- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- N-444-952-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00151-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimu V. Z. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad V. Z. 2010 m. vasario 9 d., apie 08.06 val., prie Chemikų g. 118 namo, Jonavoje, atbuline eiga vairuodamas automobilį VW Golf, neįsitikino, kad tai saugu, atsirėmė į kitą stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadintas automobilis Rover 214. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Tuo V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 ir 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Z. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog iš teismo nutarimo nėra aišku, už kokios veikos padarymą jis traukiamas atsakomybėn. Taip pat mano, jog jo veikoje nėra inkriminuojamo pažeidimo sudėties, kadangi nėra tyčios. Apeliantas nurodo, jog jis manė atsirėmęs į pusnį, ant jo automobilio jokių apgadinimų nėra, automobilio Rover apgadinimas nežymus. Įvykis atsitiko tamsiu paros metu, pareiškėjui skubant, sniego pilnoje aikštelėje. Mano, jog apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus – liudytojo A. N. (A. N.) parodymai nesudaro pagrindo pareiškėjo pripažinti kaltu, be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų M. S. ir V. Z. parodymus. Atkreipia dėmesį, kad net po įvykio nukentėjusysis pas jį nebuvo atvykęs dėl žalos atlyginimo, kas leidžia abejoti automobilio Rover apgadinimų atsiradimo aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu apeliantas pripažintas kaltu dėl 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apeliaciniame skunde V. Z. neigia savo kaltę ir nurodo, jog iš įvykio vietos nuvažiavo manydamas, jog atsitrenkė į pusnį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.
Tai, kad V. Z. 2010 m. vasario 9 d. atbulas vairuodamas automobilį atsitrenkė ir apgadino stovinčią kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, patvirtina liudytojo A. N. paaiškinimas pareigūnams (b. l. 19), jo parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 38-40, 42). Šis liudytojas tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, jis aiškiai ir tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, jog įsidėmėjo vairuotą automobilį ir jo valstybinius numerius, taip pat automobilį vairavusį asmenį. Minėtas liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nepažįsta nei atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiojo, jo parodymai logiški, nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Be to, šio liudytojo parodymai, įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), automobilių apgadinimų nuotraukos (b. l. 13-16, 21-23), tarnybiniai pranešimai (b. l. 8-9), nukentėjusiojo paaiškinimai (b. l. 11, 35-36)), leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent V. Z. vairuotas automobilis VW Golf dalyvavo eismo įvykyje ir padarė apgadinimus. Automobilių apgadinimų skirtumai gali būti paaiškinami automobilių susidūrimo kampu (susidūrė įstrižai) bei skirtingomis kontaktavusių detalių medžiagomis (VW Golf bamperis – plastikinis, Rover sparnas – metalinis). Taip pat pažymėtina, kad tiek liudytojas A. N. nurodė, tiek atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad V. Z. po kontakto su automobiliu Rover buvo išlipęs iš savo automobilio, apžiūrėti, kas atsitiko. V. Z. pripažįsta matęs Rover apgadinimus, tačiau teigia nesuvokęs, kad būtent jis juos padarė. Tokia apelianto pozicija atmestina kaip nepagrįsta ir laikytina pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsakomybės. Įvertinus tai, kad vairuotojas eismo įvykio vietoje nepasiliko, jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu liudytojų V. Z. ir M. S. parodymų vertinimu – šie liudytojai yra susiję su apeliantu giminystės ir draugystės ryšiais, todėl siekia jam padėti išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad jų parodymai yra prieštaringi (pvz., M. S. nurodo, kad iš automobilio buvo išlipęs ir padėjo išstumti automobilį VW Golf iš pusnies, nors kiti liudytojai nurodo visai kitokias aplinkybes; be to, jis teigia, kad sėdėjo automobilio gale, kai tuo tarpu liudytojas V. Z. aiškina, kad M. S. sėdėjo priekyje). Be to, iš bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo A. N. parodymų matyti, kad jis aiškiai matė, jog automobilyje VW Golf kitų asmenų, išskyrus vairuotoją, nebuvo (b. l. 38).
Aplinkybė, kad nukentėjusysis neatėjo pas pažeidėją prašyti žalos atlyginimo, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant V. Z. atsakomybės klausimą. Be to, teisės aktai nenumato pareigos būtent nukentėjusiajam kreiptis į pažeidėją. Taip pat iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad jis kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę (b. l. 36).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.