Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A–46-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija1.2.6.1, 2.1.6.2. (S)

2008 m. sausio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos m iesto apylinkės teismo 2007-10-22 nuosprendžio, kuriuo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 146 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL dydžio (1875 Lt) bauda.

Iš V. G. ir L. L. priteista solidariai 2000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai S. T..

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir L. L., tačiau nuosprendis jam neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 25 d., apie 11.40 val., Taikos pr. 61, Klaipėdoje, prekybos centre „Akropolis“, dirbdamas kartu su L. L. UAB „VP Sauga“ apsaugos darbuotojais bei neturėdami teisėto pagrindo, UAB „VP Sauga“ tarnybinėse patalpose apytikriai 35 minutėms užrakino nukentėjusiąją S. T., tuo nukentėjusiajai S. T. neteisėtai atimdami laisvę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi ne tik jo bei kitų apsaugos darbuotojų parodymams, tačiau ir parduotuvės „Drogas“ vedėjos A. D. parodymams. A. D. teisme patvirtino, kad nukentėjusioji S. T. apžiūrinėjo prekes už kasų, o šito nebuvo galima daryti. Įvykio metu salėje žmonių daugiau nebuvo, tačiau išgirdus triukšmą, sklindantį iš salės, televizoriaus ekrane pamatė, kad salėje kilo konfliktas tarp pirkėjos ir pardavėjų, kurių viena net apsiverkė. Vedėja iš karto suprato, kad nukentėjusioji S. T. tyčia sudaužė kiaulę-taupyklę, todėl paprašė pagalbos vieno iš apsaugos darbuotojų. Konflikto pradžią matė apsaugos darbuotojas S. S., kuris apelianto paprašė pirkėją S. T. palydėti į tarnybines patalpas. Apeliantas palydėjo S. T. į tarnybines patalpas, kuriose laukė parduotuvės vedėjos A. D. bei apsaugos viršininko V. N.. Atvykus minėtiems asmenims parašė tarnybinius pranešimus, o vedėja parašė pareiškimą dėl tyčinio kiaulės- taupyklės sudaužymo. Nuteistasis L. L. tuo metu dirbo operatoriumi ir stebėjo pirkėjus visame prekybos centre „Akropolis“. L. L. net nepakilo iš savo darbo vietos, kai į tarnybines apsaugos patalpas įvedė nukentėjusiąją S. T.. S. T. stovėjo tarpduryje ir laisvai kalbėjo telefonu. Durų niekas neužrakino. Visi apsaugos darbuotojai matė, kaip nukentėjusioji S. T. laisvai bendravo telefonu. Apylinkės teismo nuosprendyje nenurodyti apelianto veiksmai, dėl kurių jis neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai S. T., nes jis tik palydėjo S. T. į tarnybines apsaugos patalpas. Apsaugos viršininkas V. N. į patalpas atėjo iki atvykstant policijos darbuotojams, o ne kaip nurodyta nuosprendyje, atvykus policijos darbuotojams. Tai prieštarauja tiek paties V. N., tiek liudytojų S. S., A. D. parodymams. Taip pat nuosprendyje konstatuojama, kad policijos darbuotojai R. Š., V. P. patvirtino tą faktą, jog patalpos durys buvo uždarytos, tačiau teismo posėdžio protokole užfiksuoti kiti policijos darbuotojo V. P. parodymai. Jis parodė, kad patalpos, kurioje buvo nukentėjusioji jiems atvykus, durys buvo atidarytos (t. 2, b. l. 33-34). Taip pat apeliantas nurodo, kad pagal BPK 261 str. teismo posėdžio protokole turi būti užfiksuotas liudytojų parodymų turinys, tačiau policijos darbuotojo R. Š. parodymai protokole buvo ne koreguojami, o klastojami. Teismo posėdžio protokole padaryti įrašai kitu rašalu, jis abejoja, ar tą įrašą padarė tas pats asmuo (t. 2, b. l. 33). Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimas buvo taip pat aliekamas neobjektyviai, paviršutiniškai, nes laiku nepaimti vaizdo įrašai iš UAB VP „Sauga“, bei nepaimti vaizdo įrašai iš parduotuvės „Drogas“, jie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiosios S. T. parodymus apie neteisėtą laisvės atėmimą.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 146 str. 1 d. Apkaltinamajame nuosprendyje detaliai išdėstytos teismo išvados, pagrindžiančios apelianto kaltumą.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kodėl nukentėjusiosios S. T. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė šios nukentėjusiosios parodymus, remdamasis visa baudžiamosios bylos medžiaga, juos vertino kaip įrodymų visetą, neatskirdamas vienus įrodymus nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad parduotuvėje „Drogas“ nukentėjusioji sudaužė kiaulę-taupyklę ir dėl tos priežasties, kad pastaroji nesumokėjo už sudaužytą prekę, prekybos centro UAB VP „Sauga“ apsaugos darbuotojų ji buvo palydėta iki apsaugos tarnybos tarnybinių patalpų.

