Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo A. R. priteista nukentėjusiajai R. K. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. R. išteisintas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, išteisintojo A. R. ir jo gynėjo, prašiusių Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo netenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios R. K., prašiusių Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintasis A. R. buvo kaltinamas už sveikatos ir darbų saugos taisyklių pažeidimą, dėl to žuvo žmogus, t. y. A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gegužės 14 d. 8.50 val. UAB („duomenys neskelbtini“) atviroje metalo sandėliavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, neatsargiai paspaudė ožinio krano KKT-5 valdymo pulto judėjimo įjungimo–išjungimo mygtuką, todėl kranas pradėjo judėti ir prispaudė nukentėjusįjį V. K. (K.) ir dėl to jam buvo padaryti šie sužalojimai: dauginiai dešinės šlaunies sužalojimai – masyvi plėštinė žaizda ant dešinės šlaunies vidurinio–apatinio trečdalių ribos išoriniame užpakaliniame, vidinio–užpakalinio bei priekiniame–išoriniame paviršiuje, nutraukta ir sutraiškyta dalis pritraukiamųjų šlaunies raumenų, nutraukta dešinė šlaunies arterija ir vena, tai sukėlė ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, kuris tą pačią dieną 11 val. baigėsi nukentėjusiojo V. K. mirtimi. Tokiais veiksmais A. R., dirbdamas UAB („duomenys neskelbtini“), registruotoje (duomenys neskelbtini), stropuotoju–operatoriumi, pažeidė Stropuotojo, stropuotojo telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 03-155, patvirtintos šios bendrovės direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 87/k-5, 6.11.1 punktą: „draudžiama pasirodyti darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų“, 6.11.2 punktą: „draudžiama gerti alkoholinius gėrimus ir kitus svaigalus, pagamintus naudojant spiritą, darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje“ ir instrukcijos 2-o priedo punktą: „...jeigu telferio (krano) kelyje yra žmonių, jį reikia sustabdyti“. Taip pat pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 351, 118.14 punkto reikalavimą: „draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių“. Be to, A. R., dirbdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė vidaus darbo taisykles, t. y. AB („duomenys neskelbtini“) įmonių grupės Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 10 d. generalinio direktoriaus, 2.1 punktą: „draudžiama atsinešti į įmonių grupės teritoriją alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas bei įmonių grupės teritorijoje vartoti arba realizuoti šiuos svaigalus, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicinos preparatų“.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio proceso

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 331 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padarydamas išvadą, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, turi nurodyti motyvus, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, išdėstyti ir analizuoti įrodymus, kuriais remdamasis kitaip negu pirmosios instancijos teismas vertina įrodymus ir konstatuoja visų svarbių bylos aplinkybių buvimą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Tais atvejais, kai asmenų parodymai baudžiamojoje byloje gaunami juos apklausiant BPK nustatyta tvarka, teismas privalo vertinti visą apklausos metu gautą su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją. Galima situacija, kad apklausos metu gauta visa ar dalis informacijos teismo gali būti pripažinta nepatikima, tačiau tokiu atveju teismo sprendimo motyvuose turi būti aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių iš tam tikro šaltinio gauta informacija negrindžiamos teismo daromos išvados tiek tuo atveju, kai teismas gautą informaciją laiko patikima, tiek ir tais atvejais, kai informacijos patikimumu yra abejojama; teismo posėdyje įrodymų tyrimo etape gautos informacijos vertinimas teismo nuosprendyje yra būtinas. Iš teismo priimto sprendimo turi būti aišku, kodėl vienai informacijos daliai įrodomoji galia pripažinta, o kitai ne.

