- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- e2-1062-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00494-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Kategorijos
- 3.4.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-624-524/2017, kuria teismas pripažino uždarąją akcinę bendrovę „My Living LT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos bankroto administratorei skyrimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „My Living LT“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Principo reikalas“.Bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „My Living LT“ bankrutavusia ir leisti jai taikyti likvidavimo procedūras. Nurodė, kad prašymas teismui teikiamas 2017 m. sausio 2 d. kreditorių susirinkimo pagrindu, per 30 dienų nuo kreditorių susirinkimo įmonės savininkui nepasiūlius sudaryti taikos sutarties.Teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi minėtą bankroto administratorės prašymą tenkino – pripažino BUAB „My Living LT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bendrovės kreditorius P. G. dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti.Siekdamas užtikrinti bankroto procedūros tinkamą vykdymą, kreditorių teises ir teisėtus interesus, teismas nutarė sutikti su kreditoriaus P. G. atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl galimybės papildomai aiškintis aplinkybes dėl įmonės turto buvimo, turimų kreditorių ir pan. ir 2017 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį, o bankroto administratorės prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto skyrė nagrinėti teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi BUAB „My Living LT“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; netenkino kreditoriaus P. G. atstovo prašymo dėl baudos bankroto administratorei skyrimo; patvirtino BUAB „My Living LT“ kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo abejoti administratorės paaiškinimu dėl įmonės turto, nes jos veiksmai nebuvo apskųsti, ataskaita patvirtinta kreditorių susirinkime, be to, pareiškėjas nenurodo, koks konkretus turtas galėtų būti dar nustatytas. Teismas, įvertinęs trumpą įmonės gyvavimo laiką bei administratorės paaiškinimą dėl įmonės sandorių nebuvimo, sprendė, kad administratorės paaiškinimas dėl įmonės turto ir jos pateikta pažyma yra pakankami įrodymai.Teismas pažymėjo, kad įmonės turtą, kurį nustatė administratorė, sudarė 778,94 EUR piniginės lėšos įmonės banko sąskaitoje bei reikalavimo teisės į du įmonės skolininkus (atitinkamai teisme yra pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo), daugiau jokio turto nustatyta nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu buvusi bankrutuojančios įmonės vadovė B. B. J. savo atsiliepime į administratorės prašymą apriboti jai teisę eiti vadovo pareigas nurodė, kad turi bankrutuojančios UAB „My Living LT“ dokumentus. Bankroto administratorė savo 2016 m. gruodžio 20 d. ataskaitoje kreditoriams nurodė, kad perėmė įmonės turėtus dokumentus – keleto Juridinių asmenų registre registruotinų dokumentų kopijas, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad įmonė realiai veiklos nevykdė, todėl tikėtina, kad jokio turto, išskyrus minėtas lėšas ir reikalavimo teises, neturėjo.Bendrovės kreditorių reikalavimai patvirtinti teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi, minėta nutartis yra įsiteisėjusi, nuo jos įsiteisėjimo praėjo daugiau nei trys mėnesiai, per kuriuos taikos sutartis su kreditoriais sudaryta nebuvo, minėtas terminas nėra pratęstas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos pripažinti UAB „My Living LT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Dėl kreditoriaus P. G. prašymo skirti bankroto administratorei baudą teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog administratorė galbūt veikia prieš atitinkamą kreditorių, šioje situacijoje negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Bylos medžiaga patvirtina, kad administratorė bankroto procese veikia aktyviai: kreipėsi dėl atitinkamų įmonės dokumentų jai perdavimo, nustatė įmonės turtinę padėtį šiuo metu pagal turimą informaciją nustatė įmonės kreditorius, kreipėsi dėl jų reikalavimų patvirtinimo, šaukė kreditorių susirinkimą, teikė kreditoriams ataskaitą. Minėtos ataskaitos niekas neginčijo, jai pritarė. Pareiškėjas, kaip buvęs įmonės darbuotojas, teigdamas, jog įmonė turi kito turto, savo paaiškinimu turi bent nurodyti šio turto rūšį. Tokio konkretaus paaiškinimo pareiškėjas neteikia, todėl teismui abejoti administratorės pateikta pažyma dėl įmonės turto nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra jokių duomenų, kad paskirta bankroto administratorė būtų ėmusis kokių nors veiksmų išreikalaujant dokumentus ir įmonės turtą iš buvusios įmonės vadovės. Byloje net nėra duomenų, kad bankroto administratorė būtų kreipusis į teismą dėl baudos už teismo nutarčių nevykdymą įmonės vadovei paskyrimo ir tokiu būdu siekusi išreikalauti turtą ir dokumentus. Byloje yra tik vienintelė informaciją t. y. administratorės ataskaita, kurioje administratorė konstatuoja, jog negali nustatyti bankrutuojančios įmonės finansinės būklės, kreditorių ar debitorių sąrašo, įmonės turto, nes įmonės vadovė iki šiol jai neperdavė nei turto, nei įmonės buhalterinės bei kitokios dokumentacijos.Teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartyje nurodęs, kad yra tikslinga apklausti įmonės vadovą ir iš jo perimti turimus įmonės dokumentus, skundžiamoje 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje, neužtikrindamas proceso nuoseklumo, sau prieštarauja bei nurodo realybės neatitinkančia situaciją, kad pareiškėjo prašymas pakartotinai kaip liudytoją kviesti buvusią įmonės vadovę užvilkintų šios bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad kreditorius niekada neprašė teismo liudytoja apklausti buvusią bendrovės vadovę, o tik siekė, kad ji būtų įtraukta į procesą, kadangi jos dalyvavimo procese svarbą konstatavo pats teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi. Įmonės vadovė B. B. J. teismo posėdyje niekada nebuvo dalyvavusi, todėl teismo išaiškinimas, kad pareiškėjas neva prašė pakartotinai kviesti liudytoja įmonės vadovę, neatitinka realybės. Teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir 2017 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimą grindęs būtinybe nustatinėti byloje aplinkybes dėl realios įmonės turtinės padėties bei buhalterinės dokumentacijos likimo, be jokio pagrindo atsisakė šia aplinkybes nustatinėti, konstatuodamas, kad vadovės dalyvavimo procese užtikrinimas užvilkins procesą.Atmesdamas kreditoriaus prašymą skirti bankroto administratorei baudą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo ir vengimo pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų administratorės teiginius, kad yra nustatytas įmonės turtas, teismas, be jokio teisinio pagrindo, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų, teigia, kad administratorė bankroto procese veikia aktyviai: kreipėsi dėl atitinkamų įmonės dokumentų, nustatė įmonės turtinę padėtį. Tokie teismo teiginiai ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, bet ir padaryti po to, kai administratorė ignoravo ir neįvykdė teismo nurodymo į bylą pateikti įrodymus, pagrindžiančius įmonės turtą. Byloje nėra duomenų apie įmonės turimas banko sąskaitas. 2017 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu administratorė, atsakinėdama į klausimus, patvirtino, kad įmonė turėjo ne vieną banko sąskaitą, tačiau, kiek tokių sąskaitų ir kokiose bankuose bendrovė jas turėjo/turi, bankroto administratorė atsakyti negalėjo. Įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl neva nustatyto turto – 778 EUR banko sąskaitoje, bankroto administratorė taip pat nepateikė (nors iš teismo 2017 m. kovo 7 d. buvo gavusi tokį įpareigojimą). Kodėl nevykdė teismo įpareigojimų, administratorė atsakyti negalėjo. Taigi, byloje iki šiol nesant jokių įrodymų apie įmonės turimas/turėtas banko sąskaitas bei piniginių lėšų judėjimą ir likutį jose, teismas skundžiama nutartimi tokią situaciją traktuoja, kaip nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl neva nustatyto įmonės turto. Toks teismo elgesys negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių administratorės ir teismo teiginį, kad yra nustatytas kitas įmonės turtas – reikalavimo teisė į įmonės akcininkus t. y. po 3 750 EUR reikalavimo teisė į T. T. ir M. B. A. (neva dėl neapmokėtų akcijų emisijos). Priešingai, į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centro išrašas, kuris patvirtina, kad 100 proc. įmonės akcininkas yra tik vienas asmuo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonėje nebūtų buvęs suformuotas įstatinis kapitalas. Kitaip tariant, byloje nėra nei vieno administratorės teiginius patvirtinančio įrodymo. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad teisme yra pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, tačiau į bankroto bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalyką ir jo pagrindą. Skundžiama nutartis priimta ignoruojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnį, kuris reglamentuoja, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Nei viena aplinkybė dėl turto – piniginių lėšų banke ar, neva, turto – reikalavimo teisės, byloje nebuvo nustatinėjama, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nepaisant daugkartinių pirmos eilės kreditoriaus pastangų realiai nustatyti ir patvirtinti arba paneigti administratorės subjektyvius teiginius, teismas įrodymų dėl įmonės turto nerinko, netyrė ir dėl jų nepasisakė, tačiau skundžiamą nutartį grindžia būtent „neegzistuojančiomis ir byloje netirtomis“ aplinkybėmis ir įrodymais, kas, remiantis CPK 263 straipsniu, negali būti toleruojama. Tik nustačius realią įmonės turtinę padėtį, debitorių ir kreditorių sąrašus, bus galima spręsti, ar įmonė pripažintina bankrutavusia, nes iki šiol byloje nėra nustatyta ir paneigta galimybė įmonei atsiskaityti su kreditoriais bei tokiu būdu realizuoti galimybę taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnį bei bankroto bylą nutraukti.BUAB „My Living LT“ bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Kreditoriaus elgesys bankroto procese yra nenuoseklus ir prieštaringas. 