Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-107-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
1A-98-107-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
J. J., J.
Nuteistasis
Č. G.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-98-107/2009Teisėja Vida Butanavičiūtė Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.;2.4.6.3.4. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiajam J. J.,gynėjui Vladimirui Kononenkai,nuteistajam Č. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-11-17 nuosprendžio, kuriuo Č. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Iš Č. G. nukentėjusiajam J. J. priteista 362,03 Lt turtinei ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui priteista 1951,05 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 11 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini)rajone, (duomenys neskelbtini), kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tarp jo ir buvusios žmonos L. G., J. J. bandant juos išskirti, Č. G. tyčia kumščiu sudavė J. J. į galvą, taip J. J. sumušė galvos smegenis, sulaužė kaktikaulį, sukėlė nukentėjusiajam trauminę galvos smegenų ligą, sunkiai sutrikdė J. J. sveikatą, sukėlė realų pavojų jo gyvybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis Č. G. nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nuteistasis Č. G. aiškina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Nuteistasis Č. G. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 metų birželio 20 dienos nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuosprendyje abejonių dėl nuteisiamo asmens kaltumo negali būti.

Nuteistasis Č. G. konstatuoja, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nuteistasis Č. G. aiškina, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika yra materialiosios sudėties. Veika gali būti pripažinta sunkiu sveikatos sutrikdymu tik tada, jeigu nukentėjęs asmuo patiria nors vieną iš devynių BK 135 straipsnio l dalyje numatytų padarinių. Nuteistasis teigia, kad nei pranešant apie įtarimą, nei formuluojant kaltinamąjį aktą, jam nė vienas iš devynių BK 135 straipsnio l dalyje numatytų padarinių inkriminuotas nebuvo. Tuo buvo pažeistas BPK 187 straipsnio l dalies reikalavimas (pranešime turėjo būti nurodytos veikos kitos aplinkybės – padariniai) bei BPK 219 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimas (kaltinamajame akte turėjo būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

Nuteistasis Č. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 135 straipsnio l dalį, nuosprendyje nė vieno BK 135 straipsnio l dalyje nurodytų veikos požymių – padarinių – taip pat nenurodė. Nuteistasis mano, kad tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio l dalies l punkto nuostatą, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodomi veikos padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Pateikus neaiškų kaltinimą ir teismui pripažinus jį kaltu pagal BK 135 straipsnio l dalį, nuteistajam liko nežinoma, kokius iš BK 135 straipsnio l dalyje numatytų padarinių jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam J. J..

Nuteistasis Č. G. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad konflikto su buvusia žmona L. G. metu jis nukentėjusiajam nestipriai suduoti į veidą galėjo, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad dėl tų veiksmų nukentėjusysis galėjo netekti regos, klausos, kalbos, vaisingumo, kitaip būti sunkiai suluošintas, susirgti sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, prarasti didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba būtų nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nuteistasis Č. G. teigia, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą – VšĮ Šilalės rajono ligoninės Priėmimo skyrių – kreipėsi tik 2008 m. sausio 15 dieną, tačiau tada sveikatos sutrikdymų jam nustatyta nebuvo. 2008 m. sausio 17 dieną nukentėjusiajam diagnozavo kaktikaulio lūžimą ir jį hospitalizavo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur gydė iki 2008 m. sausio 24 dienos.

Nuteistasis Č. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kur nukentėjusysis buvo ir ką veikė laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 dienos, po konflikto kavinėje, iki kreipimosi į gydymo įstaigą – 2008 m. sausio 15 dienos. Nebuvo paneigta prielaida, kad J. J. sužalojimai galėjo būti padaryti po konflikto su nuteistuoju.

Nuteistasis Č. G. teigia, kad teismas besąlygiškai rėmėsi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Tauragės poskyrio specialisto 2008 m. vasario 4 dienos išvada Nr. G53/08(ll) ir 2008 m. kovo 18 dienos išvada Nr. GI 13/08(11), kuriose konstatuota, kad J. J. padaryti šie sužalojimai: trauminė galvos liga, galvos smegenų sumušimas, vidutinio sunkumo forma, vestibuloataksinis, cefalginis sindromas, kaktikaulio lūžimas.

Nuteistasis Č. G., remdamasis Lietuvos Respublikos BK 141 straipsniu, aiškina, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai apibrėžti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 dienos įsakymu Nr. V-298/A1-86 (turi būti V-298/158/A1-86). Remiantis šių taisyklių 2 punktu, sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Tačiau teismo eksperto išvados įvertinimas yra teismo kompetencija.

Nuteistojo Č. G. nuomone, pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl teismo eksperto išvadų pagrįstumo. Nuteistasis Č. G. konstatuoja, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktas prie sunkių sveikatos sutrikdymų (BK 135 str.) priskiria galvos smegenų sumušimą su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintais specialiais tyrimais. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodytas specialusis tyrimas – galvos kompiuterinė tomografija – ir juo nustatyta kaktinėse skiltyse abipus 2.0/3,0 cm hemoraginiai židiniai, kaktikaulio lūžimas. Nuteistasis nurodo, kad neurologinė židininė simptomatika neaprašyta. Dominuoja subjektyvūs požymiai: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas bei koordinacijos sutrikimas, tačiau nėra tiksliai įvardyti patologiniai simptomai. Specialistui neurologui nenustačius objektyvių patologinių simptomų, Taisyklių 6.6.2 punktas taikomas negali būti. Specialisto išvadose nenurodyta, ar galvos kompiuterinė tomografija buvo daroma pakartotinai ir, jei taip, tai turėjo būti nustatyta, ar galvoje išliko smegenų sumušimo židiniai. Nuteistasis tvirtina, kad specialisto išvadose neaprašytas galvos smegenų patinimas, kuris turėjo būti matomas kompiuterinėje tomografijoje.

Nuteistasis Č. G. teigia, kad 2008 m. vasario 4 dienos specialisto išvados l punkte, aprašant nukentėjusiajam J. J. nustatytus sužalojimus, nepaminėta medicinos dokumentuose užfiksuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Nuteistasis mano, jog ši kraujosruva svarbi nustatant sužalojimų padarymo laiką. Kiti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai (lūžis, smegenų sumušimas) jų padarymo laiko nustatymui nėra informatyvūs. Nuteistasis tvirtina, kad išvados 3 punkte neaprašyta, kokie sužalojimų makromorfologiniai ar kiti požymiai nurodo, kad sužalojimai padaryti kumščiu. Išvadoje neaprašyta ir tiksli kaktikaulio lūžio lokalizacija. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajam konstatuotas konstrukcinis kaktikaulio lūžis galėjo būti padarytas griuvimo metu, galva atsitrenkus į kietą buką paviršių.

Nuteistasis Č. G. skundu atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto įvardyta sąvoka „realus pavojus gyvybei“, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, nebevartojama. Nuteistasis, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, nurodo, kad nukentėjusysis, gelbstint jo gyvybę, operuotas nebuvo, ligoninėje po galvos sumušimo jo būklė buvo tik stebima, išleistas į namus po 7 dienų hospitalizacijos, todėl teigti, kad nukentėjusiojo gyvybei grėsė pavojus, nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis Č. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo ir gynėjo prašymą apklausti specialistą teismo posėdyje atsisakė tenkinti nepagrįstai.

Nuteistasis Č. G. mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y, pažeidė bausmės individualizavimo principą, mano, jog teismas turėjo pripažinti, kad jis nusikaltimą padarė didžiai susijaudinęs dėl neteisėtų buvusios jo žmonos L. G. veiksmų, iš esmės, kad padarė nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Nuteistasis Č. G. mano, kad teismas visiškai neįvertino jo turtinės padėties ir nukentėjusiajam J. J. priteisė akivaizdžiai per didelę 10000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis Č. G. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Atsikirtime į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktorė V. L. mano, kad nuteistasis Č. G. apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenurodė, kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos, ir nemotyvuoja, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktorė V. L. mano, kad nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai teismo nuosprendyje yra ištirti ir išanalizuoti bei įvertinti tinkamai, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, o kaltinimas suformuotas tinkamai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktorės V. L. atsikirtime į apeliacinį skundą aiškinama, jog, norint pripažinti, kad veika padaryta afektine tyčia, būtina nustatyti privalomų aplinkybių visumą – turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis, staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, kaltininko veiksmų greitas atsakas į tokį nukentėjusiojo poelgį. Šioje byloje duomenų apie tai, kad J. J. būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti laikomi neteisėtais arba kaltininką itin įžeidžiančiais, nėra.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktorė V. L. nurodo, kad dėl Č. G. kaltės J. J. buvo laikinai nedarbingas nuo 2008-01-17 iki 2008-03-13, dėl to iš VSDF biudžeto išskaityta 1951, 05 Lt ligos pašalpa, tokio dydžio žala padaryta VSDFV biudžetui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus direktorė V. L. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo Č. G. apeliacinį skundą atmesti.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. J. reiškia įsitikinimą, kad teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, teisingas.

Nukentėjusysis J. J. aiškina, kad specialistų išvadose Nr. G53/08(ll) ir Nr. GI 13/08(11) neginčytinai nustatyta, kad jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų taisyklių 6.6.2 punktą.

Nukentėjusysis J. J. atsikirtime į apeliacinį skundą teigia, kad nuteistojo tvirtinimas, jog jis nukentėjusįjį tik atstūmė, smūgio į kaktą nesudavė, yra paneigtas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojų parodymais. Apylinkės teismas liudytojų parodymus, specialistų išvadas įvertino tinkamai.

Nukentėjusysis J. J. įsitikinęs, kad teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai, nes Č. G. jo atsiprašė tik formaliai. Nukentėjusysis teigia, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, duodamas parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdus nebuvo, o tai leidžia daryti išvadą, kad taip nuteistasis siekė išvengti atsakomybės. Apie tai galima spręsti ir iš nuteistojo prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nukentėjusysis J. J. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo Č. G. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neturtinės žalos dydžio (BPK 328 str. 4 p.).

Apylinkės teismas nuteistojo Č. G. nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Atsižvelgdama į nuteistojo Č. G. apeliacinio skundo argumentus, kad pranešant jam apie įtarimą ir surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeisti BPK 187 str. 1 d. bei BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimai, o teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatą ir jam nežinoma, kokius padarinius, numatytus BK 135 str. 1 d., jis nukentėjusiajam sukėlė, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio nuostatomis, valstybinė kaltintoja, nagrinėjant bylą apeliaciniame teismo posėdyje, kaltinimo formuluotę pakeitė prašydama laikyti, jog nustatyta, kad Č. G. 2008 m. sausio 11 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tarp jo ir buvusios žmonos L. G., o J. J. bandant juos išskirti, pastarąjį sužalojo – tyčia kumščiu sudavė jam į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kaktikaulio lūžį kairėje pusėje šalia vidurio linijos ir galvos smegenų sumušimą kaktinėse skiltyse. Taip dėl galvos smegenų sumušimo sunkiai suluošino J. J., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis ir jo gynėjas tokiam kaltinimo pakeitimui neprieštaravo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Č. G. nesutinka, kad nukentėjusiajam J. J. savo veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nurodo, kad jam sužalojimai galėjo būti padaryti po konflikto su juo, teismas išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino, kur nukentėjusysis buvo ir ką veikė po konflikto iki kreipimosi į medikus. Tokie nuteistojo Č. G. argumentai paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, iš dalies paties nuteistojo Č. G., nukentėjusiojo J. J., liudytojų parodymais, specialisto, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)09 (01) išvadomis.

Nuteistasis Č. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusįjį J. J. stūmė nuo savęs atbula ranka ir jis nugriuvo, J. J. galvos nelietė, nes nukentėjusysis už jį aukštesnis. Ar J. J. atsitrenkė galva į grindis, nežino (t. 1, b. l. 65–66).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis prisipažino, kad konflikto su buvusia žmona L. G. metu kaire ranka pataikyti J. J. į veidą galėjo, tačiau smūgis buvo nestiprus, matė, kad J. J. nugriuvo ant grindų (t. 1, b. l. 135–137).

Nukentėjusysis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad Č. G. ranka jam sudavė į kaktą vieną smūgį, nuo kurio jis nugriuvo ant grindų, ir atsipeikėjo, kai buvo pasodintas prie stalo (t. 1, b. l. 137–139). Kad nuteistasis Č. G. nukentėjusiajam J. J. ranka sudavė smūgį į kaktą ir šis nugriuvo, matė liudytojai A. B., I. V., kuri pabrėžė, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo stiprus (t. 1, b. l. 139–140, 144). Liudytojai V. G., L. V. tiksliai nenurodė, ar nuteistasis Č. G. nukentėjusįjį pastūmė, ar sudavė jam smūgį, tačiau po šio nuteistojo veiksmo nukentėjusysis nugriuvo ant grindų (t. 1, b. l. 143). Liudytojai R. A., D. L., R. P. smūgio sudavimo nukentėjusiajam nematė, tačiau matė J. J. gulintį ant grindų (t. 1, b. l. 141, 143–144, 163). Liudytojai L. S., L. G. įvykio nematė, bet iš kavinėje buvusių kalbų girdėjo, kad nuteistasis Č. G. sudavė smūgį J. J. (140, 141–142).

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad po galvos sumušimo blogai jautėsi, nevalgė, negalėjo dirbti ūkinių darbų, blogai jautėsi ir darbe, į medikus kreipėsi 2008-01-15. Apie tai, kad jį sumušė Č. G., iš pradžių nepasakė ir savo artimiesiems (t. 1, b. l. 137–139).

