Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1048-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2A-1048-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01230-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
J. R.
Ieškovas
R. J.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1048-265/2014Teisėja D. Navickienė (Proceso Nr. 2-25-3-01230-2013-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. – R. ieškinį atsakovui J. R. dėl nepilnamečių vaikų priežiūros papildomų išlaidų priteisimo, trečias asmuo R. R., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. J. – R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. R. 15 912,96 Lt papildomų nepilnamečių dukterų G. J. gim. X, ir K. R., gim. X, sveikatos priežiūros ir mokslo išlaidų. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje N2-1129-3676/2012 buvo nuspręsta pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 17 d. nutarimo civilinėje byloje Nr. 2-AV-5/2000 rezoliucinę dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. R. priteisimo, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2012 m. vasario 23 d., iki vaiko nepilnametystės. Taip pat nuspręsta pripažinti, jog nepilnamečio vaiko G. J. biologinis tėvas yra atsakovas, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2012 m. vasario 23 d., iki vaiko nepilnametystės. Ieškovė nurodo, kad abiems mergaitėms diagnozuotas viršutinių priekinių dantų susigrūdimas, kurio gydymo kainą sudaro 8 360 eurų (po 4 180 eurų). G. J. nuo 2013 m. kovo 6 d. taikomas aktyvusis ortodontinis gydymas I klasės dantų eilei dėl blogo sukandimo su atvirumo tendencija, sangrūdos abejose žandikaulio dalyse ir viršutinių kandžių retroversijos, o K. R. taikomas aktyvusis ortodontinis gydymas II klasės 2 skyriui, reikalingas dėl sangrūdos abejose žandikaulio dalyse susidarymo ir gilaus sukandimo tendencijos. Abiejų nepilnamečių gydymas suplanuotas 24 mėnesiams. Taip pat nurodė, kad 2013 m. kovo 12 d. ieškovė patyrė papildomų sveikatos priežiūros išlaidų. Pažymėjo, kad ji nuo 2012-02-23 teismo sprendimo priėmimo patyrė 2 633,86 eurų (9 086,82 Lt) ir 1 110,54 litų papildomų išlaidų nepilnamečių dukrų sveikatai ir mokslui, ir iki 2014-03-06 papildomai patirs ne mažiau kaip 6 269,14 eurų (21 628,53 Lt) išlaidų ortodontiniam gydymui.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. R. ieškovei R. J. – R. 12 153,34 Lt dukterų K. R. ir G. J. gydymo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi konstatavo, kad prireikus galima priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pasak teismo, ši įstatymo nuostata numato galimybę, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteisti vaiko gydymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas dukroms iki pilnametystės yra skirtas patenkinti vaikų būtiniausius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Dėl to teismas priėjo prie išvados, jog dalį dukrų Gabrielės ir Kornelijos dantų gydymui patirtų išlaidų privalo atlyginti atsakovas. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovė be atsakovo žinios pradėjo nepilnamečių dukrų gydymą, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes įstatymas numato abiejų tėvų pareigą ir teisę auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ir ši pareiga išlieka tėvams gyvenant skyrium (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str.). Teismas atsakovo teiginius, jog ortodontinės paslaugos dukroms Kornelijai ir Gabrielei atliekamos tik dėl estetinių sumetimų, įvertino kaip neatleidžiančius jo nuo pareigos kompensuoti dalį šių išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą sumą sumažinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas papildomą išlaikymą, turėjo atsižvelgti į papildomo išlaikymo poreikio reikalingumą ir į tėvų galimybes jį teikti, nes papildomas išlaikymas nėra susijęs su minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Tuo tarpu ieškovė neįrodė papildomo išlaikymo priteisimo sąlygų. Atsakovas nurodo, jog išlaikymo priteisimo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimu ir jis yra didesnis nei minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas. Be to, atsakovas nurodo, jog dukroms diagnozuotas dantų susigrūdimas nereikalauja skubaus gydymo ir ši sveikatos problema neatsirado po pagrindinio išlaikymo priteisimo. Atsakovo vertinimu, dantų susigrūdimas yra estetinė problema, kuri nėra susijusi su sveikatos sutrikimu. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovė, žinodama šią problemą, galėjo šiam gydymui reikalingas išlaidas nurodyti tada, kai buvo sprendžiamas pagrindinio išlaikymo priteisimo klausimas. To nepadariusi ieškovė turi prisiimti visą riziką, susijusią su sveikatos sutrikimo gydymu. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą išreikalauti iš ieškovės jos pajamas pagrindžiančius įrodymus. Dėl to ieškovės ir jo turtinės padėties santykis liko neįvertintas. Apeliantas taip pat kvestionuoja gydimo išlaidų dydį. Nurodo, kad gydymas gali būti atliekamas Lietuvoje ir tokio gydymo kainos siekia tik 4 000 Lt. Apeliantas nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog ieškovės pateiktos sąskaitos apie turėtas išlaidas gydymui negali būti vertinamos kaip įrodymai, kadangi byloje nėra duomenų, jog jas išrašęs asmuo turi teisę teikti medicinines paslaugas. Be to, byloje nėra ir sutarties dėl dukroms atliekamo medicininio gydymo, ir įrodymų, jog ieškovė turėjo išlaidas, kurias prašo priteisti.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to pagrįstai pripažino atsakovo pareigą materialiai prisidėti prie vaikų odontologinio gydymo, kuris nėra atliekamas dėl estetinių priežasčių.

