Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-244-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1-244-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
G. O.
Civilinis ieškovas
G. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantsekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,kaltinamajam G. O. (G. O.),prokurorams Valentui Gritei, Romualdui Latveliui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M.,vertėjoms Svetlanai Minakovai ir Audronei Adomavičienei,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. O., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O., siekdamas neteisėtai įgyti svetimą G. M. priklausantį turtą- jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, 2018 m. vasario 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš G. M. vienai finansinei operacijai inicijuoti gavęs G. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę- AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei G. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, vėliau šios kortelės G. M. negrąžino ir nuo 2018 m. vasario 19 d. neteisėtai šią kortelę laikė. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. O. neteisėtai laikomą G. M. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 12.45 val. bankomate, esančiame Jonažolių g. 1, Vilniuje, neteisėtai panaudojo: surinkdamas tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis- PIN kodą atliko finansines operacijas- iš G. M. vardu atidarytos banko sąskaitos per tris kartus išgrynino G. M. priklausančius 210 eurų.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. O. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2018 m. vasario 18 d. vakare jam paskambino pažįstama mergina, vardu R., anksčiau gyvenusi šalia jo. Minėta mergina paprašė jį išeiti į lauką. R. buvo kartu su G. M.. Susitikę jie pasivaikščiojo, atsigėrė alaus, o R. po kurio laiko išvažiavo namo. Pastarajai išvažiavus jis su G. M. liko dviese ir nusprendė nusipirkti dar alaus. Nuėjusi prie bankomato G. M. išgrynino kažkiek pinigų. Parduotuvės jau buvo uždarytos, nes buvo po 20.00 val., todėl jie abu nuėjo į naktinę parduotuvę, kurioje nusipirko alaus, cigarečių ir kažko pavalgyti. Vėliau jis susiskambino su kaimynu V. P., kuris juos pakvietė į svečius. Tada jis su G. M. vėl nuėjo prie bankomato, kur G. M. vėl išgrynino kažkiek pinigų ir jie abu dar kartą nuėjo į naktinę parduotuvę, kurioje nusipirko degtinės ir dar kažką. Pinigus G. M. grynino prie parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje. G. M. gryninant pinigus jis buvo šalia, tačiau PIN kodo jis nematė. Nuėję pas V. P. jie pasėdėjo, išgėrė, iš viso praėjo gal 4-5 valandos. Su G. M. jis susitarė, kad ji jam paskolins pinigų. Tuo metu baigėsi gėrimai, todėl jis pasiūlė nueiti į parduotuvę, G. M. su tuo sutiko ir davė jam savo banko kortelę, pasakė PIN kodą ir jie aptarė sumą, kurią jis išgrynins. Sutarta suma buvo 200 eurų. Jis nuėjo į tą patį bankomatą ir per du kartus išgrynino 200 eurų. Taip pat jis nuėjo į piceriją, esančią Architektų g. 152, Vilniuje, kurioje užsakė picų. Tada jis užėjo į naktinę parduotuvę, apsipirko ir nuėjo pas V. P.. Ten jam niekas durų neatidarė: kaip vėliau jis sužinojo, viduje buvę žmonės tiesiog užmigo. Apie 08.30- 09.00 val. jis užėjo pas V. P., kuris pasakė atsibudęs neradęs G. M.. Vėliau pažįstami jam pasakė, kad G. M. išvežė į ligoninę. Tuomet jis su taksi automobiliu nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, tačiau priimamajame jam pasakė, kad G. M. nebuvo atvežta. Tuomet jis paskambino dar porai pažįstamų ir V. P. bei šių paprašė, kad šie padėtų sužinoti, kur yra G. M.. Jam pasakė, kad G. M. išvežė į kitą ligoninę, kur lankyti pacientų negalima. Prie ligoninės yra parduotuvė, kurioje yra bankomatas, iš kurio jis išgrynino dar apie 200 eurų, manydamas, kad G. M. grįžus iš ligoninės jis su ja atsiskaitys, ir išvažiavo savo reikalais. Maždaug po mėnesio jis sužinojo, kad G. M. parašė pareiškimą. Kaip jis minėjo, su G. M. jis susitarė, kad ši jam pasiskolins 200 eurų, tačiau G. M. būnant ligoninėje jis išgrynino dar 200 eurų, o dėl 10 eurų jis nieko neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu G. O. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, tikslios datos jis neatsimena, apie 20 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g 152, Vilniuje, jis sutiko pažįstamą, vardu G., gyvenančią netoli jo pažįstamo V. P.. G. pavardės jis nežino. Su G. kartais bendroje kompanijoje jis išgerdavo. G. pasiūlė išgerti alaus. Ji turėjo alaus ir jie netoliese ant suoliuko pasėdėjo ir išgėrė. G. pasakė turinti pinigų. Jie nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kur yra bankomatas, kuriame G. su savo banko kortele išgrynino kažkiek pinigų (lygtai 20 eurų). Jis stovėjo šalia G. 2-3 metrų atstumu. Kadangi parduotuvėje nebuvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų, jie nuėjo į netoliese esantį naktinį barą, kuriame G. nupirko alaus bei cigarečių. Tada paskambino V. P. ir pakvietė į svečius. G. sutiko eiti kartu. Tada jis su G. nuėjo prie bankomato, esančio prie parduotuvės „Maxima“ ir pati G. išgrynino pinigų. Kiek pinigų išgrynino G., jis nežino, tuo metu jis stovėjo nusisukęs ir PIN kodo nematė. Tada jie grįžo į barelį, kuriame nupirko butelį degtinės, užkąsti bei sulčių. Jis matė, kad G. sumokėjo apie 40-50 eurų. Apie 23 val. jie nuėjo pas V. P., kur trise išgėrė butelį degtinės. G. savo rankinuką ir striukę paliko koridoriuje. Kur G. dėdavo savo banko kortelę, jis nematė, jam tai nebuvo svarbu. Jam su G. laiptinėje berūkant G. jam sutiko paskolinti 200 eurų ir sutiko duoti jam savo banko kortelę, nes ji nenorėjo vėl eiti į parduotuvę. Grįžusi į butą G. pati koridoriuje davė jam savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą. V. P. tuo metu buvo kambaryje, durys buvo atidarytos. Ar V. P. tai matė, jis nežino. Tada jis nuėjo prie to paties bankomato, kuriame jis išgrynino 200 eurų, po ko nuėjo į piceriją „PICA STOP“, kurioje nupirko dvi picas bei butelį degtinės, cigarečių ir po pakelį sulčių. Su visomis prekėmis jis nuėjo į barą ir tik tada grįžo pas V. P., bet pastarasis jo neįleido. G. galimai liko bute ir užmigo. Jis grįžo į barą. Naktį jis grįžo namo, o apie 9 val. ryto jis nuėjo pas V. P., G. ten jau nebuvo. G. banko kortelė liko pas jį. Ryte jis sužinojo, kad G. ligoninėje. Nuvažiavus į Lazdynų ligoninę priimamajame jam pasakė, kad G. ligoninėje nėra. Tada jis nuėjo į kavinę, pavalgė. Pakalbėjęs su V. P. jis sužinojo, kad G. greičiausiai Naujojoje Vilnioje, bet ten jis nevažiavo. Banko kortelė liko pas jį. Jis dar kartą panaudojo banko kortelę prie ligoninės Lazdynuose, išgrynino 80 eurų, nes reikėjo atsiskaityti už taksi. Po maždaug dviejų- trijų savaičių jis sutiko G. Lazdynų mikrorajone, G. buvo prie bankomato visiškai girta ir jis su ja nesusikalbėjo. G. jam pasakė parašiusi pareiškimą, kad dingo apie 900 eurų. Jis pasakė, kad ji pati skolino jam 200 eurų. G. sakė, kad nepamena. Jis atsimena, kad kai jis grynino pinigus sąskaitoje buvo apie 490 eurų likutis. Kadangi jis buvo išgėręs, detalių jis nepamena. Su G. kortele parduotuvėje „Maxima“ jis neatsiskaitė. Iš G. kortelės jis nevogė, G. pati davė jam savo kortelę ir leido jam tą vakarą apsipirkti bei prašė atnešti gėrimų ir maisto. Jis planavo G. grįžus iš ligonines atiduoti jai pinigus ir banko kortelę (b. l. 82, 90, 95).

Teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio ji neprisimena, nes įvykio metu ji buvo išgėrusi. Ji neprisimena, kad ji būtų skolinusi pinigus. Kartu su G. O. ji pirko degtinę, po ko nuėjo pas jį į namus. Atsibudusi ryte ji nerado savo banko kortelės. Prie G. O. pinigų ji negrynino, degtinę ji pirko vieną kartą. Po šio įvykio ji atsidūrė ligoninėje, o banko kortelė buvo dingusi. Ji neatsimena, kiek pinigų buvo kortelėje. Civilinį ieškinį parašė tyrėja, nes ji pati nemoka lietuviškai. Ieškinio suma įrašyta tokia, kiek ji gauna per mėnesį. Paskutinį kartą banko kortelę ji matė, kai gėrė su G. O.. V. P. negalėjo paimti kortelės, nes šis miegojo, o G. O. ryte nebuvo. Banko kortelę ji laikė rankinuke, kuris buvo koridoriuje. Ant banko kortelės ji turi užsirašiusi kortelės PIN kodą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 18 d. ji nuolat gėrė alkoholinius gėrimus su iš matymo pažįstamais asmenimis, vieno jų vardas „G.“, pilno vardo nežino, o kito žino tik pravardę- „P.“. Jie buvo pas „P.“ bute, esančiame Architektų gatvėje, adreso ji nežino. Pas „P.“ bute jie tris dienas gėrė alkoholinius gėrimus, vieną naktį ji nakvojo pas „Pepsi“ bute. Po tos nakties, t .y. 2018 m. vasario 19 d. ji grįžo į namus, kur jai pasidarė bloga. Ji iškvietė medikus, kurie ją nuvežė į psichiatrijos ligoninę. Ligoninėje ji gulėjo nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Paleista iš ligoninės ji pamatė, kad tarp jai grąžintų daiktų nėra jos „SEB banko“ mokėjimo kortelės. Nuvykusi į „SEB banką“ ji užsakė naują mokėjimo kortelę ir paėmė savo sąskaitos išrašą, kurį peržiūrėjusi ji pamatė, kad tuo metu, kai ji gulėjo ligoninėje, buvo pasinaudota jos mokėjimo kortele- iš viso 961,66 eurų sumai. Ji mano, kad jos kortele galėjo atsiskaityti jos sugėrovai „G.“ ir „P.“, nes ji jiems matant grynino pinigus bankomate ir jie galėjo pamatyti, kokį PIN kodą ji renka. Kada paskutinį kartą ji grynino pinigus, ji neatsimena, kortelėje buvo apie 800 eurų. Banko kortelę ji turėjo rankinėje esančioje piniginėje kartu su PIN kodu. Būdama pas „P.“ namuose savo rankinę ji paliko koridoriuje, kur ir miegojo. Miegodama ji nejautė, kad kas nors būtų paėmęs jos rankinę. Kaip dingo kortelė, ji pasakyti negali. Tą vakarą, kai ji buvo pas „P.“ svečiuose, į parduotuvę ji nėjo ir kortele nemokėjo, nes turėjo grynųjų pinigų. Prieš eidama į svečius pas „Pepsi“ už butelį degtinės parduotuvėje ji mokėjo grynaisiais pinigais. Kaip tą vakarą savo banko kortelę ji perdavė G., ji neatsimena, tada ji buvo pakankamai girta. Ji paskolino kortelę G. ir leido jam išgryninti 200 eurų, tačiau šis išgrynino daugiau pinigų. G. savo banko kortelę ji davė pirmą kartą, nes norėjo kartu pabaliavoti. Kaip ji G. pasakė PIN kodą, ji negali pasakyti. Jai G. atidavė 100 eurų. Kiek pinigų tą vakarą ji išgrynino baliui, ji negali pasakyti (b. l. 7, 18, 33).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. M. atpažino V. P. kaip asmenį, kurio pravardė „P.“, apie kurį ji davė parodymus (b. l. 27-31).

Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad G. ir G. atėjo pas jį į svečius ir atsinešė butelį degtinės. Jie išgėrė apie pusę butelio. Po to G. išėjo, o G. pasiliko pas jį, nes pasakė negalinti pareiti namo. G. su savimi turėjo rankinuką, kurį laikė koridoriuje. G. permiegojo pas jį, iš ryto G. jau nebuvo. Jis neprisimena, ar vėliau kas nors ėjo į parduotuvę. Ryte G. jam skambino ir klausė, kur jos kortelė, tačiau jis pasakė, kad kortelė ne pas jį. Apie jokius pinigų skolinimus jis nieko negirdėjo ir kortelės nematė. G. kažką sakė, kad G. šiam paskolino pinigų, bet sumos neįvardino. G. jis pažįsta apie porą metų, kartais ji skolina pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad G. jis pažįsta, kartais ši ant suoliuko netoli jo namų geria alkoholinius gėrimus. 2018 m. pavasarį, tikslaus laiko jis neatsimena, apie 23 val. G. atėjo su draugu G., kurio vardo ir pavardės jis nežino. G. ir G. atsinešė butelį degtinės ir prašė priimti pabaliavoti. Jo bute jie išgėrė minėtą butelį degtinės, po ko G. išėjo namo, o G. pasakė nenueisianti iki namų, todėl jis koridoriuje paklojo G. patalą ir ši užmigo. G. buvo pakankamai girta. Tą dieną niekas apie pinigus nekalbėjo. G. prasitarė išgryninusi nuo kortelės pinigų, tačiau kiek- ji nesakė. Apie 10 val. ryto namuose G. jis nerado. Tuo laiku G. jam skambino ir aiškino, kad dingo jos banko kortelė. Tą naktį jis iš G. jokios kortelės neėmė. Rankinuką G. visą laiką laikė prie savęs. Jis G. pasakė, kad ji aiškintųsi su G. arba važiuotų į policiją. Maždaug po dviejų dienų jis sutiko G., kuris jam pasakė, kad G. paskolino šiam pinigų. Jis suprato, kad G. paskolino G. neblogą sumą. G. gydosi psichiatrinėje ligoninėje ir ne visada viską gerai atsimena (b. l. 63).

