- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2-1475-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26893-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- M. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui M. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą – 39 810,88 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. spalio 2 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. sausio 20 d. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017 m. liepos 27 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2017.07.27 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas (rangovas) už 40 600 Eur įsipareigojo pastatyti ieškovui (užsakovui) statinį – karkasinę pirtį (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2018 m. balandžio 14 d., kuris vėliau šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 5 d. Taip pat šalių sutarimu buvo keistos statybos darbų apimtys ir jų kaina, kuri padidėjo iki 50 786,12 Eur. Vykdydamas Sutartį ieškovas atsakovui ir jo tiekėjams sumokėjo 39 044,23 Eur. Atsakovui vėluojant pastatyti pirtį daugiau nei penkis mėnesius, ieškovo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Statybinių teismo ekspertizių centras“ (toliau – UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“) atliko atsakovo neatliktų statybos darbų, atliktų statybos darbų kokybės ir apimties, jų trūkumų ištaisymo būdų, kainos vertinimą (nustatymą) bei pateikė tris ekspertinio tyrimo aktus – 2019 m. gegužės 30 d. Nr. 19-33, 2019 m. birželio 13 d. Nr. 19-33A ir 2019 m. birželio 14 d. Nr. 19-33B, kuriuose konstatavo, kad atsakovas neatliko šalių Sutartimi sulygtų statybos darbų už 14 757,82 Eur, kitus statybos darbus atliko su esminiais daugybiniais trūkumais, dėl kurių pirtis neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų ir šalių Sutartyje sulygtų reikalavimų, o vienintelis būdas juos ištaisyti – viso objekto (pirties) išardymas ir pastatymas iš naujo, kas ieškovui papildomai kainuos 24 257,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. birželio 18 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminių sutarties pažeidimų, kuriuo ieškovas Sutartį nuo 2019 m. liepos 17 d. nutraukė ir pareikalavo atlyginti jam nuostolius bei turėtas išlaidas 39 810,88 Eur sumai. 2019 m. liepos 23 d. ieškovo užsakymu antstolis Irmantas Gaidelis atliko atsakovo statytos pirties faktinių aplinkybių konstatavimą patvirtindamas esminius nepabaigtos statyti pirties trūkumus. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas atsakovui nusiuntė pakartotinį pranešimą dėl nutrauktos Sutarties ir dėl nuostolių atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui nuostolius ir turėtas žalos nustatymo ir išieškojimo išlaidas (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, dėl esminių trūkumų užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Pagal Sutartį visi pirties statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 5 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai ir laiku Sutartyje numatytų darbų neatliko, pirties iki 2018 m. lapkričio 5 d. nebaigė statyti, o jo atlikti pirties statybos darbai turi esminių trūkumų, kuriuos pašalinti galima tik pirtį išardžius ir pastačius iš naujo. Taigi, atsakovas tinkamai ir laiku neatlikęs Sutartyje numatytų pirties pastatymo ir įrengimo darbų padarė žalą ieškovui, dėl ko ieškovas, nuo 2019 m. liepos 17 d. nutraukęs Sutartį dėl esminių Sutarties pažeidimų, turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirties trūkumų ištaisymo kaina sudaro 24 257,45 Eur sumą, taip pat ieškovas atsakovui be pagrindo (avansu) yra sumokėjęs ne mažesnę nei 2 957,31 Eur sumą (50 786,12 Eur – 14 757,82 Eur – 39 044,23 Eur). Jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigas pagal Sutartį, ieškovas šių išlaidų nepatirtų. Kadangi nustatytos visos sąlygos, kurioms esant atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtą žalą, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 27 214,76 Eur (24 257,45 Eur + 2 957,31 Eur) nuostolių yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.658 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.670 straipsnis).
Sutarties skyriaus „Apmokėjimas, darbų vykdymo terminai“ 3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Sutartyje numatytus terminus po 0,3 % nuo pagal terminą neatliktų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, vadovaudamasis minėta Sutarties nuostata, atsakovui paskaičiavo 10 988,62 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., tačiau šiuos delspinigius ieškovas paskaičiavo ne nuo atsakovo neatliktų darbų sumos, o nuo pirties trūkumų ištaisymo darbų kainos, t. y. 24 257,45 Eur. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad darbai su trūkumais Sutarties 3 punkte sulygtos civilinės atsakomybės kontekste gali būti prilyginami neatliktiems darbams, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju Sutarties 3 punkte šalių sulygtas netesybas ieškovas skaičiuoja ne nuo aiškiai apibrėžtos pagal Sutartį atliktų darbų su trūkumais vertės, o nuo trūkumų ištaisymo darbų kainos (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1, 2, 7 dalys, 6.665 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl ieškovo reikalavimas dėl 10 988,62 Eur delspinigių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas žalos įvertinimo ir išieškojimo ikiteismines išlaidas – 1 607,50 Eur. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tokių išlaidų patyrimo faktą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų jų dydį. Tarp šių ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys: jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku įvykdęs savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ieškovui nebūtų reikėję kreiptis dėl žalos dydžio įvertinimo ir išieškojimo ne teismo tvarka. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent dėl atsakovo kaltės ir jo negebėjimo vykdyti sutartines prievoles ieškovas patyrė žalos įvertinimo ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, todėl jos privalo būti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su žalos dydžio įvertinimu ir išieškojimu ne teismine tvarka (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 6.251 straipsnis).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 28 822,26 Eur (27 214,76 Eur + 1 607,50 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas byloje sumokėjo 876 Eur žyminio mokesčio, nors jo už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas žyminis mokestis lygus 860 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys). Todėl ieškovui grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 16 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Taip pat ieškovas patyrė 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 120 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (72,40/100 dalimi), ieškovui iš atsakovo priteisiamos patirtos 1 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimai daliai (1 680 Eur x 72,40/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodomos patirtos 928 Eur išlaidos už konsultacijas statybos broko ištaisymo klausimais negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes į bylą pateikta UAB „Minties kelias“ 2019 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita-faktūra MK Nr. 00895 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nepatvirtina ieškovo atstovės paaiškinimų, kad šios konsultacijos buvo reikalingos ieškiniui byloje parengti (jokie UAB „Minties kelias“ sudaryti dokumentai į bylą ieškovo nėra pateikti). Todėl šios išlaidos kaip bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Valstybė šioje byloje patyrė 9,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių dalis – 6,73 Eur (9,30 Eur x 72,40/100), proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, priteistina valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Likusi dalis iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiama CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes ji neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi šioje byloje ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą 39 810,88 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, bendra areštuoto skolininko turto vertė turi atitikti 39 810,88 Eur. Kadangi šiuo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, mažinant jų mastą iki 28 822,26 Eur , ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 27 214,76 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų 76 ct) nuostolius, 1 607,50 Eur (vieną tūkstantį šešių šimtų septynių eurų 50 ct) žalos nustatymo ir išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 822,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 216,32 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiolikos eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6,73 Eur (šešis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 246, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimui užtikrinti – atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto areštą 39 810,88 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui mokėti komunalinius mokesčius, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, bendra areštuoto skolininko turto vertė turi atitikti 39 810,88 Eur, sumažinant jų mastą iki 28 822,26 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 26 ct).
Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.