. 46813”, “P. 32882 33656“, 129 lape - “C.” - 299 27100, 290 48800, 40595”, 128 l. - “T. A. 32372”, rankraštiniai įrašai tirtuose knygelės lapuose užbraukyti vienodu būdu ir visus neužbraukytus rankraštinius įrašus, bei kai kuriuos užbraukytus, įrašė K. V. (11 t.122-154 b.l., 12 t. 4-10, 12-17 b.l.).

Iš Panevėžio VPK rašto Nr. 2618 bei atlikto apibendrinimo matyti, kad K. V. užrašų knygelėje, tarp esamų įrašų yra nurodyti telefonų abonentai, priklausantys M. K., D. A., A. M., E. P., V. T., K. B., V. P. (11 t. 170-179 b.l.).

Iš 1998-02-10 ir 1998-02-14 daiktinių įrodymų- pokalbių suvestinių mobiliais telefonais apžiūros protokolų, abonentų priklausymo dokumentų, pažymų apie telefoninius skambučius matyti, kad suvestinėse esančių abonentų tikrinamas laikotarpis- 1996 09 16 – 1997 01 31. Pažymose apie bendrą pokalbių skaičių ir pokalbių suvestinėse nurodyta, kad K. V. telefonu bendrauta su D. A., A. P., K. B. abonentais, A. P. telefonu bendrauta su G. M. abonentu, V. T. telefonu bendrauta su V. R., V. K., A. L., M. K., K. V., A. P. abonentais, M. K. telefonu bendrauta su K. V., K. B., A. P., G. M. abonentais, V. K. telefonu bendrauta su A. P., M. K. abonentais, V. R. telefonu bendrauta su V. K., M. K., K. V. abonentais, A. L. telefonu bendrauta su V. R., M. K., V. K. abonentais. R. O. skambino K. B., V. K., A. P. ir V. T. abonentai (12 t.125-177 b.l., 13 t. 1-168 b.l.).

Iš policijos pranešimo matyti, kad Panevėžio m. policijos mobilus patrulis yra užregistravęs 1996 m. antrame pusmetyje transporto priemones, kuriose kartu vyko A. P. su V. P., V. P. su R. K. bei kitais asmenim. (9 t. 161-165 b.l.).

Iš kratos protokolo ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad kratos pas A. Č. metu rastose 5 fotonuotraukose kartu nusifotografavę: R. K., A. Č., V. P., E. S., A. P., G. M. (9 t. 66-72 b.l.).

Panevėžio m. vyriausiojo policijos komisariato 1997-06-10 pranešime Nr. 9308 nurodyta, kad 1996 Panevėžio mieste tarp nusikalstamų grupuočių narių „Psicho“ pravardę turėjo E. Č., D. J. ir V. T.. “Pingvino” pravardę turėjo V. R.. (9 t.167-168 b.l.).

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 1998-04-15 pažymoje nurodyta, kad yra sukaupta informacija apie V. T., M. K., V. K., A. L., V. R., K. V., D. A., S. B. ir su jais susijusių asmenų nusikalstamą veiklą. 1995/6 m. V. T., žinomas “P.” pravarde, subūrė grupę į kurią įėjo M. K., V. K., A. L., V. R. bei jauni asmenys, linkę nusikalsti. Apie V. R. (pravarde „P.“) „sukaupti duomenys, kad rinkdamas informaciją apie pelningai besiverčiančius Panevėžio verslininkus numatydavęs asmenis, iš kurių bus prievartaujamas turtas, reikalaujant mokėti pinigų sumas ar įtraukiant į verslą. Sprendžiant iš operatyvinės informacijos, būtent V. R. tvarkydavęs nusikalstamu būdu įgytas V. T. grupuotės lėšas, rūpindavęsis jų investavimu į verslą“. Grupė, be kitų nusikaltimų užsiėmė turto prievartavimu. „Analizuojant Panevėžio miesto policijos sukauptą informaciją nustatyta, kad visi išvardinti asmenys įvairios, sudėties grupėse nuolat: kartu važinėdavę policijos pareigūnų tikrinamomis automašinomis, buvo atvesdinami į PK asmenybės nustatymui, palaikydavę ryšius mobiliais telefonais, pastebėti visi kartu nuolatinio susibūrimo vietose- prie „Nevėžio“ viešbučio, Laisvės a., prie centrinio pašto, Respublikos g. 56, visi jie teisti už įvairius nusikaltimus, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, versdavosi aukščiau aprašyta bendra nusikalstama veikla (tą patvirtina ir nurodytų baudžiamųjų bylų, teismų nuosprendžių duomenys), todėl remiantis minėta informacija akivaizdu, kad V. T., M. K., V. K., A. L., V. R. siejo ilgalaikė nusikalstama veikla. Veikdami grupėje tarpusavyje bei kartu su kitais asmenimis vykdė įvairius nusikaltimus. Išvardinti asmenys legalių pragyvenimo šaltinių ar lėšų neturėjo, vertėsi nusikalstama veikla. Grupė turėjo savo struktūrą, tam tikrą hierarchiją- nurodyti asmenys sudarė V. T. grupuotės branduolį. Bendrai vykdė nusikaltimus... Remiantis išdėstytu darytina išvadas, kad V. T. vadovaujamai grupuotei būdingi organizuotos grupės požymiai“. (8 t. 127-130 b.l.).