Apeliacinės instancijos teismas nevisiškai įvykdė procesinių normų (BPK 305, 331 straipsniai), reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus, nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl kaltinamąjį A. R. teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančių įrodymų nepripažino. Kasatorius teisus teigdamas, kad ne visi svarbūs bylai duomenys yra išanalizuoti, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, yra daug nutylėjimo, įrodymų vertinimo spragų. Šioje byloje svarbi įrodinėtina aplinkybė – ar nelaimingo atsitikimo metu A. R. savo neatsargiais veiksmais sąlygojo krano KKT-5 eigą, ar pagal jo pateiktą versiją kranas savaime (pats) pradėjo judėti. Nuo šio fakto nustatymo priklausė kaltinamojo A. R. veiksmų teisinis įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nelaimingo atsitikimo priežastis buvo krano valdymo pulto bloga techninė būklė ir savaiminis traversos judėjimas. Tokia išvada nepakankamai motyvuota, nepagrįsta visų bylos duomenų analize. Pagal liudytojos N. L., tiesiogiai stebėjusios įvykį, parodymus, prieš nelaimingą atsitikimą ir po įvykio ji distancinio valdymo pultu reguliavo kraną KKT-5 ir jokių gedimų nepastebėjo. Pultas valdomas abiem rankomis ir prilaikomas diržu, tačiau įvykio metu A. R. šių taisyklių nesilaikė. Jos nuomone, A. R. „susimėtė“ ir paspaudė ne tą pulto rankenėlę (T. 2, b. l. 52, 174). Šie liudytojos parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, tačiau teismo išteisinamajame nuosprendyje neaptarti ir neįvertinti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir neįvertino techninės apžiūros akto duomenų (T. 1, b. l. 70), iš kurių matyti, kad po nelaimingo atsitikimo buvo atliktas krano KKT-5 techninis patikrinimas ir gedimų, sąlygojančių savaiminį krano judėjimą, nenustatyta, krano valdymo pultas buvo tvarkingas. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas (specialistas) V. R. Liudytojai G. R., P. G. taip pat patvirtino, kad kranas KKT-5 buvo valdomas distanciniu būdu radijo bangomis ir be komandos niekuomet savaime nevažiuodavo. Šią informaciją pirmosios instancijos teismas laikė patikima įrodinėjant kaltinamojo A. R. kaltumą ir vertino ją visų bylos duomenų kontekste, o išteisinamajame nuosprendyje šie duomenys nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismas prie kaltinamąjį teisinančių įrodymų priskyrė liudytojų A. Š., V. P. parodymus, kurie, teismo nuomone, patvirtino apelianto A. R. versiją apie savaiminį krano judėjimą. Vis dėlto, teismas neatkreipė dėmesio, kad po darbų saugos ekspertizės atlikimo minėti liudytojai, papildomai apklausti teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad nepaspaudus pulto mygtuko (neįjungus judėjimo svirties) jų valdomas kranas KKT-5 nėra savaime judėjęs (T. 2, b. l. 177-179). Apygardos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ir liudytojo S. N. parodymais (T. 3, b. l. 145), kurio teigimu, informaciją apie krano KKT-5 savaiminį veikimą gavo iš liudytojo V. P. (T. 3, b. l. 146), tačiau liudytojas V. P. šių aplinkybių nepatvirtino (T. 2, b. l. 178). Teismas apeliacinės instancijos posėdyje apklaustų liudytojų D. E., V. Š. parodymus vertino atskirai nuo kitų duomenų, neatsižvelgęs į operatoriaus pamainos žurnale užfiksuotus įrašus (T. 1, b. l. 139-162), kuriame kiekvienas operatorius privalėjo nurodyti krano techninius gedimus. Šiame žurnale iki 2006 m. gegužės 14 d. nėra įrašų apie krano savaiminį judėjimą, apie techninius gedimus krano judėjimą reguliuojant distancinio valdymo pultu. Be to, 2006 m. gegužės 14 d. nėra operatoriaus A. R. įrašo apie krano techninį gedimą (T. 1, b. l. 159). Teismui priimant sprendimą šios aplinkybės taip pat turėjo būti ištirtos ir įvertintos. Nenuoseklios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikėsi tiriant bei vertinant nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo A. R. girtumą darbo vietoje. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam V. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 64, 65), o A. R. nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,73 promilės, o po 20 minučių tiriant pakartotinai – 3 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 51). Remdamasis šiais duomenimis teismas konstatavo, kad V. K. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes dėl apsvaigimo reakcija sulėtėjo ir nukentėjusysis negalėjo tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaltinamojo A. R. neblaivumas negali būti susietas su kilusiomis pasekmėmis. Taip pat teismas nurodė, kad „staigios reakcijos išdavoje A. R. neturėjo galimybės apsvarstyti sau palankesnių įvykio versijų interpretavimo“. Tačiau teismas nesvarstė, ar būdamas sunkaus girtumo būklės (įvykis 8.50 val., o 11.10 val. nustatyta 3 prom. etilo alkoholio) operatorius A. R. galėjo gerai orientuotis, tiksliai koordinuoti judesius valdydamas kraną distancinio valdymo būdu, kartu atkreipiant dėmesį ir į liudytojos N. L., tiesiogiai stebėjusios situaciją ir padėjusios reguliuoti krano judėjimą, parodymus, taip pat A. R. parodymus, kad naktį girtavęs ir miegojęs prieš darbo pamainą tik valandą (T. 1, b. l. 138). Prireikus specialių žinių dėl A. R. fizinės būklės vertinimo įvykio vietoje reguliuojant darbo mechanizmus, teismas galėjo pasinaudoti medicinos specialisto žiniomis (BPK 89, 90, 284 straipsniai) ir tik po to teisiškai įvertinti priežastinį ryšį tarp neblaivaus operatoriaus A. R. veikos ir kilusių pasekmių. Esant neišsamiai ištirtoms aplinkybėms ir neįvertintam faktinių duomenų visetui, kolegija negali paneigti kasatoriaus argumentų, kad A. R. girtumas galėjo turėti įtakos įvykio mechanizmui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie procesiniai pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl esminių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.