Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine K. P. Jis turi (duomenys neskelbtini). Dieną jis vartojo alkoholį su savo draugais, po to sugrįžo į namus ir kartu su V. Č. išgėrė degtinės, norėjo dar, bet alkoholio namuose nebuvo. Tuomet jis nusprendė sugrįžti pas draugus, norėjo išeiti iš namų, bet sugyventinė tam prieštaravo, bandė jį sustabdyti. Tuomet jis išeidamas iš namų, galimai kieme, trenkė savo sugyventinei kumščiu į veidą. V. Č. pasiliko pas juos namuose. Supranta, kad išgėręs alkoholio nesugeba blaiviai mąstyti, jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kai nevartoja alkoholio, tarp jo ir sugyventinės būna geri santykiai, konfliktų nebūna, jie kartu veda bendrą ūkį. Planuoja (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 15.15 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sužadėtinis R. K. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent žodinio konflikto metu jis trenkė jai dešinės rankos kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, ji juto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. P. parodė, kad kitą dieną po įvykio susisiekė su R. K. motina, kuri patvirtino, kad R. K. pas ją nakvojo, kad jis blaivus ir alkoholio nevartoja. Po to jai paskambino R. K. ir jos nuoširdžiai atsiprašė, pasižadėjo daugiau alkoholio nevartoti bei (duomenys neskelbtini). Ji leido jam kartu gyventi, jis šiuo metu alkoholio nevartoja, vaikšto į darbo pokalbius, tvarkosi kieme, su draugais nesusitikinėja, draugus, kurie skatino jį vartoti alkoholį, ištrynė ir užblokavo socialiniuose tinkluose. Sugyventinio jai suduotą smūgį pagal skausmo pojūtį ji vertina 8 balais iš 10. Po suduoto smūgio ji buvo parkritusi, kritimo metu nesusižalojo. Prie skaudamos vietos laikė pridėjusi ledą ir patinimas greitai dingo. Jie žada kartu su sugyventiniu vykti į užsienį dirbti. Civilinio ieškinio ji neteiks, nes pretenzijų sugyventiniui neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Č. parodė, kad jis bendrauja su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), t. y. K. P. ir R. K. 2024 m. rugpjūčio 1 d. apie 13 val. atėjo pas kaimynus, kad padėtų sutvarkyti trūkusius vamzdžius. Namuose buvo K. P. ir R. K., pastarasis buvo girtas ir maždaug po pusvalandžio nuėjo miegoti. Atsibudęs R. K. staiga tapo agresyvus, pradėjo konfliktuoti su sugyventine. Konflikto metu jie visi išėjo į lauką, po to R. K. trenkė K. P. į veidą, jis negali tiksliai nurodyti kuria ranka buvo suduotas smūgis. Tuoj po to R. K. greitai išbėgo iš kiemo. Jis bandė jį vytis, bet nepasivijo. R. K. labai dažnai vartoja alkoholį, jis turi (duomenys neskelbtini). Kai jis būna blaivus, tai taikus žmogus. Jis žino, kad kaimynai dažnai konfliktuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. dirbo kartu su kolegomis, kai buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja pranešė, kad prieš ją smurtauja sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pareiškėja K. P., ji buvo labai susijaudinusi, parodė skruostą, į kurį jai sudavė sugyventinis. Moteris atnešė sugyventinio pasą, ji paaiškino, kad nenorėjo išleisti sugyventinio iš namų, kad šis nevartotų alkoholio, ji lauke bandė jį sulaikyti, o jis kumščiu trenkė jai į skruostą. Nurodė, kad su sugyventiniu kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini), bet jau gal kokie 5 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir nutraukti, nes ji neturėjo jam pretenzijų. Pareiškėja juos informavo, kad sugyventinis gali būti pas savo tėvą (duomenys neskelbtini). Ant moters skruosto matėsi raudona žymė, nukentėjusioji minėjo, kad po smūgio ji prie skaudamos vietos dėjo ledą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiosios kairės pusės skruoste yra audinių patinimas ir paraudimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veikos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše girdėti kaip nukentėjusioji K. P. praneša, kad jos sužadėtinis pakėlė prieš ją ranką, yra liudininkas kaimynas. Sužadėtinis pasišalino. Nukentėjusioji nurodo, kad ant žando laiko šaukštą, kad jai buvo suduotas smūgis kumščiu. Vėliau paskambinusi nukentėjusioji praneša, kad sugyventinis sugrįžo ir vėl kelia triukšmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veikos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie buvo atlikti įvykio vietos apžiūros metu filmuojant pareigūnų kūno kamera. Vaizdo įrašo trukmė – 05 min. 18 sek. Matyti kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, juos pasitinka moteris (pranešėja), ji informuoja, kad įtariamojo namuose nėra. Moteris parodo pareigūnams skruostą, į kurį jai trenkė sugyventinis. Moteris atneša sugyventinio R. K. pasą ir paduoda pareigūnams. Iš namo išeina vyriškis su mėlyna striuke. Pareigūnams paklausus dėl ko įvykio įvykis, moteris atsako, kad nenorėjo išleisti sugyventinio iš namų, nes nenorėjo, kad jis toliau vartotų alkoholį. Ji būdama lauke bandė sugyventinį sustabdyti, tuomet jis kumščiu trenkė jai į žandą. Moteris paaiškina, kad kartu jie santykiuose apie (duomenys neskelbtini), bet buvo pradėti jau gal kokie 5 ikiteisminiai tyrimai, bet ji atsiimdavo pareiškimus, nes tikėjo, kad jis pasikeis. Moteris informuoja, kad sugyventinis gali būti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pas savo tėvą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną jis vartojo alkoholį su savo draugais, po to sugrįžo į namus ir kartu su V. Č. išgėrė degtinės, norėjo dar, bet alkoholio namuose nebuvo. Tuomet jis nusprendė sugrįžti pas draugus, norėjo išeiti iš namų, bet sugyventinė tam prieštaravo, bandė jį sustabdyti. Tuomet jis išeidamas iš namų, galimai kieme, trenkė savo sugyventinei kumščiu į veidą. V. Č. pasiliko pas juos namuose. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios K. P., liudytojų V. Č., L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam R. K. atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.