Liudytojas R. L. (jis tuo metu dirbo operatyviniu darbuotoju ir pats ruošė minėtas dvi pažymas) parodė, jog pažymas ruošė remdamasis operatyvinių bylų duomenimis, kurios neišlikę ir, apart jo parodymų, nėra kitų patvirtinimų dėl pažymų pagrįstumo. Operatyvinėse bylose figūravo ir V. R., kuris bendravo su V. T.. Su V. R. jam asmeniškai bendrauti neteko, jis palaikė ryšius su keliomis nusikalstamomis grupuotėmis. Teigti, jog V. R. padarė konkretų nusikaltimą negali, bet jis buvo atvažiavęs Kūčių vakarą į „Svainiją“. V. R. prevencinės priemonės nebuvo taikomos, jos buvo taikomos aktyvesniems grupuočių nariams. Kartu su V. T. prievartauti verslininkų turtą atvažiuodavo ir V. R..

Motyvuojamoji nuosprendžio dalis

Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir patikrinęs tiesiogiai teisiamajame posėdyje bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad, kaltinamasis V. R. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. 5 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.

Pagal kaltinamąjį aktą V. R. kaltinamas, kad jis nuo 1996-11-08 iki 1996-12-24 veikdamas organizuotoje grupėje su jau nuteistais bei mirusiais asmenimis (R. K., A. L., V. T., M. K. ir kt.), o taip pat su nenustatytais asmenimis prievartavo A. S. ir R. O. turtą, o būtent: žinodamas, kad 1996-11-08 prie parduotuvės „Svainija“, R,K. su V. P. ir A. P., po to 1996-11-11 R. K., A. P. bei G. M. vėl prie „Svainiuos“ parduotuvės, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė A. S. (miręs) ir R. O. perduoti savo naudai jų abiejų turtą- 2000 JAV dolerių, ir tęsdamas organizuotoje grupėje kartu su V. T., A. L., K. V.,V. K. vykdomą A. S. bei R. O. turto prievartavimą, 1996-11-18 apie 17 val. prie centrinio pašto, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė R. O. savo ir organizuotos grupės narių naudai perduoti didelės vertės turtą- 10000 JAV dolerių arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus- neatligintinai tiekti maisto produktus laisvės atėmimo bausmes atliekantiems kitiems organizuotos grupės nariams; po to 1996-12-24 apie 17 val. parduotuvėje „Svainija“ tokiu pat būdu reikalavo, kad nukentėjusieji atliktų anksčiau reikalaujamus veiksmus. Iš kaltimo V. R. išskirtini ir atskirai išnagrinėti keli aspektai: tai, kad jis veikė organizuotoje grupėje; tai, kad jis žinojo apie organizuotos grupės pradėtą svetimo turto prievartavimą 1996-11-08 ir 1996-11-11 prie parduotuvės „Svainija“; tai, kad jis betarpiškai dalyvavo prievartaujant svetimą turtą 1996-11-18 prie centrinio pašto ir Kūčių vakarą „Svainijos“ parduotuvėje 1996-12-24.