Nukentėjusioji parodė, kad ji buvo užrakinta patalpoje, prašė apsaugos darbuotojų, kad ją išleistų (t. 2, b. l. 29-30). Kad nukentėjusioji buvo užrakinta, patvirtino liudytojas R. Š.. Jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad durys buvo užrakintos (t. 1, b. l. 37, t. 2, b. l. 33). Kad minėtos tarnybinės patalpos, kuriose buvo nukentėjusioji, buvo užrakintos, patvirtino ir liudytojas V. P. (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 34). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad V. P. nurodo, jog durys buvo atidarytos, tačiau tokie argumentai buvo paneigti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad durys buvo užrakintos. Teisiamojo posėdžio metu jis suabejojo savo parodymais, nes tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad „apsaugos darbuotojai atidarė duris ir moteris buvo toje patalpoje“ (t. 2, b. l. 34), todėl pagrįstai apylinkės teismas nenustatė jokių priežasčių abejoti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu.

Byloje taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios telefoniniai pokalbiai, kurių metu ji skambino į policiją ir kreipėsi pagalbos, nes yra užrakinta (t. 1, b. l. 22). Tai rodo, kad nukentėjusioji skambino esant svarbiai priežasčiai. Ji pokalbių metu policijai nurodė jai žinomas aplinkybes ir išgyveno dėl neaiškaus jos pačios likimo. Be to, nesulaukusi pagalbos bei nepasikeitus įvykio aplinkybėms, ji į policiją skambino ir antrą kartą. Analogiškas aplinkybes mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusioji nurodė ir liudytojams J. B. bei R.A. S., kuriems ji skambino, kada buvo uždaryta apsaugos darbuotojų (t. 2, b. l. 61-64). Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusioji būtų turėjusi galimybę išeiti iš patalpų, to daryti jai nebūtų reikėję.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti. Nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaltinamųjų keliamas versijas, kaip neatinkančias tikrovės, pagrįstai jas vertino kaip jų pasirinktą gynimosi nuo kaltinimų būdą.

BK 146 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad „tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių“. Tai reiškia, kad atsakomybė yra tuomet, kada konstatuojamas neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas. Kaip minėta, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusiosios laisvė buvo atimta prieš jos valią, nes ji buvo tarnybinėse patalpose ir iš jų laisvai išeiti negalėjo. Taip pat nuosprendyje detaliai nurodyta, kad toks nukentėjusiosios laisvės atėmimas buvo neteisėtas. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo teigti, kad apsaugos darbuotojai turėjo teisėtą pagrindą atimti asmeniui laisvę.

