Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-168-1014/2017 pagal pareiškėjos J. M. 2017-04-20 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu bei civilinės būklės akto įrašo ištaisymo – nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. A., O. Č., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su 2017-04-20 pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Užlandžių kaime yra A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) bei mirusio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) dukra; 2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti J. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Užlandžių kaime (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CM skyriuje išduotą gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje ,,tėvas“ vietoje įrašytos pavardės ,,Č.“ nurodant pavardę ,,A.“; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. priėmė tėvo A. A. , mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-04-28 priėmęs pareiškėjos pareiškimą, 2017-05-23 nutartimi pareiškėjos J. M. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. M. priėmė tėvo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu, nustatymo išskyrė į atskirą bylą ir šioje dalyje bylą sustabdė iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo; taip pat nutarė, jog įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai bylą dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Teismas nurodė, jog bylų kategorijų, – dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 1 d. 1 p.), civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo (CPK 442 str. 1 d. 7 p.) ir dėl palikimo priėmimo (CPK 444 str. 1 d. 8 p.) - teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė pareiškėja J. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos pareiškimo dėl juridinių faktų nustatymo nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog juridinę reikšmę turinčių faktų – giminystės santykių fakto, civilinės būklės aklų įrašų nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nustatymas yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl turi būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje. Pareiškėjai juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės santykių nustatymas - nesukurs jokių teisinių pasekmių tol, kol nebus pripažinta, kad pareiškėjos sutuoktinis priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai jį valdydamas. Abu pareiškėjos reikalavimai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ir apmokestinami ne kiekvienas atskirai, o žyminiu mokesčiu už pareiškime reiškiamų reikalavimų visumą. Pareiškėjos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas vienoje civilinėje byloje būtų ekonomiškai naudingas pareiškėjai, būtų užtikrinta proceso koncentracija ir ekonomiškumas.Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui (išimtinis teismingumas), tai visas pareiškimas (dėl visų reikalavimų) yra teismingas šiam teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo išskyrė į atskiras bylas ir bylą dėl palikimo priėmimo sustabdė iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, taip pat dėl bylos dalies perdavimo nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą.Pareiškėja pareiškimu paveldėjimo tikslu reiškia tris reikalavimus – dėl giminystės juridinio fakto nustatymo ir, atitinkamai, gimimo akto įrašo ištaisymo, nurodant kitą tėvo pavardę, bei dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie pareiškėjos reikalavimai negali būti nagrinėjami tuo pačiu metu tame pačiame teisme, t.y. kad buvo būtinybę bylą dalyje stabdyti, o kitoje reikalavimų dalyje perduoti kitam teismui. Pirmiausiai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja pirma turi kreiptis su pareiškimu dėl giminystės juridinio fakto nustatymo ir tik po to, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl giminystės juridinio fakto nustatymo, kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, prieštarauja CPK 13 ir 42 straipsniuose įtvirtintam dispozityvumo principui. Pasirinkti savo teisių gynimo būdą priklauso pareiškėjui. Be to, visi pareiškėjos reikalavimai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję, nes visi reikalavimai reiškiami paveldėjimo tikslu, jais siekiama tų pačių teisinių pasekmių. Dėl to visi pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami tuo pačiu metu ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylą dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo sustabdyti iki bus išnagrinėti kiti pareikšti reikalavimai. Nustatant pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismingumą, būtina vadovautis CPK 446 straipsnio bei bendromis CPK IV skyriaus nuostatomis (CPK 443 str. 1 d.). Pareiškimo reikalavimas dėl giminystės santykio juridinio fakto nustatymo yra teismingas pareiškėjos gyvenamosios vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsižvelgiant į jos pareiškime nurodytą gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Pareiškimo reikalavimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo paduodamas palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (išimtinio teritorinio teismingumo atvejis). Iš pareiškėjos pareiškimo (el.b.l. 35-38) matyti, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymo būdu priėmė tėvo A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, kurio buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjos reikalavimas dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Jeigu bent vienas iš pareiškėjo (ieškovo) reikalavimų turi būti reiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai visas pareiškimas (ieškinys) paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 33 str. 3 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškimas yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų tarpusavio ryšį, visų pareiškėjos reikalavimų nagrinėjimas vienu metu yra taip pat tikslingas proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo požiūriu.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylą dėl palikimo priėmimo iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo bei bylą dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo pagal perduodamas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, netinkamai aiškino pareikštų reikalavimų tarpusavio sąsają ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas ir šioje dalyje nutartis naikintina, o pareiškimo dėl juridinių faktų nustatymo nagrinėjimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Apeliantas prašo panaikinti visą 2017 m. gegužės 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundžiama nutartis dalyje dėl byloje pareikštų dalies reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą yra neskundžiama, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.),

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

apeliantės J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo ir bylos dalies dėl giminystės santykių nustatymo bei civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir bylą dėl juridinių faktų nustatymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui - Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Apeliacinį procesą dėl nutarties dalies, kuria buvo nutarta reikalavimų dalį išskirti į atskirą bylą, nutraukti.