Trečiasis asmuo R. R. su atsakovo apeliaciniu skundu sutiko. Nurodė, kad atsakovas nėra pajėgus skirti dukrų gydymui lėšų. Trečiojo asmens vertinimu, šios išlaidos yra nebūtinos ir skirtos estetiniam vaizdui pagerinti. Be to ji nurodo, kad analogišką problemą turi jos ir atsakovo sūnus, tačiau jie gydymo nesiima dėl lėšų stygiaus bei dėl to, jog jis nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas susijusias su vaikų gydymu. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad papildomos išlaidos gali turi būti priteistos, jeigu jos susijusios su objektyviomis aplinkybėmis – vaiko liga. Taip pat pažymėtina, jog šios išlaidos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti priteistos kaip tam tikra vienkartinė pinigų suma arba tam tikros periodinės išmokos, išieškomos nustatytą laiką. Esminę reikšmę turi aplinkybė, kad šių papildomų išlaidų būtinybę lemia su vaikų sveikata susijusios problemos. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog papildomų išlaidų būtinybę lemia išlaidos, susijusios su vaikų sveikata. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, jog ortodontinis gydymas būtinas vien dėl estetinių priežasčių. Byloje esančioje gydytojo chirurgo - odontologo išvadoje teigiama, jog gydymo būtinybę lemia simptomai smilkinio žandikaulio sąnariuose, kurie dėl sukandimo netolygumo ir raumenų įtampos sukelia galvos skausmą. Ši išvada yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog gydymas yra reikalingas dėl medicininių, o ne estetinių priežasčių. Aplinkybė, kad ši vaikų sveikatos problema egzistavo ir priteisiant pagrindinį išlaikymą iš atsakovo, o ieškovė, žinodama šią problemą, nenurodė išlaidų šiam gydymui tuo metu, kai buvo sprendžiamas pagrindinio išlaikymo priteisimo klausimas, neturi teisinės reikšmės. Jeigu ieškovė būtų šias išlaidas nurodžiusi tuo metu, kai buvo sprendžiamas pagrindinio išlaikymo priteisimo klausimas, iš atsakovo priteistas išlaikymas būtų buvęs didesnis. Dėl to aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi vėliau, atsakovo interesų nepažeidžia. Be to, šių išlaidų būtinybę lemia ne sveikatos sutrikimo atsiradimo laikas, o pats sveikatos sutrikimas. Dėl šios priežasties taip pat atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, nenurodžiusi šių išlaidų, kai buvo sprendžiamas pagrindinio išlaikymo priteisimo klausimas, turi prisiimti visą riziką, susijusią su sveikatos sutrikimo gydymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi. Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai apie rizikos paskirstymą, kurie iš esmės būdingi komerciniams teisiniams santykiams, nagrinėjamu atveju negali būti net svarstomi. Taip pat nėra teisinio pagrindo abejoti ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuris susijęs su gydymo išlaidų dydžiu ir jį pagrindžiančiais duomenimis. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kad sąskaitas išrašęs asmuo turi teisę teikti medicinines paslaugas ir nesant sutarties dėl dukroms atliekamo medicininio gydymo, teisiškai nepagrįstos. Pažymėtina, jog kiekviena šalis turi aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog sąskaitos išrašytos gydytojo, neturinčio teisės teikti medicinines paslaugas. Aplinkybė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė apmokėjo visas dukroms suteiktas medicinines paslaugas, neturi teisinės reikšmės. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, jog medicininio pobūdžio paslaugos buvo suteiktos, už kurias ieškovė turės sumokėti. Be to, kaip minėta, pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas prireikus gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje esant gydytojo išrašui kiek kainuos gydymas, yra pagrindas konstatuoti, jog šios išlaidos įrodytos ir pagrįstos. Šių išlaidų pagrįstumo neeliminuoja atsakovo nurodomas argumentas, jog gydymas Lietuvoje kainuoja ženkliai pigiau. Pažymėtina, jog ieškovė su dukterimis gyvena Italijoje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad gydymas yra tęstinis, trunkantis 24 mėnesius. Dėl to gydymas Lietuvoje būtų iš esmės apsunkintas ir neracionalus. Be to, atsakovo nurodomos kainos su internetiniais adresais, kurie neva pagrindžia atliekamų procedūrų mažesnes kainas už esančias Italijoje, nepagrindžia atliekamų paslaugų apimties analogiškumo. Taip pat teikiamų paslaugų fakto neeliminuoja rašytinės sutarties nesudarymas.

Vis dėlto teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su vienu iš atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog liko neįvertintas jo ir ieškovės turtinės padėties santykis. Teisėjų kolegija pažymi, jog papildomos vaiko priežiūros išlaidos turi būti priteisiamos atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalimi). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę, kadangi nuo to priklauso priteisiamų papildomų išlaidų proporcija. Nepaisant to, kad šalių turtinė padėtis buvo įvertinta 2012 m., kai buvo sprendžiamas dukroms priteisiamo išlaikymo dydžio klausimas, vis dėlto šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar šalių turtinė padėtis nepasikeitė. Byloje nesant įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių galimybių sulyginti šalių turtinės padėties su nustatyta 2012 metais.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, visiškai netyręs šalių turtinės padėties, neatskleidė bylos esmės. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius