- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- PK-1231-659/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00104-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, susipažinusi su J. S. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti M. Z.. Skunde nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. apie 9.00 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, pasibaigus teismo posėdžiui, M. Z. esantiems teismo salėje asmenims pateikė žinią, kad pilietė S. S. slaptai įrašinėjo į garso įrašymo priemonę teismo posėdžio eigą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie M. Z., A. D., S. S. ir jį – J. S. nuvežė į Klaipėdos m. 1 PK. Komisariate M. Z. tvirtino, kad S. S. slapta jam perdavusi garso įrašymo įrenginį. Tokiu būdu esą M. Z., tyčia išsigalvodama aukščiau išdėstytas aplinkybes, jį apšmeižė, įžeidė bei diskreditavo.
Privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą pradėti atsisakytina.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Pareiškėjas J. S. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkę M. Z. už šmeižimą bei už įžeidimą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Tuo tarpu nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ir ji turi remtis faktais. Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant. Įžeidimas yra viešas - veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulus žmogaus pažeminimas.
Civilinio kodekso 2.24 str. reglamentuotas Asmens garbės ir orumo gynimas. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.24 str. 9 d. numatyta, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. M. Z., teigdama apie tai, kad buvo daromas posėdžio garso įrašas, tiesiog nurodė savo nuomonę dėl S. S. bei J. S. elgesio. Vertinti to kaip šmeižimo ar įžeidimo nėra jokio pagrindo.
Dėl išvardytų priežasčių M. Z. teiginiai negali būti laikomi ir tyčiniais (tiesiogine tyčia padarytais) . Todėl konstatuotina, kad M. Z. teiginiuose nėra šmeižimo ir įžeidimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad tokiais M. Z. veiksmais yra diskredituojamas visuomenėje, akivaizdžiai žeminamas jo vardas. Tačiau tokie skundo argumentai yra tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, neturintys jokio realaus pagrindo. Todėl teismas juos vertina kaip deklaratyvius teiginius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. 2013-11-29 skundą dėl M. Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str.1 d. ir 155 str. 1 d.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.