Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės atstovei J. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei A. L. dėl iškeldinimo iš dalies gyvenamosios patalpos ir nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujat (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Nustatyta, kad pagal 2007-06-06 pavedimo sutartį ir jos pakeitimą įstaiga yra įgaliota Klaipėdos miesto savivaldybės vardu tik teikti ieškinius ir pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo dėl skolų už nuomą priteisimo, o iškeldinimo bylų ji nėra įgaliota vesti. Apie teismo posėdžio vietą bei laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai, bet trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T2-177 8 punktu, atsižvelgusi į atsakovės A. L. prašymą, išnuomojo savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), terminuotam naudojimuisi 14,02 kv.m vieną kambarį. Tam tikslui 2013-07-09 šalys pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1999-1039, sutardami dėl turto nuomos esminių sąlygų. Atsakovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), atstovavo ir sutartį pasirašė įgaliotinė D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto penktojo notarų biuro notarės R. K. patvirtintą 2012-04-03 įgaliojimą Nr. 4091, kuris galiojo tris metus. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio 2013-07-09 aktu Nr. 1999-1039 apskaičiavo, kad 22,83 kv.m gyvenamųjų patalpų naudingo ploto atsakovei suteiktos gyventi patalpos nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį plotą kas mėnesį teks mokėti po 94,74 Lt (27,44 Eur). Trečiasis asmuo – VšĮ „Klaipėdos butai“ 2011-10-20 patikrinę gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nustatė, kad po tėvo F. P. mirties turtą yra paveldėjusi duktė Arina, kuri su šeima gyvena ir dirba Ispanijoje. Trečiasis asmuo, atstovaudamas Savivaldybę, teikė faktiniams buto gyventojams (S. P.) reikalavimus kuo skubiau kreiptis į Savivaldybę dėl buto dalies nuomos sutarties sudarymo arba atlaisvinti jų nuosavybės dalį nuo asmeninių daiktų, perduodant Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį 14,02 kv. m. kambarį (2011-11-07 reikalavimas Nr. 825). Kaip minėta, atsakovė šį reikalavimą įvykdė, nes sudarė nuomos sutartį. Tačiau pasibaigus nuomos sutarties terminui, 2013-03-01 A. L. buvo siųstas priminimas Nr. (26.5)-BŪS6-288 atlaisvinti buto dalį. Atsakovė 2013-08-08 Savivaldybei teikė prašymą dėl nuomos sutarties pratęsimo, kuris nebuvo patenkintas, nes nepateikė Socialinio būsto skyriui duomenų apie tai, kad ketina šią buto dalį pirkti (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2013-03-14 atsakymas A. L. Nr. (26.5)-BŪS6-327). VšĮ „Klaipėdos butai“ 2014-07-02 atliko patikrinimą, dėl kokių priežasčių susidarė 789,48 Lt skola už patalpų nuomą, bet nesuradus gyventojų, buvo į pašto dėžutę įmestas atsakovei priminimas apie nuomos sutarties sąlygų nevykdymą, raginimas susimokėti skolą bei atvykti pokalbiui. Atsakovei nereaguojant į priminimą, nemokant mokesčių bei neatvykstant paaiškinti situacijos, 2014-08-19 buvo siųstas įspėjimas Nr. 779 dėl priverstinio iškeldinimo. Tokio paties turinio reikalavimai ir priminimai atsakovei buvo siųsti pakartotinai 2014-09-17 Nr. 885 bei paskutinis priminimas 2014-10-15, kad 2014-07-12 yra pasibaigusi nuomos sutartis, siūlyta atsisakyti dalies buto nuomos, perduodant raktus pagal aktą. Taip pat įspėta dėl nevykdymo pasekmių (priminimas Nr. (26.5)-BŪS6-1101). Pažyma apie nuomos mokesčio priskaitymus ir apmokėjimus per 2013-03-01 iki 2015-03-31 pagrindžia, kad atsakovė per tą laikotarpį yra mokėjusi tik penkis kartus, t. y. 155,45 Eur bei likęs 530,76 Eur skolos likutis. Taip pat pažyma apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-58 per 2008-07-01 iki 2015-03-24 pagrindžia, kad atsakovė iš dalies atsiskaito, bet yra likusi 38,50 Eur nesumokėjusi.