AB „SEB banko“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 19 d. 12.42 val. bankomate, esančiame Jonažolių g. 1, Vilniuje, iš G. M. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 100 eurų, tą pačią dieną 12.44 val.- 100 eurų, tą pačią dieną 12.45 val.- 10 eurų (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad G. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina G. M., V. P. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. O., siekdamas neteisėtai įgyti svetimą G. M. priklausantį turtą- jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, 2018 m. vasario 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš G. M. vienai finansinei operacijai inicijuoti gavęs G. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę- AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei G. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, vėliau šios kortelės G. M. negrąžino ir nuo 2018 m. vasario 19 d. neteisėtai šią kortelę laikė. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. O. neteisėtai laikomą G. M. vardu išduotą AB „SEB banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 12.45 val. bankomate, esančiame Jonažolių g. 1, Vilniuje, neteisėtai panaudojo: surinkdamas tikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis- PIN kodą atliko finansines operacijas- iš G. M. vardu atidarytos banko sąskaitos per tris kartus išgrynino G. M. priklausančius 210 eurų.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 182 straipsnio 3 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

BK 214 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

G. O. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę- G. M. vardu išduotą AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę bei G. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti- PIN kodą, kuriuos panaudodamas neteisėtai atliko tris finansines operacijas ir apgaule įgijo svetimą G. M. priklausantį turtą- 210 eurų. G. O. apgaule įgyto turto vertė neviršija 5 MGL sumos, taigi, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, G. O. apgaule įgytas turtas yra nedidelės vertės. Teisinė atsakomybė už nedidelės vertės turto įgijimą apgaule įtvirtinta BK 182 straipsnio 3 dalyje, teisinė atsakomybė už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą laikymą arba svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtą laikymą, įtvirtinta BK 214 straipsnio 1 dalyje, teisinė atsakomybė už finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtą inicijavimą ar atlikimą arba svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėtą panaudojimą numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, taigi G. O. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 49 straipsnio 1- 5 dalys.

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;

3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

BK 63 straipsnio 1-6 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

Spręsdamas dėl G. O. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. O. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas- vieną priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai ir dvi- apysunkių nusikaltimų kategorijai. G. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), G. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 103-105), taip pat iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (b. l. 156-171), G. O. yra baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, taigi galima pagrįstai teigti, kad G. O. skyrus turtinio pobūdžio bausmes- baudas, kurių minimalus dydis yra 100 MGL, t. y. 5 000 eurų, G. O. šių baudų nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai G. O. skirtinos arešto bausmės, jų dydžius nustatant minimalius ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą G. O. skirtina dešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. O. skirtina penkiolikos parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. O. skirtina penkiolikos parų arešto bausmė.

Bendrinant G. O. skirtinas bausmes atsižvelgtina į tai, kad G. O. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealia sutaptimi, taigi G. O. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina bausmė su bausme, G. O. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina apėmimo būdu, griežtesne- penkiolikos parų arešto bausme, G. O. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę- dešimties parų arešto bausmę, G. O. skirtina už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Ši bausmė su bausme, G. O. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintina jas sudedant ir G. O. skirtina subendrinta trisdešimties parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad G. O. dirba, G. O. skirtiną arešto bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis.

V. Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. pareiškė 961,66 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 19-20).

Vertindamas G. M. civilinį ieškinį teismas pažymi nustatęs, kad G. O. apgaule įgijo ne 961,66 eurus, bet 210 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu G. O. atlygino 100 eurų G. M. padarytos turtinės žalos, 2019 m. sausio 22 d.- dar 110 eurų G. M. padarytos turtinės žalos (b. l. 147), taigi G. O. atlyginus visą savo nusikalstamais veiksmais G. M. padarytą turtinę žalą, G. M. civilinis ieškinys atmestinas.

VI. Procesinės prievartos priemonė

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. O. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VII. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. O. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam dešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti G. O. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkiolikos parų arešto bausmę.

Pripažinti G. O. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkiolikos parų arešto bausmę.

G. O. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtą bausmę su bausme, G. O. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne penkiolikos parų arešto bausme, G. O. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę dešimties parų arešto bausmę, G. O. skirtą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šią bausmę su bausme, G. O. skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti jas sudedant ir G. O. skirti subendrintą trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. O. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

G. O. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

G. M. civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas