Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., Medininkų sen., Vilniaus r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2017 m. spalio 7 d., apie 15.19 val., Oslo g., ties pastatu Nr. 12, Vilniuje, vairavo Ž. B. nuosavybės teise priklausantį motociklą Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą <...>“ , t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko važiuodamas Oslo g. nuo Jačionių g. pusės link Erfurto g. pusės, antra eismo juosta į įkalnę, nesuvaldė vairuojamo motociklo ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo sužalota motociklo Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė I. P. (gimusi (duomenys neskelbtini) m.), kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas Ž. B. priklausantis motociklas Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 7 d., apie 15 val. jis su nukentėjusiąja motociklu važiavo nuo Gariūnų Oslo gatve apie 50 km/h greičiu, leistino greičio neviršijo. Asfaltas buvo sausas, bet kelio išsišakojimus žyminčios baltos linijos buvo slidžios. Važiuojant pirma eismo juosta jo vairuojamo motociklo priekinį ratą nunešė ant tų linijų, motociklas apvirto ir jis su nukentėjusiąja nukrito nuo motociklo jau antroje eismo juostoje. Jis iš karto pribėgo prie Ingridos, paklausė, ar jai ką nors skauda. Ji skundėsi skausmais rankoje, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją išvežė į ligoninę, o jis pats nuvyko su policijos pareigūnais. Vairavimo teises jis turi apie dvejus metus, motociklas priklauso jo motinai Ž. B., bet faktiškai jis juo naudojasi. Kaltinamasis negali paaiškinti, kodėl jis nesuvaldė motociklo, nors ir važiavo nedideliu greičiu, nes artėjo sankryža. Po šio įvykio buvo truputį apgadintas motociklo kairysis šonas, ant kurio jie krito. Iš karto po eismo įvykio jis apie porą savaičių bendravo su nukentėjusiąja, leisdavo kartu laiką, jis ją visur vežiodavo, siūlė savo pagalbą, bet ji jos atsisakė. Jis taip pat bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau I. jį ignoruoja. Jis yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, galėtų sumokėti iki 2000 eurų, jo atlyginimas yra apie 600 eurų per mėnesį į rankas. Iki šio įvykio jis su nukentėjusiąja artimai bendravo apie dvejus metus, po to jis siūlėsi jai padėti savo laisvadieniais, tačiau jai reikėdavo pagalbos būtent tada, kai jis negalėdavo. Praėjus maždaug 2 savaitėms po įvykio jis nustojo bendrauti su nukentėjusiąja, kai ji pradėjo bendrauti su advokatu. Po to, kai jie susipyko, jam paskambino Ingridos advokatas ir pasakė, kad jis turi sumokėti 10 000 eurų, jeigu nori išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti Ž. B. paaiškino, kad D. B. yra jos sūnus. Parodė, kad be sūnaus, ji turi dar dvidešimtmetę dukterį, jų šeima yra labai draugiška, sūnus labai geras, gyvena kartu su jais, mokosi Vilniaus universitete. Jos ir sūnaus santykiai yra geri, jis visada kreipiasi į ją patarimo, neatsisako padėti nei jai, nei šeimai. Ji pati jau 24 metu dirba kirpėja, paskutinėje darbovietėje dirba jau 11 metų. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tą pačią dieną, jai sūnus pasakė, kad apsivertė su motociklu, iškvietė greitąją ir susitarė, kad jis padės nukentėjusiajai. Sūnus anksčiau bendravo su nukentėjusiąja, ji lankėsi jų namuose, viskas buvo gerai. Po avarijos sūnus labai pergyveno, važinėjo į ligoninę. Kai nukentėjusioji buvo išrašyta iš ligoninės, ji dažnai būdavo pas juos namuose, sūnus jai padėjo. Jie visi labai galisi, kad taip įvykio, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia ir niekas nuo panašių įvykių nėra apsaugotas. Ji pati administracine tvarka bausta nebuvo, sūnus gal porą kartų buvo baustas administracine tvarka. Ji prižada ateityje labiau stebėti sūnų. Sūnaus ir nukentėjusiosios santykiai nutrūko tada, kai ji kreipėsi į teismą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad motociklas Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tik registruotas jo mamos Ž. B. vardu, tačiau nuosavybės teise priklauso jam ir jis pirktas iš jo lėšų. 2017 m. spalio 7 d., apie 15.10 val., jis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį motociklą Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo I. P., ji sėdėjo už jo. Abu buvo užsidėję šalmus. Motociklu važiavo Oslo g. nuo Gariūnų pusės link Lazdynų mikrorajono pusės. Buvo