Iš faktinių bylos aplinkybių, rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė dabartiniu metu yra išvykusi, bute nebegyvena, nebesirūpina patalpomis ir nemoka jokių mokesčių (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė - Klaipėdos miesto savivaldybė (patalpų savininkė) savo įsipareigojimą suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi įvykdė tinkamai. Atsakovė (nuomininkas) įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei tausoti turtą. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovei valstybė gyvenamąją patalpą išnuomojo terminuotai.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovė ir toliau galėtų eksploatuoti išsinuomotą būstą ir ar ji yra rūpestinga gyvenamosios patalpos nuomininkė. Šiuo atveju nuomininkė nuomos mokesčio nebemoka bei nepateikė duomenų, kad šį turtą pageidauja privatizuoti (įsigyti). Pažymėtina, kad įstatymu nuomininkui, apsigyvenusiam valstybės ir savivaldybės gyvenamojoje patalpoje, paliekama teisė naudotis šia patalpa, jeigu nuomininkas laikinai išvyksta. Šia teise nuomininkas gali pasinaudoti, jeigu išvyksta ne ilgiau kaip 6 mėnesiams ir per išvykimo laiką vykdo prievolę mokėti mokesčius. Tačiau duomenų, kad savo, kaip nuomininkės prievolę vykdė tinkamai, atsakovė į bylą nepateikė.

Svarbu paminėti, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą bei savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Šiuo atveju atsakovei išvykus, už laikinų gyventojų veiksmus atsako nuomininkė, nes ieškovei turtas nėra sugrąžintas (Civilinio kodekso 4.93, 4.95 straipsniai, 3.163 straipsnio 3 dalis, 6.596 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas nėra tapatūs nuomos teisės institutai. Nuomos sutarties nutraukimas – tai sutarties šalių veiksmai, dėl kurių pasibaigia nuomos teisiniai santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteisėtai įsikėlė į gyvenamąją patalpą), atsisako ją patuštinti. Iškeldinimas gali būti ir negaliojančios nuomos sutarties pasekmė, nes pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas privalo nuomotojo reikalavimu išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlus – iš jos iškeldinami, nesuteikiant buvusiems gyventojams kita gyvenamoji patalpa (Civilinio kodekso 6.609, 6.610, 6.613 straipsniai).

Šiuo atveju nuomininkė nemokėjo nuompinigių bei nebegyvena bute. Apie tai, kad atsakovė negyvena nuomojamame būste, nemoka mokesčių, nėra rezervavusi patalpų ar jomis naudotųsi kiti šeimos nariai subnuomos sutartimi, patvirtino bylos rašytiniai įrodymai. Atsakovė į teismo siųstus procesinius dokumentus neatsiliepė, o teismo šaukimai sugrįžo neįteikti. Tokiu būdu, apie iškeltą bylą ir įvyksiantį teisminį procesą teismas 2015-06-30 ir 2015-09-07 nutartimis nutarė paskelbti specialiame internetiniame puslapyje, bet atsakovė į teismo posėdį neatvyko (Civilinio kodekso 6.591, 6.611 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 117, 130 straipsniai).

Darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog yra pagrindas atsakovę pripažinti praradusiu teisę į Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančią turto dalį bei į nuostolių atlyginimą (Civilinio kodekso 6.591, 6.592-6.596 straipsniai).

Ieškinys įrodytas ir visiškai tenkintinas, atsakovė iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (Civilinio kodekso 6.589, 6.591-6.596, 6.611 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, paduodant ieškinį, įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl žyminis mokestis į valstybės biudžetą už ieškinio reikalavimus (57,00 Eur už iškeldinimą ir 15,92 Eur (530,76 Eur – 3 proc.) už įsiskolinimą) priteistini iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 269, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iškeldinti atsakovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamosios patalpos 50/100 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto;

priteisti iš atsakovės A. L. nuomojamos patalpos 50/100 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio 530,76 Eur įsiskolinimą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovės A. L. 72,92 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą „5660“).

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.