Nagrinėjant ar V. R. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tikslinga visų pirma išanalizuoti bei įvertinti nukentėjusiojo R. O. parodymus. Teismo posėdyje jis parodė, kad tarp kitų asmenų, kurie iš jo prievartavo turtą prie centrinio pašto, V. R. nebuvo. Tai R. O. pakartojo kelis kartus, net ir po kelių pertraukų posėdyje tvirtai bei neabejodamas patvirtino, kad V. R. tikrai nebuvo nei 1996-11-08 ir 1996-11-11 prie „Svainijos“, nei 1996-11-18 prie centrinio pašto. Jis argumentuotai paaiškino, jog po visų šių įvykių jautė didelę įtampą, stresą, todėl galėjo apsirikti, ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, jog prie pašto buvo ir V. R.. R. O. V. R. neprisimena kaip atvykusio į „Svainiją“ net ir Kūčių vakarą gruodžio 24 d., su V. R. tuo metu jis nekalbėjo, pastarasis jokio turto neprievartavo. Ir iš tikrųjų tokie nukentėjusiojo paaiškinimai yra logiški ir suprantami. Po kitų, šiuo metu jau nuteistų asmenų spaudimo, vėliau po tragiškų įvykių „Svainijoje“ Kūčių vakarą, R. O. tikrai galėjo būti išsigandęs, pasimetęs ir visai suprantama, kad jis galėjo ne visai objektyviai vertinti to meto situaciją, apsirikti dėl jį užklupusių įvykių atskirų detalių, tuo labiau, kad tuo metu ilgą laiką jis ir pats buvo įtariamasis, buvo sulaikytas (3 t. 6-12 b.l.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta tik 1998-04-16. (3 t. 83-84 b.l.). O kaip tik turėdamas įtariamojo statusą, R. O. pagal fotonuotraukas atpažino V. R. kaip asmenį buvusį prie pašto bei Kūčių vakarą „Svainijoje“. (3 t. 23 b.l.). Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia atlikti asmenų atpažindinimus ir pagal fotonuotraukas, jeigu parodyti asmens negalima arba kai reikia užtikrinti nukentėjusiojo asmens saugumą. Bet vėliau jau vertinant įrodymus, reikia atsižvelgti, kad fotonuotraukos, ypač atsižvelgiant į jų kokybę bei dydį, negali suteikti tiek informacijos, kiek šios informacijos suteikia asmens atpažinimas natūroje, kai atpažintinas asmuo matomas visu ūgiu su visomis specifinėmis kūno dalimis. Atpažįstantis asmuo- R. O. atpažinimo protokole nenurodė pagal kokius požymius atpažino V. R., šis ikiteisminio tyrimo (tuo metu parengtinio tyrimo) veiksmas nebuvo fotografuojamas ar kitaip vizualiai fiksuojamas, kaip tai reglamentuoja BPK 193 str. 2 d. Tai padaryta nebuvo ir šių įstatymo reikalavimų nesilaikymas, jau yra baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas. Nors baigiant ikiteisminį tyrimą pats V. R. prašė, jog jis būtų parodytas atpažinimui tiesiogiai (13 t. 177 b.l.), šis jo prašymas buvo atmestas, o teismo salėje R. O. pamatęs V. R. natūroje, nurodė, kad atpažinimo metu jis apsiriko ir V. R. jo nereketavo. Dėl visų šių argumentų, atsižvelgdamas į kitų įrodymų visumą, kurie bus aptariami vėliau, teismas laiko patikimais ir teisingais R. O. teismo posėdyje duotus parodymus, o jie, kaip vienas iš įrodymų, patvirtina, jog V. R. nukentėjusiojo turto neprievartavo.

Kaip vienais iš įrodymų kaltinimas V. R. grindžiamas ir jau cituotomis policijos komisariato operatyvinių tarnybų 1997-06-10 ir 1988-04-15 parašytomis pažymomis (9 t. 167-168, 8 t. 127-130 b.l.). Pirmoje pažymoje nurodoma, kad operatyviniais duomenimis nustatyta, jog 1996 metais Panevėžio mieste tarp nusikalstamų grupuočių narių „P.“ pravardes turėjo E. Č., D. J. ir V. T.. „P.“ pravardę turėjo V. R.. Kad pastarasis turėjo „P.“ pravardę abejonių nekyla, tai nustatyta ir kitais bylos duomenimis, bet vien tokios pravardės turėjimas jokiu būdu neleidžia teigti, kad V. R. padarė kaltinimo jam inkriminuotą nusikaltimą ar jis buvo organizuotos grupės narys. Pravardes turi ir įžymūs sportininkai bei dainininkai, o pravardės turėjimas nuo to konkretaus asmens norų dažniausiai nepriklauso.

Antroji pažyma irgi yra deklaratyvaus, trafaretinio pobūdžio, atskiri teiginiai joje prieštarauja vieni kitiems. Be to, nėra galimybių patikrinti pažymoje nurodytus teiginius kitais objektyviais duomenimis, nes operatyvinės bylos neišlikę, jose nurodytų duomenų šaltiniai nežinomi ir pilnai tikėtina, kad jose gali būti subjektyvaus pobūdžio elementų. Pažymoje teigiama, kad V. R. priklausė „Psicho“ vadovaujamai pastoviai organizuotai grupei, nes jis ir kiti pažymoje išvardinti grupės asmenys nuolat kartu važinėdavo policijos pareigūnų tikrinamais automobiliais, buvo atvesdinami į PK asmenybės nustatymui, palaikydavę ryšius mobiliaisiais telefonais, yra teisti už įvairius nusikaltimus, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, versdavosi nusikalstama veikla. Šia pažyma vėliau ištisai remiamasi kaip įrodymu ir kaltinamajame akte Kas liečia kitus pažymoje nurodytus asmenis, tai ši pažyma gal ir duoda vertingos informacijos, bet dabar nagrinėjama ir vertinama yra ne kitų organizuotos grupės narių veikla, o konkrečiai V. R. veiksmai. Kad V. R. teistas pažymoje nurodyta teisingai. Iš tikrųjų 1981 m. jis teistas kartu su milicijos pareigūnais už tai, kad bendrininkavo jiems viršijant pareiginius įgaliojimus (2 t. 114-117 b.l.), bet tai neturi jokių sąsajų nei su organizuota grupe, nei su inkriminuojamu nusikaltimu. Tiek pažymoje, tiek kaltinamajame akte kaip vienu iš organizuotos grupės požymių nurodoma, jog V. R. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio ar lėšų, jį su organizuota grupe siejo ilgalaikė nusikalstama veika, jis vykdė nusikaltimus, vertėsi nusikalstama veikla. Bet tame pačiame kaltinamajame akte nurodoma ir iš bylos dokumentų matyti, kad veikos padarymo metu V. R. dirbo individualioje įmonėje „Juodasis jaguaras“ (2 t. 121-123 b.l.), tai patvirtinama ir SODROS pažymomis, administracine tvarka nebaustas (2 t. 118 b.l.), jokiose įskaitose neregistruotas, prevencinio pobūdžio įstatymai jam netaikyti. Teisme nustatyta, jog jis buvo dar ir restorano „Senas parkas“ direktorius, o kad tai būtų buvusi nelegali veikla ir tuo pažeisti įstatymai, duomenų nėra. Jis neteistas nei už ilgalaikę, nei už trumpalaikę nusikalstamą veiklą. Trafaretinis yra ir pažymos teiginys (kaip vienas iš organizuotos grupės požymių), jog V. R. kartu su kitais pažymoje nurodytais asmenimis buvo atvesdinami į policiją asmenybės nustatymui. Jeigu jis būtų buvęs nusikalstamos grupės narys, tai jo asmenybės jau nebūtų reikėję nustatinėti. Kas liečia telefoninius pokalbius tarp atskirų pažymoje nurodytų asmenų, tai iš tikrųjų kai kurie iš jų tarpusavyje kalbėjosi 254 kartus, kiti nuo 22 iki 29 kartų, tuo tarpu V. R. su K. V. telefonu kalbėjosi tik 1 kartą. Kad V. R. vienaip ar kitaip pažinojo pažymoje nurodytus asmenis, su jais bendravo- tai pripažįsta ir pats V. R.. Daugiau kartų V. R. telefonu yra kalbėjęs su V. K. ir M. K. (12 t. 143 b.l.), kuriuos jis irgi pažinojo, bendravimo su jais neneigia, tačiau duomenų apie jų pokalbių tyrinį, nėra. Telefoninius pokalbius gal ir būtų galima vertinti bei pripažinti netiesioginiu įrodymu, bet tik kitų įrodymų visumoje, tačiau juos laikyti vieninteliu kaltės įrodymu, jokiu būdu negalima. Todėl tam, jog visi šie aukščiau analizuoti faktai leistų nuspręsti, kad V. R. buvo organizuotos grupės narys ir su šia grupe įvykdė nusikaltimą, konkrečių ir objektyvių įrodymų nėra. Nors tai ne R. O. kompetencija, bet ir jis teismo posėdyje nurodė, kad jis pažinojo V. T. ir kitus, tai buvo organizuota grupė, bet V. R. grupei nepriklausė, o tik palaikė draugiškus santykius su jais.

Pažymoje taip pat teigiama, jog V. R. rinkdavęs informaciją apie Panevėžio verslininkus, nustatydavęs reketuotinus asmenis, tvarkydavęs V. T. grupuotės lėšas. Bet ir šios išvados nėra galimybių pagrįsti objektyviais duomenimis. Komentuojamos pažymos išvados, apibūdinančios organizuotos grupės požymius, jeigu jas būtų galima pripažinti objektyviomis, labiau tiktų nusikalstamo susivienijimo (kurį numatė ir iki 2003-05-01 galiojęs BK) sąvokai, bet V. R. tuo ir nekaltinamas. Pagal BK 25 str. 3 d. nuostatas organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo ar nusikaltimų padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai. Nagrinėjamu V. R. atveju šių požymių nebuvo ir tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, šios dvi policijos komisariato pažymos negali būti laikomos V. R. kaltę įrodančiais įrodymais.

Kad V. R. kartu su kitais jau nuteistais ar žuvusiais asmenimis buvo pas R. O. „Svainijos“ parduotuvėje Kūčių vakarą, kai vyko paskutinis turto prievartavimo veiksmas, abejonių nėra, tai įrodyta neginčytinai ir atskirai to klausimo aptarinėti nėra prasmės. Klausimas kyla tik dėl to ar ten jis atsirado sąmoningai turėdamas tikslą prievartauti R. O. turtą, ar atsitiktinai. Todėl kitų įrodymų kontekste reikia paanalizuoti bei įvertinti ir liudytojų parodymus, kurie kaltinamajame akte nurodomi, kaip V. R. kaltės įrodymai.

Nors liudytoja D. K. (K.) nagrinėjant bylą Nr.2⁴-8/99 teismo posėdyje yra nurodžiusi (16 t. 97-98 b.l.), jog iki Kūčių likus apie 3 dienoms Į „Svainijos“ parduotuvę buvo atėję 7-6 vaikinai, gal 5, tarp kurių buvo ir „Pingvinas“, bet kitos parduotuvės pardavėjos bei darbuotojos atpažinimų metu V. R. neatpažino ir to nenurodo. „Svainijos“ parduotuvės vedėja A. T. (4 t. 109 b.l.), pardavėja J. A. (4 t.123 b.l.), pardavėja A. G. (4 t. 132 b.l.), pagalbinė darbininkė M. M. (4 t. 150 b.l.), joms parodžius nuotraukas, tarp kurių buvo ir V. R. fotonuotrauka, jo neatpažino, nors kai kuriuos kitus su įvykiu susijusius asmenis jos atpažino. Jau miręs nukentėjusysis A. S. pagal nuotraukas V. R. atpažino, bet tik kaip buvusį „Svainijos“ parduotuvės 3 aukšte Kūčių vakarą per sušaudymą. (4 t. 13 b.l.). Liudytoja D. O. irgi V. R. atpažino pagal nuotraukas tik kaip buvusį parduotuvėje Kūčių vakarą. ( 4 t. 68 b.l.). Įslaptintas liudytojas „G.“ teismo posėdyje nagrinėjant kitų asmenų baudžiamąją bylą yra parodęs: „Dar žinojau iš pasakojimų, kad „P.“, t.y. V. R., tvarkė P. grupuotėje ūkinius reikalus, nustatinėjo duoklės dydžius. Žinau, kad jis turėjo įsigijęs restoraną „Senas parkas“. Daugiau apie įvykius, susijusius su „Svainija“, aš žinau tik iš žiniasklaidos ir nieko daugiau pasakyti negaliu“. (byla Nr. 1-8-10/2004, b.l. 310). Kaip matyti iš šio liudytojų parodymų, šie jo teiginiai yra išvestiniai, pats asmeniškai jis nieko nežino, tai jis kažkur tik girdėjo. Kadangi šis liudytojas nenurodo iš kur tai girdėjo, šių parodymų neįmanoma ir patikrinti. Yra tikimybė, kad šiai jo nuomonei susiformuoti padėjo ir tuometinėje žiniasklaidoje gan plačiai komentuojami šie įvykiai. Neatmetama galimybė, jog šio liudytojo parodymai padėjo suformuluoti ir jau minėtą pažymą, kurioje V. R. įvardijamas kaip organizuotos grupės finansinis ūkvedys. Kiti įslaptinti liudytojai „J.“, „S.“, „A.“, „T. T.“ (byla Nr.1-8-10/2004, b.l. 307-309) konkrečiai apie V. R. iš viso nieko neparodė. Liudytojas S. P. yra parodęs, jog privatizavus „Nevėžio“ viešbučio restoraną, čia dažnokai ateidavo pavalgyti jam iš matymo pažįstami V. T., V. K., M. K., K. B., V. R., bet kuris su kuriuo ateidavo jis neprisimena. Liudytojai E. S., V. L. V. R. įvardijo kaip V. T. draugą, bet, kad V. R. pažinojo V. T. neneigia ir jis pats. Nesant daugiau informacijos apie šiuos faktus, negalima teigti, jog V. R. palaikė nusikalstamus ryšius su nusikalstamos grupės nariais, tuo labiau, kad kaltinamajame akte pastarųjų liudytojų parodymais nesiremiama. Anksčiau nuteisti asmenys irgi neparodo, kad V. R. būtų dalyvavęs prievartaujant R. O. ir A. S. turtą. Kas liečia V. R. pasislėpimą, tai jam gydantis Vilniaus ligoninėje, Panevėžio policijos vadovaujantys pareigūnai K. K., S. S., A. J. gavo apygardos prokuratūros nurodymą jo nesaugoti ir jis netrukdomas iš ligoninės išvyko. Pats V. R. motyvuoja, jog pasislėpė bijodamas susidorojimo su juo, kaip buvo iš tikrųjų- ar jis pasislėpė dėl šios priežasties, ar vengdamas atsakomybės, dabartiniu metu nustatyti jau neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Jeigu kitų organizuotos grupės narių kaltė dėl R. O. turto prievartavimo neginčytinai įrodyta, jie nuteisti, tai nereiškia, kad jų įvykdyti nusikalstami veiksmai, jų kaltės įrodymai automatiškai turi būti perkeliami bei taikomi ir V. R.. Ankstesniuose nuosprendžiuose V. R. liečiantys įrodymai nebuvo nagrinėjami bei vertinami ir jo kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas. Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamojo akto turinio matyti, kad būtent tuo lengvesniu keliu ir ėjo ikiteisminis tyrimas- mechaniškai visus duomenis perkeldamas iš ankstesnių bylų į šią bylą. O individualizavus V. R. veiksmus, išnagrinėjus tik konkrečiai jo kaltę grindžiamus įrodymus, šiuos tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus sugretinus su visų įrodymų visuma, darytina neabejotina išvada, jog V. R. kaltinimu jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Teismas pripažįsta, kad Kūčių vakarą parduotuvėje „Svainija“ V. R. atsirado atsitiktinai, apie pasirengimą prievartauti, vėliau prievartaujamą turtą iš R. O. bei A. S., nieko nežinojo ir negalėjo žinoti.

Teismas turi laisvai vertinti įrodymus ir nuteisti asmenį tik tuomet, kai ištyrus įrodymus įsitikinama kaltinamojo kaltumu, jo kaltumas turi būti įrodytas visiškai ir besąlygiškai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o nagrinėjamojoje byloje yra atvirkščiai- pareikštas kaltinimas ir V. R. kaltumas kaltinamuoju aktu bei teisiamajame posėdyje prokuroro yra grindžiamas daugiau prielaidomis, negu kad objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Kaltinimui dėl padarytos nusikalstamos veikos pagrįsti baudžiamajame procese, be kitų įrodymų, daug reikšmės turi nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Bet jų patikrinimas yra būtina sąlyga, norint išvengti neteisingo asmens nuteisimo. Be jų parodymų patikrinimo, būtina išaiškinti ir ar nukentėjusysis bei liudytojas teisingai suprato tam tikrų faktų esmę, ar gerai juos prisimena ir teisingai išdėstė duodamas parodymus. Tai ypač liečia R. O. parodymus, kurie įvertinti jau anksčiau. Jeigu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, tai išteisinamasis nuosprendis gali būti priimtas ir suabejojus įrodymų tikrumu, kuriais grindžiamas kaltinimas, bet abejonės turi būti paremtos atitinkamais bylos duomenimis- kas ir padaryta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir tam teismas išnaudojo visas galimybes. Visos abejonės, dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu negalima jų pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į visus šiuos motyvus, teismas konstatuoja, kad V. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Kadangi V. R. išteisinamas, baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo klausimas nesvarstytinas.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį turi būti priimtas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, todėl V. R. naikintinos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 10000 litų užstatas. (2 t. 104-110 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302-303 str., 308 str.,

nusprendė:

V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d. dėl R. O. ir A. S. turto prievartavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. V. R. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 10000 (dešimties tūkstančių) litų užstatą.

Grąžinti užstato davėjui V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) dešimties tūkstančių litų užstatą, jo sumokėtą 2005-09-09 banke SEB VILNIAUS BANKAS į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Vytautas Norkūnas