- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2VP-4658-994/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00119-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė (pirm.)
- Skolininkas
- M. B., R. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
0Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė M. B., R. B., antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkei M. B. nuosavybės teisę į ½ dalį bendrąja jungtine nuosavybe kartu su sutuoktiniu R. B. gaunamą darbo užmokestį.
Nurodė, kad antstolio Daliaus Traigio užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, bendra išieškotina skolos suma sudaro 56,20 Eur. Antstoliui atliekant vykdomuosius veiksmus, buvo nustatyta, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su R. B., jų santuoka yra galiojanti (nenutraukta). Duomenų apie galiojančias asmenų vedybų, povedybines, turto padalijimo sutartis nėra. Skolininkė nedirba, savo vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. Skolininkei priklauso ½ buto dalis, tačiau turtui taikomi kiti apribojimai. Skolininkės sutuoktiniui nuosavybės teise priklauso 7,8 ha ploto žemės sklypas, kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Skolininkės sutuoktinis R. B. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Antstolis areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančias banko sąskaitas. Per antstolio nustatytą terminą negautas skolininkės sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru sutarimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis Dalius Traigys, vykdydamas Vilniaus iesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,72 Eur (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) skolos išieškojimo iš skolininkės M. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per 2 mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininkės M. B. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. B., dalis. Skolininkės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 70).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau išieškojimas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Vykdomosios bylos duomenimis antstolis 2020 m. lapkričio 23 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 54-56) bei 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 57-58) areštavo skolininkės sutuoktinio R. B. turtines teises ir pinigines lėšas. Taigi konstatuotina, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta.
Antstolis 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkei bei jos sutuoktiniui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininkė su bendraturčiu pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas. Todėl antstolis 2020 m. gruodžio 29 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą pateiktas 2021 m. sausio 5 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolio 2020 m. gruodžio 29 d. siūlyme nustatyto 2 mėnesių termino.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalį, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas); pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininkės įsiskolinimą, ji neturi. Kaip minėta aukščiau, nors skolininkei priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau skolos ir vykdymo išlaidų nėra galimybės išieškoti. Butui taikomi kitų antstolių apribojimai. VĮ Regitra išrašo duomenimis, transporto priemonė priklausiusi skolininkei yra išregistruota (vykd. b. l. 62). Skolininkė niekur nedirba (vykd. b. l. 66). Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininkės gaunamų pajamų. Kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė taip pat neturi. Todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jai ir sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso. Vykdymo eigoje buvo areštuotos skolininkės sutuoktinio turtinės teisės ir piniginės lėšos banko sąskaitose (vykd. b l. 34-38). Skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis), t. y. turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens R. B. darbo užmokestis, piniginės lėšos bankų sąskaitose abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkei) M. B. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinio R. B. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų) ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų) ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.