2017 m. sausio 2 d. vykusiame UAB „My Living LT“ kreditorių susirinkime šio susirinkimo pirmininku buvo išrinktas kreditorius P. G.. Minėtame susirinkime 4 – uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratorės veiklos ataskaita, o 7 – uoju darbotvarkės klausimu visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai nusprendė tuo atveju, jei įmonės savininkas per 30 dienų nuo šio susirinkimo dienos nepasiūlys sudaryti taikos sutarties, įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „My Living LT“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūras. Pats kreditorius P. G. pasirašė minėto kreditorių susirinkimo protokolą bei su administratore sudarė pavedimo sutartį. Tačiau, kaip matyti iš pastarųjų kreditoriaus veiksmų bankroto procese, kreditorius iš esmės siekia, jog bankrutuojanti įmonė nebūtų pripažinta bankrutavusia. Kreditoriaus elgesys visiškai pasikeitė po to, kai jam buvo pateikta informacija, kad Garantinio fondo lėšomis nebus padengiamas visas jo kreditorinis reikalavimas.Kreditoriaus atskirojo skundo motyvai neatitinka realios esamos situacijos ir yra klaidinantys. Pavyzdžiui, kreditorius teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, jog paskirta bankroto administratorė būtų ėmėsi kokių nors veiksmų dokumentams ir įmonės turtui iš buvusio įmonės vadovo išreikalauti, kreipusis į teismą dėl baudos bei teismo nutarčių nevykdymo. Tačiau su minėtais kreditoriaus teiginiais negalima sutikti, kadangi kreditoriaus reikalaujami duomenys yra bankroto byloje. Pažymėtina, kad administratorė nors ir neprašė paskutinei buvusiai bankrutuojančios įmonės vadovei skirti baudos, tačiau prašė jai taikyti kitą sankciją – apriboti teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Taip pat bankroto byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog buvusi įmonės vadovė perdavė, o bankroto administratorė perėmė, bankrutuojančios įmonės dokumentus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius atskirajame skunde pateikia klaidinančius ir bankroto bylos duomenims prieštaraujančius argumentus. Toks kreditoriaus elgesys turėtų būti vertinamas kaip tyčinis siekis vilkinti bankroto procedūras.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirti konkretūs pagrindai, su kuriais sietinas įmonės pripažinimas bankrutavusia. Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti bankrutuojančiai įmonei likvidavimo procedūras, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kreditoriaus argumentai, kad bankroto administratorė nėra perėmusi įmonės turto ir dokumentų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia. Nors šiuo atveju turtas ir dokumentai yra perimti administratorės, tačiau net ir tokiu atveju, jei tai nebūtų padaryta, teismas, suėjus įstatyme nustatytiems terminams, privalėtų įmonę pripažinti bankrutavusia. Atkreiptinas dėmesys, jog net tokiu atveju, jei įmonei yra vykdomos likvidavimo procedūros, administratorė gali ir turi atlikti visus būtinus veiksmus, ginti pačios įmonės ir jos kreditorių interesus.Kreditoriaus atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama paneigti bankroto administratorės nustatytas aplinkybes dėl įmonės akcininkų neapmokėto įstatinio kapitalo, taip pat nesusiję su skundžiamoje nutartyje išspręstais klausimais. Bankroto byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad bankroto administratorė yra pateikusi ieškinį buvusiam bankrutuojančios įmonės akcininkui ir vadovui. Taigi, minėtais klausimais sprendimus turi priimti bankroto administratorė, tuo tarpu kreditoriaus nuomonė, kad nėra duomenų, patvirtinančių apie neapmokėtą įstatinį kapitalą, gali būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Kreditoriaus atskirasis skundas grindžiamas motyvais, kurie neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Negana to, kai kurios aplinkybės atskirajame skunde pateikiamos iškreiptai bei klaidinančiai. Toks kreditoriaus elgesys prieštarauja bankroto procesui ypač svarbiems operatyvumo ir ekonomiškumo principams ir vertintinas kaip nepagrįstas siekis vilkinti bankroto procedūras.Kadangi kreditoriaus atskirasis skundas pateiktas nepagrįstai, šiame skunde kai kurias aplinkybes nurodant klaidinančiai, spręstinas kreditoriaus P. G. atsakomybės klausimas pagal CPK 95 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas pripažino bendrovę bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Nors minėta nutartimi taip pat buvo išspręstas klausimas dėl baudos bankroto administratorei skyrimo (apelianto prašymą dėl baudos skyrimo bankroto administratorei atmetant) ir apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį visoje apimtyje, tačiau atskirajame skunde dėstomi iš esmės tik nesutikimo su teismo nutarties dalimi pripažinti BUAB „My Living LT“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto motyvai. Be to, CPK 107 straipsnio 2 dalyje teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimo galimybė nėra numatyta t. y. tokia teismo nutartis (nutarties dalis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-517/2014). Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta neskirti bankroto administratorei baudos, teisėtumo bei pagrįstumo nevertina. Vadovaujantis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Bylą nagrinėjęs ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi dar 2016 m. lapkričio 28 d. t. y. prieš beveik septynis mėnesius, tačiau bankrutuojančios bendrovės kreditoriai taikos sutarties nesudarė, teismui taip pat nėra pateiktas kreditorių susirinkimo prašymas pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti. Priešingai, į bylą pateiktas 2017 m. sausio 2 d. BUAB „My Living LT“ kreditorių susirinkimo protokolas, patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nutarė, jog šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas įmonės pripažinimo bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto klausimas, 7 – uoju darbotvarkės klausimu priimdamas nutarimą įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „My Living LT“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūras, tuo atveju, jei įmonės savininkas per 30 dienų nuo šios susirinkimo dienos nepasiūlys sudaryti taikos sutarties. Minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo BUAB „My Living LT“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 100 proc. „Už“ aptariamą kreditorių susirinkimo nutarimą 7 – uoju darbotvarkės klausimu balsavo visi kreditoriai, tarp jų ir apeliantas P. G., pirmininkavęs minėtam kreditorių susirinkimui. Byloje nenustatyta, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas, kad aptariamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pakeistas ar panaikintas. Pažymėtina, kad BUAB „My Living LT“ bankroto administratorė, kreditorių susirinkimui nusprendus taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (2017 m. sausio 2 d. BUAB „My Living LT“ kreditorių susirinkimo nutarimas 7 – uoju darbotvarkės klausimu), su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį ją likviduoti kreipėsi ne anksčiau kreditorių susirinkimo nustatyto termino t. y. 2017 m. vasario 10 d. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju egzistavo visos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia bei priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto.Apeliantas P. G. nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad, tik nustačius realią įmonės turtinę padėtį, debitorių ir kreditorių sąrašus, bus galima spręsti, ar įmonė pripažintina bankrutavusia, tuo tarpu BUAB „My Living LT“ bankroto byloje iki šiol nėra paneigta galimybė bendrovei atsiskaityti su kreditoriais bei tokiu būdu realizuoti galimybę taikyti ĮBĮ 27 straipsnį bei iškeltą bankroto bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ 27 straipsnio, numatančio bankroto bylos nutraukimo pagrindą įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, taikymas nėra apribotas bankroto proceso stadija, t. y. ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas neužkerta kelio bankroto bylos nutraukimui atsiradus nurodytai sąlygai. Pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinimui nesudaro ir apelianto nurodomi, jo manymu, padaryti CPK 263 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, pažeidimai. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, priimdamas aptariamą procesinį sprendimą, tyrė bei rėmėsi tik bankroto byloje iki klausimo dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto gautais įrodymais – bankroto administratorės 2017 m. kovo 16 d. pateiktais duomenimis apie UAB „My Living LT“ turtą, buvusios bendrovės vadovės B. B. J. atsiliepimu į administratorės prašymą apriboti jai teisę eiti vadovo pareigas, bankroto administratorės veiklos ataskaita, su kuriais byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti. Taigi, priešingai aptariamiems apelianto argumentams, konstatuoti CPK 263 straipsnio 2 dalies pažeidimą šiuo atveju pagrindo nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. BUAB „My Living LT“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė CPK 95 straipsnio pagrindu paskirti apeliantui baudą. Bankroto administratorės vertinimu, apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, jame klaidinančiai nurodomos kai kurios aplinkybės.Pagal teismų formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos procesinės teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens apeliacinis (atskirasis) skundas teismo buvo atmestas, nesudaro prielaidų spręsti, kad apeliacijos teise buvo piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).Šiuo atveju, nors apelianto atskirasis skundas yra atmetamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantas jam suteikta apeliacijos teise naudojosi nesąžiningai, aiškiai suvokdamas savo atskirojo skundo nepagrįstumą, todėl bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
BUAB „My Living LT“ bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui atmesti.