- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-4592-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03112-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- V. M.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Edmundas Rusinas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2016 m. vasario 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. M., 2016 m. vasario 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs jį ir abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka, jog kaltas, nes apgadino kitą automobilį. Išvažinėjo iš kiemo, tamsu buvo, išvažinėdamas lyg ir atsirėmė, išlipo, pažiūrėjo, nieko nebuvo, jokio smūgio tik atsirėmimas. Pamanė, kad į žolę atsirėmė, išlipęs apžiūrėjo. Smūgio visai nebuvo, nebent koks atsirėmimas, buvo sunku išsukti. Nepranešinėjo apie įvykį policijai, nes pasimetė, manė, kad nieko nėra padaryta. Pažiūrėjus nieko nebuvo matyti, ant jo automobilio irgi nieko nesimatė, buvo tamsu. Alkoholio nevartojo, iki tol buvo pas anūką atvažiavęs (duomenys neskelbtini), ar šalia yra 41 namas, nežino. Buvo ketvirtadienis, ar tai 25 ar 26 d., jis atvažiavo 18 val. ir išvažiavo 21 val., atvažiavo „VW Passat“ Automobiliu. Apžiūrėjo ir savo ir kitą automobilį, kuris buvo „Audi“. Buvo sudėtinga, nes ten buvo siaura juosta. Prie garažo yra sodinimo pievelė ir ten stovėjo dar vienas automobilis, kelkraštyje stovėjo po vieną sustatyti automobiliai, o nukentėjusiojo automobilis stovėjo dar šalia kito, antra juosta pastatytas, trukdė išvažiuoti ir vienoje pusėje, ir kitoje stovėjo automobiliai. Jis išlipo, apžiūrėjo, pamatė, kad bamperiui viskas gerai, ten buvo neapšviesta. Kai šonuose stovi automobiliai, vos gali išlįsti. Prašo neatimti teisių, reikalingas automobilis darbui ir seną motiną reikia prižiūrėti, kurios nėra kam kitam prižiūrėti.
Nukentėjusysis G. L. apklausiamas teisme parodė, kad atėjo 5 ryto prie automobilio, nelabai datos pamena, galėjo būti vasario mėn. Buvo tamsu, kaip žino savo automobilį, iš karto suprato, kad kažkas lempai negerai ir vėliau aptiko raštelį. Žino Lietuvos įstatymus, pranešė policijai. Iš karto matėsi, kad lempa sugadinta, jau einant prie automobilio, automobilis sidabrinis, raudonais dažais nubraukta. Toliau policija atvažiavo, padėjo supildyti dokumentus, jis pasirašė ir jam davė lapą į draudimą. Vėliau kreipėsi į draudimą ir į policiją iškvietė, darė sugretinimą, atitiko viskas pagal spalvas. Ant kito automobilio, atrodo, irgi buvo apgadinimai. Draudimas išmokėjo virš 600 eurų. Bamperio keitimas, dažymas atrodo buvo, ar tik keitimas, lempa brangiai kainavo. Kai tik atėjo, kadangi jo automobilis buvo nupoliruotas, sutvarkytas, einant priekiu iš toli pastebėjo, kad įlenkta į vidų lempa. Matosi 22 b. l., matosi kokie kraštai nuėję, sunku nepastebėti, dangtelis irgi buvo, krito visa tai į akis, jis manė, kad gal apvogė, dangtelio nerado aplinkui. Neremontavo automobilio, nes po šio įvykio buvo dar įvykis, kai jam įvažiavo į galą, ir nebedarė remonto, pardavė automobilį. Automobilis buvo paliktas nakčiai, ten taip kiekvieną naktį stovi mašinos, šalia kelkraščio stovi automobiliai, ir dar iš šono stovi automobiliai. Automobilius stato dviem eilėmis, kaimynai vieni kitus pažįsta, ne problema išeiti ir patraukti, be to, niekam netrukdo automobilis ir policija jam nepasakė, kad netaisyklingai stovėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. M. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltę dėl kito automobilio apgadinimo pripažino parodė, kad sutinka, jog kaltas, nes apgadino kitą automobilį. Išvažinėjo iš kiemo, tamsu buvo, išvažinėdamas lyg ir atsirėmė, išlipo, pažiūrėjo, nieko nebuvo, jokio smūgio tik atsirėmimas. Pamanė, kad į žolę atsirėmė, išlipęs apžiūrėjo. Smūgio visai nebuvo, nebent koks atsirėmimas, buvo sunku išsukti. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016 m. kovo 29 d. rašytiniame V. M. paaiškinime nurodyta, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) 18.00 val., ketvirtadienį, vasario 25 d. Pabuvęs pas vaikus ir anūką išvažiavo 21.00 val. Tai gali paliudyti liudytojai J. Ž. ir V. Č.. Važiuodamas nepajautė, kad būtų kliudęs mašiną, o išvažiavimo valandą prisimena, nes buvo migdomas anūkas. Jis pats vairuoja automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15). Taigi iš esmės V. M. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nors nurodo, jog nepajautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, t. y. kad sukėlė eismo įvykį, tačiau jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kiti bylos įrodymai. Štai nukentėjusysis G. L. apklausiamas teisme parodė, kad atėjo 5 ryto prie automobilio, nelabai datos pamena, galėjo būti vasario mėn. Buvo tamsu, kaip žino savo automobilį, iš karto suprato, kad kažkas lempai negerai ir vėliau aptiko raštelį, kuriam nurodyti apgadinusio automobilio valstybiniai numeriai. Žino Lietuvos įstatymus, pranešė policijai. Iš karto matėsi, kad lempa sugadinta, jau einant prie automobilio, automobilis sidabrinis, raudonais dažais nubraukta. Iš 2016 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 26 d., dirbant kartu su vyr. patruliu R. V., apie 5.04 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko minėto automobilio vairuotojas „G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vakare savo automobilį paliko stovėti, ryte atėjęs prie automobilio rado automobilį apgadintą, už lango buvo užkištas liudininko raštelis, kuriame buvo nurodytas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis buvo įformintas nustatyta tvarka. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 6); policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. vasario 26 d., 5.04 val. buvo gautas pranešėjo G. L. pranešimas apie tai, kad jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rado savo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintą kito automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino, už valytuvo rado liudininko raštelį (b. l. 7); 2016 m. vasario 26 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta bei transporto priemonių išsidėstymas (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykių, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu automobiliui „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 9); raštelis, kuris buvo paliktas už automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango, su turiniu „Jūsų auto užkabino auto su num. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10); 2016 m. vasario 26 d. G. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis apie 11.00 val. vakaro pastatė automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Atėjęs apie 5 val. ryto aptiko raštelį ant stiklo, pamatė apgadintą automobilį. Raštelyje buvo parašytas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam buvo apgadintas priekinis bamperis (b. l. 11); J. Ž. bei V. Č. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog 2016 m. vasario 25 d. pas V. Č. į svečius buvo atvykęs V. M., apie 20-21 val. ji ėjo migdyti vaiką, tuo metu V. M. išvažiavo (b. l. 16, 17); 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo atlikta automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Nustatyta, jog automobiliui „Audi A6: apgadintas priekinis bamperis, sparnas, žibintas dešinėje pusėje, ant automobilio yra likę pašalinių dažų dangos dalelės; automobiliui „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 18); foto lentelė, kurioje užfiksuoti minėti automobiliai bei jiems padaryti apgadinimai, jų aukštis ir pobūdis (b. l. 19-20). Nors savo rašytiniame paaiškinime nukentėjusysis nurodė, jog jis apie 11.00 val. vakaro pastatė automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o kaltinime nurodoma, jog pažeidimas buvo padarytas apie 21.00 val., tačiau toks laiko neatitikimas nėra esminis, pagal bylos aplinkybes nurodomas tik apytikslis pažeidimo laikas, kadangi šios faktinės aplinkybės nedaro jokios įtakos veikos kvalifikavimui. Nekyla abejonių, jog įvyko eismo, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, o tai, kad automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino būtent automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas patvirtina transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyti duomenys bei foto lentelė, iš kurios aiškiai matyti, jog ant apgadinto „Audi A6“ automobilio yra likę automobilio raudonos spalvos dažų, o automobilis „VW Passat“ būtent ir yra raudonos spalvos. Be to, byloje esantis raštelis su nurodytais automobilį „Audi A6“ apgadinusio automobilio valstybinio numeriais tik patvirtina prieš tai nurodytas aplinkybes. Taigi pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina jog V. M., vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Ši V. M. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Tokiu atveju su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. M., 2016 m. vasario 25 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs jį ir abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Nors V. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad aptariamo eismo įvykio metu jokio kontakto nepajuto ir dėl to nuvažiavo, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Pažymėtina, kad jau teismo posėdžio metu pats V. M. jau nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t. y. teigė, kad išvažinėjo iš kiemo, tamsu buvo, išvažinėdamas lyg ir atsirėmė, išlipo, pažiūrėjo, nieko nebuvo, jokio smūgio tik atsirėmimas. Pamanė, kad į žolę atsirėmė, išlipęs apžiūrėjo. Smūgio visai nebuvo, nebent koks atsirėmimas, buvo sunku išsukti. Nepranešinėjo apie įvykį policijai, nes pasimetė, manė, kad nieko nėra padaryta. Pažiūrėjus nieko nebuvo matyti, ant jo automobilio irgi nieko nesimatė, buvo tamsu. Vis tik tokie V. M. parodymai vertintini kritiškai, jau vien dėl to, kad jie nenuoseklūs. Be to, apklaustas teisme G. L. parodė, kad iš esmės buvo neįmanoma nepastebėti apgadinimų, nes jo automobilis sidabrinis, o apgadinimai raudonos spalvos, kaip ir V. M. automobilio, be to, buvo įspausta lempa, jis tai matė 5 val. ryto vasario mėnesį, kai tokiu metu dar tamsu. Be to, darant automobilių sugretinimą matėsi abiejų automobilių apgadinimai. Tai atitinka ir byloje esančio transporto priemonių sugretinimo protokolo duomenis (b. l. 18-20). Taigi, sugretinus nukentėjusiojo parodymus, minėto protokolo informaciją su V. M. parodymais, jog jis kažką lyg pajuto ir dėl to apžiūrėjo automobilius, teismas sprendžia, kad V. M. suvokė jog sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino abu automobilius. Bendrame aplinkybių kontekste teismo vidinį įsitikinimą stiprina ir tas faktas, kad nukentėjusiajam draudimas apskaičiavo ir išmokėjo gana didelę – 667 Eur sumą (b. l. 29). Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad tokia įvykių seka leidžia spręsti, jog V. M. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalą, tačiau ignoruodamas KET 222 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam nei policijai ir iš jos pasitraukė. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas, skirdamas V. M. nuobaudą už padarytus pažeidimu, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu apgadintas kitam, asmeniui priklausantis automobilis, pasitraukta iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus V. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, jog V. M. apibūdinamas teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, paties teigimu, rūpinasi prižiūri seną motiną, darbui transporto priemonė reikalinga. Įvykio metu žmonės fiziškai nenukentėjo, apgadinto automobilio savininkas priekaištų jam neturi, duomenų, kad įvykio metu jis galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje V. M. parodė apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. M. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos V. M. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis KET reikalavimų.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.
V. M. pripažintu kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16055732453 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.