Liudytoja A. D., K. E. patvirtino, kad parduotuvei buvo padaryta turtinė žala, tačiau tokios nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad dėl to buvo pakankama priežastis atimti nukentėjusiajai laisvę. Apylinkės teismas detaliai tyrė galimas prielaidas teisėtai sulaikant asmenį ir tokiu būdu atimant jam laisvę, tačiau jokių asmens sulaikymo pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su tokiu vertinimu. Pažymėtina, kad taupyklės sudaužymo faktas parduotuvėje pats savaime negali būti traktuojamas kaip teisės pažeidimas. Tuo labiau nukentėjusioji nevengė atsakomybės dėl jos pačios padarytų veiksmų, nes ji po taupyklės sudaužymo nepasišalino iš parduotuvės, o bendravo ir aiškinosi aplinkybes su parduotuvės „Drogas“ darbuotoja K. E. bei vadove A. D., tačiau pastaroji negalėjo nurodyti, kodėl ji reikalauja atlyginti parduotuvei padarytą žalą.

UAB „Drogas“ pareiškime Klaipėdos m. 3-iojo PK viršininkui nurodyta, kad sulaikyta S. T., kuri nesumokėjo už prekes. Tačiau šiame pareiškime nenurodyta, kodėl ji turėjo sumokėti už šią prekę. Parduotuvės „Drogas“ vadovė Prekių grąžinimo akte nurodė, kad pilietė (tačiau asmuo neaiškus), žiūrėdama prekes, sudaužė kiaulę-taupyklę, tačiau už ją sumokėti atsisakė, paaiškindama, kad sumokės tik tada, kada parodys tokį jos reikalavimą patvirtinančius dokumentus. S. S. paaiškinime nurodyta, kad S. T. atsisako sumokėti už sugadintą prekę, todėl buvo sulaikyta apsaugos darbuotojų (t. 1, b. l. 5-7). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja A. D. parodė, kad žinojo, jog moteris neprivalo atlyginti žalą parduotuvei, kad pareiškimą surašė paprašyta apsaugos darbuotojo, o pati nesiėmė jokios iniciatyvos dėl nukentėjusiosios sulaikymo (t. 1, b. l. 42, t. 2, b. l. 35-36).

Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo nusikalstamos veikos padarymo būdą - laisvės atėmimo neteisėtumą. Atitinkamai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nenurodyti apelianto nusikalstami veiksmai, nes apeliantas užrakino nukentėjusiąją tarnybinėse patalpose neturėdamas tam jokio pagrindo, tai yra neteisėtai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teisiamojo posėdžio protokole turi būti užfiksuotas liudytojų parodymų turinys, tačiau policijos darbuotojo R. Š. parodymai protokole buvo ne koreguojami, o klastojami, nepagrįstas. Teisiamojo posėdžio protokole prie liudytojo R. Š. parodymų matyti parašyta frazė „ ..., kurį aš tvirtinu.“ Iš tiesų matyti, kad ši frazė parašyta kito atspalvio rašalu. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų tikrumu, nes iš viso posėdžio protokole užfiksuoto R. Š. parodymų turinio neabejotinai aišku, kad liudytojas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laiko teisingais. Taip pat pažymėtina, kad BPK 261 str. 6 d. numatyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo, nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Tačiau apeliantas tokia įstatymų numatyta galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad liudytojo R. Š. parodymai teisiamajame posėdyje yra suklastoti, nes jų turinys akivaizdžiai nuoseklus ir neprieštaringas. Atitinkamai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl reikalingi vaizdo įrašai, ir deklaratyviai nurodė, kad tokie įrašai arba patvirtintų, arba paneigtų nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą atliko ikiteisminio tyrimo įstaiga – Klaipėdos m. 3-iasis PK, o ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir jos prerogatyva rinkti įrodymus baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu apeliantas nenurodė, kokius įrodymus apylinkės teismas netinkamai įvertino ir dėl to padarė netinkamas išvadas. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas vyko neobjektyviai, paviršutiniškai, nes nebuvo pareikalauti vaizdo įrašai.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.