dienos metas, apsiniaukę, be kritulių, važiuojamoji dalis sausa. Važiavo nuo Gariūnų pusės pirma eismo juosta, o po to rikiavosi, ten kur yra išsišakojimas, į antrą eismo juostą, link Lazdynų pusės. Motociklas važiavo apie 50 km/val. greičiu. Užvažiavus ant ženklinimo linijos, esančios ant važiuojamosios dalies, motociklo priekinis ratas pradėjo slysti, jis nesuvaldė vairuojamo motociklo ir jie nukrito nuo motociklo. Pirma nukrito Ingrida, jis čiuožė per važiuojamąją dalį, o motociklas taip pat nučiuožė į priekį, link Lazdynų pusės, antra Oslo g. eismo juosta. Jokių kliūčių, kas galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą, važiuojamojoje dalyje nebuvo. Jis atsikėlė nuo važiuojamosios dalies, o I. reikėjo pagalbos padėti atsikelti. I. pasakė, jog jai skauda kairį raktikaulį, jis iškart iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri I. nugabeno į ligoninę. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. I. atsiprašė ir kiek įmanoma jai padeda, t. y. vežioja į polikliniką ir suteikia kitą reikiamą pagalbą. Patirtą žalą I. pagal savo išgales atlygina (b.l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. paaiškino, kad 2017 m. spalio 7 d., apie 15.15 val., važiavo motociklu Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vaikinas D. B.. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa. Važiavo Oslo g. nuo Gariūnų pusės ir ketino važiuoti link centro pusės. Važiuojant pirma eismo juosta link Vakarinio aplinkkelio apie 50 km/val. greičiu, pajuto, jog sumėtė motociklą ir jie krito. Nukrito nuo motociklo ant važiuojamosios dalies ant kairiojo šono, o D. čiuožė per važiuojamąją dalį kartu su motociklu. Iškart pajuto, jog skauda kairį petį. D. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri ją nugabeno į VšĮ Respublikinę universitetinę ligoninę. Gydymą tęsia UAB „MediCA klinika“, esančioje Pavilnyje. Dėl kokių priežasčių D. nesuvaldė motociklo ir jie nukrito, nežino ir nurodyti negali. Jokių kliūčių kelyje nebuvo, t. y. priekyje jų nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų, nei išbėgusių gyvūnų į kelią, nebuvo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklininko šalmas, kuprinė bei drabužiai (striukė, batai, antkeliai (apsaugos)). Yra informuota, kad turi teisę dėl patirtos žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, civilinio ieškinio byloje nereikš (b.l. 18-19; 20).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. P. parodė, jog patvirtina parodymus, duotus 2017 m. spalio 18 d. bei nori papildyti, jog po 2017 m. spalio 7 d. įvykusio eismo įvykio D. B. buvo pažadėjęs jai padėti, suteikti reikiamą pagalbą bei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau jis visiškai žalos neatlygino, neatsiprašė ir nesuteikė žadėtos reikiamos pagalbos. Dėl patirtos žalos kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jai dalį žalos atlygino. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks teisme (b.l. 24-25).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią ties Oslo g. 12-tu pastatu, Vilniuje, nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7,0 m, nežymi įkalnė, tiesus ruožas. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Kelių eismo taisyklių Nr. 203 „Duoti kelią“, Nr. 804 „Atstumas iki sankryžos“, Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, Nr. 409 „Apvažiuoti iš dešinės arba kairės“, Nr. 522 „Eismas juostose“, Nr. 329 „Ribotas greitis 70“, Nr. 622 „Kelio numeris“, Nr. 329 „Ribotas greitis 40“. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: Kelių eismo taisyklių Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“, Nr. 1.7 „Siaura brūkšninė linija“, Nr. 1.5 „Siaura brūkšninė linija“, Nr. 1.15 „Užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas“, Nr. 329 „Ribotas greitis 40“, Nr. 403 „Važiuoti į kairę“, Nr. 204 „Stop“, Nr. 329 „Ribotas greitis“ (b.l. 7-11).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, apžiūrėjus motociklą Yamaha YZF-R6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: nubrozdintas kairės pusės šonas (b.l. 12, 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvadoje pažymėta, kad ji, susipažinusi su pateiktais I. P. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog I. P. nustatytas kairio raktikaulio skeveldrinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15-16).