Liudytojas R. J. parodė, kad, kai tėvą J. J. parvežė iš kavinės namo, tą naktį tėvas šaukė, kad mirs, kad skauda galvą, šeštadienį nesikėlė iš lovos, pavakary pamatė, kad tėvui pamėlynavo paakys. Tėvas niekur nevažiavo, nuolat miegojo. Pirmadienį buvo išėjęs tik į darbą, mašinos nevairavo. J. J. jam apie padarytą sužalojimą pasakoti nenorėjo ir papasakojo tik sekmadienį vakare. Jis iš A. B. sužinojo, kad tėvas nuo Č. G. kavinėje gavo smūgį į galvą (t. 1, b. l. 145–146).

Liudytoja V. J. parodė, kad jos vyras J. J. naktį iš 2008-01-11 į 2008-01-12 gulėdamas lovoje dejavo, sakė, kad mirs. Iš ryto matė pamėlynavusį vyro akies kraščiuką, tačiau, kad yra sumuštas, nepagalvojo. Kadangi vyras blogai jautėsi, norėjo jį vežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, vėliau vis tiek nuvežė į Šilalės rajono ligoninę, kurioje vyrui sužalojimų nenustatė. Tada jį vežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje vyrui sužalojimus nustatė. Iš sūnaus R. J. sužinojo, kad vyrą sumušė Č. G. (t. 1, b. l. 146).

Liudytoja T. J. matė, kad sūnaus J. J. akys buvo pajuodusios, ištino veidas, pakilo temperatūra, o pats neturėjo nuovokos. Sūnus buvo išvežtas į Šilalės rajono ligoninę, o vėliau į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Apie sūnui padarytą sužalojimą sužinojo iš anūko (t. 1, b. l. 146–147).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. sausio 13 ar 14 dieną darbe matė, kad bendradarbio J. J. akis buvo mėlyna, tačiau, kas atsitiko, neklausė (b. l. 147–148). Liudytojas policijos pareigūnas A. A. parodė, kad 2008-01-15 gavo pranešimą iš Šilalės rajono ligoninės, jog į juos kreipėsi J. J.. Nuvykęs į ligoninę, iš J. J. sužinojo, kad Č. G. jam sudavė smūgį. Ligoninėje J. J. sužalojimų nenustatė, todėl J. J. pareiškimą rašyti atsisakė. 2008-01-19 pas liudytoją atvyko J. J. sūnus ir pasakė, kad tėvui nustatytas kaktikaulio lūžis. Nuvykus į ligoninę, J. J. parašė pareiškimą, nurodė, kad jį sužalojo Č. G. (t. 1, b. l. 147). Liudytoja (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytoja D. U. parodė, kad 2008-01-16 J. J. kreipėsi dėl galvos sutrenkimo, nurodė, kad prieš keturias dienas virsdamas susitrenkė galvą. Skundėsi, kad skauda galvą, vemia, turi temperatūros. Prieš tai buvo kreipęsis į ligoninę, tačiau jam diagnozavo gripą. Iš J. J. elgesio matė, kad jam gali būti sumuštos smegenys, gali būti kraujavimas į jas, todėl davė siuntimą į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta smegenų trauma. Gydytoja nurodė, kad J. J. buvo gydytas ligoninėje nuo 2008-01-17 iki 2008-01-24, o vėliau, iki 2008-03-13, buvo gydomas ambulatoriškai. Gydytoja nurodė, kad po tokio sužalojimo vyksta patologija ir sveikata gali pablogėti po 3-4 dienų (t. 1, b. l. 170–171).

Iš specialisto išvados G53/08(11) matyti, kad J. J. nustatyta trauminė galvos smegenų liga, vidutinio sunkumo galvos smegenų sumušimas, vestibuloataksinis, cefalginis sindromas, kaktikaulio lūžimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes, ar griūvant ant tokio dėl vienos jėgos poveikio. J. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jo gyvybei, dėl trauminės smegenų ligos, vidutinio sunkumo formos galvos smegenų sumušimo, vestibuloataksinio, cefalginio sindromo, kaktikaulio lūžimo (t. 1, b. l. 10).

Kad nukentėjusiajam J. J. konstatuotas konstrukcinis kaktikaulio lūžis galėjo būti padarytas griuvimo metu, galva atsitrenkus į kietą buką paviršių, paneigia specialisto išvada G113/08(11), iš kurios matyti, kad J. J. kaktikaulio lūžimas ir išsivysčiusi vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, vestibuloataksinis ir cefalginis sindromas galėjo gautis nuo stipraus smūgio į kaktą, kad atsitrenkiant pakaušiu į grindis po smūgio, toks sužalojimas atsirasti negalėjo (t. 1, b. l. 12).

Nuteistasis Č. G. teigia, kad 2008-02-04 specialisto išvadoje neaprašyta židininė simptomatika, tiksliai neįvardyti patologiniai simptomai, kurie turėjo būti nustatyti specialisto neurologo, neminima medicinos dokumentuose užfiksuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Tokie nuteistojo teiginiai paneigti specialisto išvadomis.

Iš užduoties atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 9) matyti, kad Tauragės poskyrio ekspertui A. G. buvo pateikta J. J. ligos istorija Nr. 165–S– 8 bei dvi rentgeno nuotraukos Nr. 192, 193. Specialisto išvados G53/08(11), G113/08(11) buvo padarytos remiantis pateiktais J. J. medicininių dokumentų duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusįjį J. J. apžiūrėjo, stebėjo ir gydė neurologas. Taip pat konsultavo neurochirurgas, kuris nustatė tą pačią diagnozę, kaip ir neurologas. Specialisto išvadoje aprašyta VšĮ Šilalės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 165–S– 8, kurios duomenimis ligonis hospitalizuotas 2008-01-17, išrašytas 2008-01-24. Aprašyti ir ligos simptomai: skauda galvą, svaigsta galva, negera, pykino, vėmė. Ligos simptomai, jų pasikeitimai aprašyti specialisto išvados aprašomojoje dalyje (t. 1, b. l. 10).

Tam, kad būtų panaikintos abejonės, keliamos nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl nukentėjusiojo sužalojimų padarymo mechanizmo, dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimo pasekmių, kolegija paskyrė Teismo medicinos ekspertizę, kurią atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertai (t. 2, b. l. 40–42, 45–51). Ekspertai J. J. padarytą sužalojimą sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikavo dėl galvos smegenų sumušimo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.2.). Ekspertai patvirtino ir ankstesnę teismo medicinos specialisto išvadą, kad J. J. galvos trauma atsirado dėl smūgio į veidą iki griuvimo aukštielninkai ant grindų. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu kumščiu į veidą 2008-01-11 vakare (išvados 3, 4, 5, 9, 10 punktai).

Abejonių, kad apylinkės teismas nuteistąjį Č. G. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažino pagrįstai, nebeliko, nes, baigiantis bylos nagrinėjimui apeliaciniame teismo posėdyje, nuteistasis savo kaltės neneigė. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė didžiai susijaudinęs dėl neteisėtų buvusios žmonos veiksmų, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 10 p.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų laikėsi. Atsižvelgė ne tik į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet, atsižvelgęs į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, paskyrė bausmę, žymiai mažesnę negu BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis. Tai, kad nuteistasis nuoširdžiai nesigailėjo, pastebi savo atsikirtime į skundą ir pats nukentėjusysis. Nuoširdžiu gailėjimusi neįmanoma pavadinti ir apeliacinio skundo prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Č. G. kaltu prisipažino tik iš dalies. Pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 str. 1 d. 10 p.), pagrindo nebuvo. Buvusios žmonos veiksmai kavinėje neteisėtais nepripažinti, priežasties didžiai susijaudinti nebuvo. Nuteistojo susijaudinimą ar pyktį lėmė ne kas nors kitas, bet apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, tai teismas pagrįstai palaikė nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apylinkės teismas savo sprendimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nuosprendyje motyvavo pakankamai išsamiai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bausmės skyrimo pagrindus, nuteistojo kaltės ir padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, laikant nustatytomis aplinkybes, paminėtas Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, už nuteistojo veika sukeltas pasekmes apylinkės teismo priteista neturtinė žala savo dydžiu yra teisinga. Ir jeigu ne nukentėjusiojo nuoširdumas ir gailestis nuteistajam, atsižvelgimas į nuteistojo prašymą ir sutikimas mažinti priteistą neturtinės žalos dydį perpus, kolegija priteistos neturtinės žalos dydžio nemažintų. Tačiau, atsižvelgdama į nukentėjusiojo J. J. nuomonę mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kolegija apylinkės teismo nuosprendį keičia (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

n utaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl iš Č. G. priteistos nukentėjusiajam J. J. 10000 litų sumos neturtinei žalai atlyginti pakeisti.

Priteistą iš Č. G. J. J. pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki penkių tūkstančių (5000) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Remigijus PreikšaitisEduardas Maškevičius