Iš ADB „Gjensidige“ 2017 m. lapkričio 7 d. pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusioji I. P. dėl nagrinėjamo eismo įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žalos bylos administravimo metu dėl minėto eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui I. P. pagal jos pateiktus turėtos žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus buvo apskaičiuota ir išmokėta 1304,96 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 1300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 4,96 eurų gydymo išlaidoms padengti (b.l. 29; 127-128).

Teismui taip pat buvo pateikta D. B. charakteristika, išduota UAB (duomenys neskelbtini) cecho vadovo, iš kurios matyti, kad D. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba šaltkalviu elektriku nuo 2013 m. birželio 10 d. Jam skirtas pareigas jis atlieka gerai ir atsakingai. Su kolektyvu palaiko gerus santykius, yra tvarkingas, darbštus, pareigingas ir ramaus būdo. Drausminių nuobaudų neturi (b.l. 75). Pažyma apie D. B. darbo užmokestį patvirtina, kad jis gauna apie 600 eurų dydžio atlyginimą per mėnesį (b.l. 76-77).

Civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodyta, kad nukentėjusioji I. P. 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. pateikė civilinei atsakovei trūkstamus dokumentus draudimo išmokai apskaičiuoti. Nurodyta, kad pagal pateiktus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus ADB „Gjensidige“ išmokės draudimo išmoką, atlygindama I. P. dėl eismo įvykio patirtą žalą: 500 eurų papildomai neturtinei žalai atlyginti (1300 eurų buvo išmokėta 2017 m. lapkričio 3, taigi iš viso neturtinei žalai atlyginti skirta 1800 eurų suma); 395 eurus išlaidų reabilitacijai (t.y. atlygins visą civiliniu ieškiniu prašomą sumą); 105,19 eurų išlaidų už kurą (t.y. atlygins visą civiliniu ieškiniu prašomą sumą); 1209,86 eurų negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d., iš viso 2210,05 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas, lemia padarinių atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad D. B. 2017 m. spalio 7 d., apie 15.19 val., vairuodamas motociklą Yamaha, buvo neatidus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, važiuodamas į įkalnę nesuvaldė vairuojamo motociklo ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo sužalota motociklo Yamaha keleivė I. P., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. P. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. P. nustatytas kairio raktikaulio skeveldrinis lūžis, kuris galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15-16).

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad būtent kaltinime nurodyti neatsargūs D. B. veiksmai lėmė tai, kad jis nesuvaldė vairuojamo motociklo, šis apvirto ir to pasėkoje motociklo keleivei I. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tad pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismo posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusioji patvirtino, kad šiuo metu jie yra susitaikę bei susitarę dėl padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė bei susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokia tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios valia buvo išdėstyta ne tik teisiamojo posėdžio metu, bet ir teismui pateiktame 2018 m. balandžio 16 d. taikos susitarime. Kaltinamasis neteistas bei byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų būdingas nusikalstamas elgesys, dėl ko yra pagrindo manyti, jog jis ateityje nebenusikals bei laikysis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, šiuo atveju pats baudžiamasis procesas yra pakankama priemonė daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, įvertinti jį kaip netinkamą bei galimas tokio elgesio pasekmes. D. B. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 38), anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 39-41), nuo 2013 m. birželio 10 d. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ šaltkalviu elektriku, darbovietėje ir šeimos narių (motinos) charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tikslinga kaltinamojo D. B. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš D. B. priteisti 8751,29 Eur turtinės ir 4695,04 neturtinės žalos, iš viso – 13 446,33 Eur, taip pat 700 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 88-112). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ jau yra sumokėjusi I. P. 1304,96 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 4,96 eurų gydymo išlaidoms padengti (b.l. 29; 127-128). Taip pat civilinė atsakovė, atsižvelgusi į nukentėjusiosios papildomai pateiktus dokumentus, išmokės papildomą draudimo išmoką, atlygindama I. P. dėl eismo įvykio patirtą žalą: 500 eurų papildomai neturtinei žalai atlyginti (1300 eurų buvo išmokėta 2017 m. lapkričio 3, taigi iš viso neturtinei žalai atlyginti skirta 1800 eurų suma); 395 eurus išlaidų reabilitacijai (t.y. atlygins visą civiliniu ieškiniu prašomą sumą); 105,19 eurų išlaidų už kurą (t.y. atlygins visą civiliniu ieškiniu prašomą sumą); 1209,86 eurų negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d., iš viso 2210,05 eurų. Atsižvelgusi į civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ priskaičiuotos ir dalinai jau išmokėtos draudimo išmokos sumą, 2018 m. balandžio 16 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. P. pasirašė su kaltinamuoju D. B. taikos susitarimą, pagal kurį D. B. nuo taikos susitarimo patvirtinimo teisme įsipareigojo sumokėti I. P. 1800 eurų neturtinės žalos ir 1000 eurų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nutrauktinas. Pažymėtina, kad taikos susitarime D. B. ir I. P. nurodė, kad viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje nereikš dėl 2017 m. spalio 7 d. įvykio, kas, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, jog taikos sutarties šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo sąlygos (t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima), juolab jos buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2017 m. spalio 6 d.), teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad siekiant teigiamai paveikti kaltinamąjį ir užtikrinti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis būtų pasiekta, tikslinga D. B. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. skirti 10 MGL dydžio įmoką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šiuo metu jos skirti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. B. (D. B.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. P., ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiosios I. P. 2018 m. balandžio 16 d. pasirašytą taikos susitarimą, kuriuo D. B. įsipareigoja per tris dienas nuo taikos susitarimo patvirtinimo dienos išmokėti I. P. kompensaciją, t.y. 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 2800 (du tūkstančius aštuonis šimtus) eurų, kompensaciją pervesdamas į I. P. AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši suma išmokama papildomai, nepaisant ADB „Gjensidige“ įsipareigojimų, nurodytų 2018 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

Procesą dėl nukentėjusiosios I. P. civilinio ieškinio nutraukti.

D. B. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.