Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-225-483/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1S-225-483/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00164-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Viktoras Kažys (pran.), Linas Šiukšta
Kaltinamasis
E. Ž.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1S–225-483/2016
Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00164-2015-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teisėjų Albino Bielskio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. Ž. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. birželio 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos Respublikų teritorijas bei šių valstybių sienas, 2015-10-12 suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015-10-12 ir 2015-10-13 A. M. vairuojant automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), T. Ž. lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į Latvijos Respubliką, Rygos miestą ir grįžtant iš Rygos miesto iki Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje, jam (E. Ž.) lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje iki Vokietijos Federacinės Respublikos, Wildau miesto prieigų, stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius septynis užsieniečius, Irako Respublikos piliečius A. A., N. M. R., Z. N. M., S. H. M., N. M. R., A. N. M., S. N. M. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Taip pat E. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., T. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis ir T. Ž. organizavo neteisėtą Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos ir laiko, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį - 1500 eurų už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, 2015-10-20 apie 17 val. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones- automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015-10-20 apie 21.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Kurmelionių kaimo prieigų, Akmenynės sen., Šalčininkų r., vykstant maršrutu Kurmelionys – Turgeliai - Rudamina bei keliu Nr. 5202 iki Žaliosios kaimo, Vilniaus rajone, A. M. vairuojant automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam ir T. Ž. lydint automobiliu “Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebint ir saugant aplinką su tikslu užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Lenkijos Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, trylika Afganistano Islamo Respublikos piliečių- A. S. A., gim. 1979 m., N. A., gim. 1979 m., O. A., gim. 2009 m., A. A., gim. 2011 m., M. A., gim. 2013 m., Y. A., gim. 1956 m., K. A., gim. 1998 m., M. S. A., gim. 2000 m., Z. S., gim. 1999 m., F. A., gim. 2000 m., H. G., gim. 1996 m., F. A., gim. 1983 m., A. A., gim. 1965 m., kurie Kurmelionių kaimo prieigose, Akmenynės sen., Šalčininkų r., tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 0991 ir Nr. 0992, apie 1 m. atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0991, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

2015-12-14 15:50 val. E. Ž. buvo sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. 2015-12-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo E. Ž. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir įpareigoti teismą spręsti kitos (kitų) kardomųjų priemonių paskyrimo E. Ž. klausimą iš naujo, suėmimo taikymui praradus būtinybę.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo rėmėsi prielaidomis, teikė privilegijas prokurorui, nepagrįstai atsisakė taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismo argumentai dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir charakterizuojančių kaltinamąjį E. Ž. duomenų nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Teismas išimtinai rėmėsi tik prokuroro posėdyje nurodytais argumentais, kurie paremti A. M. parodymais. Gynėjas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant BPK 4 straipsnio 1 dalies, taip pat 122 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas) nuostatų.

Skunde nurodoma, kad remiantis Senato nutarimo 4 punktu, teismas privalo patikrinti ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis E. Ž. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o taip pat, ar suėmimo skyrimo, o vėliau suėmimo pratęsimo pagrindai yra pagrįsti baudžiamosios bylos medžiaga. Gynėjas skunde nurodo, kad baudžiamoji byla, kuri yra susijusi su kaltinime nurodytų užsieniečių teisine padėtimi bei patekimo į Lietuvos Respubliką teisėtumu turėjo būti pateikta teismui kartu su kaltinamuoju aktu, o minėti užsieniečiai turėjo būti apklausti ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylą nagrinėjant teisme kai kaltinamasis jau yra suimtas. Ikiteisminio tyrimo trūkumų šalinimas bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidžia BPK 220 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Skunde nurodoma, kad yra paprašyta iš Latvijos pasienio tarnybos išreikalauti oficialius duomenis apie Irako Respublikos piliečius, pasišalinusius iš prieglobsčio prašytojų centro Latvijoje, taip pat paprašyta informacijos apie šių asmenų nuotraukų siuntimą Lietuvos Respublikos pasieniečiams, be to, minėtoje byloje yra prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto patekimo į Lietuvos Respubliką. Gynėjo manymu šie duomenys patvirtina, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką pateko teisėtai, šie duomenys turėjo būti surinkti ikiteisminio tyrimo metu.

Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas nepasisakė dėl galimybės kaltinamajam E. Ž. taikyti kardomąją priemonę – užstatą, nors E. Ž. ir nurodė, kad tai jam priimtina, alternatyvi kardomoji priemonė suėmimui. Gynėjas teigia, kad teismų praktikoje asmenims, kuriems gresia griežtesnė bausmė nei E. Ž., ši kardomoji priemonė buvo taikyta.

Gynėjo teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokie konkrečiai duomenys teismui duoda pagrindą manyti, kad E. Ž. gali pasislėpti nuo teisėsaugos ar, kad E. Ž. neturi artimųjų Lietuvoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Gynėjas prie skundo prideda dokumentus, įrodančius kaltinamojo ryšius su šeima, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Gynėjas skunde pabrėžia, kad teismas negali būti pasyvus bylos proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui ar kokias prielaidas teisme nurodytų prokuroras. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas, perrašydamas BPK 119 straipsnio dispoziciją, pažeidė BPK 122 straipsnio 6 dalį, kuri teismą įpareigoja ne tik įvardinti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, bet ir nurodyti konkrečius ir realius šį pagrindą pagrindžiančius argumentus. Gynėjo manymu, tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.

Gynėjo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad skiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, nes elektroninis stebėjimo prietaisas yra veiksmingas tik Lietuvos Respublikoje ir jis netrukdo išvykti už valstybės ribų. Gynėjas nurodo, kad tokiu teiginiu teismas paneigia įstatymų leidėjo pastangas civilizuotomis priemonėmis užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų dalyvavimą procese, išvengiant jų laikymo kankinančiomis sąlygomis Lukiškių kalėjime. Gynėjas skunde nurodo, kad pagal galiojančius įstatymus bet kokie elektroninių stebėjimo priemonių trikdžiai turi būti nustatyti, o jų priežastys pašalintos. Egzistuojant šių prietaisų sutrikimams, taip pat, jei pažeistos intensyvios priežiūros sąlygos, teritorinė policijos įstaiga privalo nedelsdama informuoti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, kurio žinioje yra byla. Gynėjo teigimu, tik esant tokiam pažeidimui, teismas turėtų svarstyti griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Taigi, netinkamai motyvavęs skundžiamą nutartį teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies bei Senato nutarimo 1 punkto nuostatas.

Gynėjo manymu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad laisvės atėmimo vietose užtikrinama asmenų teisė į medicininę sveikatos apsaugą bei kad kaltinamasis turi teisę skųsti šios įstaigos administracijos priimtus sprendimus teismui. Skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė rudenį bus naikinama, todėl kaltinamasis nebegalės pasinaudoti tokia teise. Gynėjas taip pat teigia, kad Lukiškių kalėjime medicininė pagalba nesuteikiama, tai įrodo ir prie skundo pridedamas kaltinamojo prašymas Lukiškių kalėjimo viršininkui.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nesigilino į bylos medžiagą, leido prokurorui vilkinti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK nuostatas.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Ž. gynėjo E. Dereškevičiaus skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo A. M. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose dėl atliktos analizės ir kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. Ž. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki dešimties metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Iš E. Ž. charakterizuojančių bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas. E. Ž. baustas administracine tvarka, daugelio paskirtų baudų nesumokėjęs. E. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, nepilnametį vaiką, taip pat močiutę, kuriai reikalinga parama, tačiau iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo, anksčiau gyveno ir dirbo Norvegijoje, tikėtina, jog ten turi ryšių. Be to, E. Ž. anksčiau buvo teistas Prancūzijos Respublikoje ir yra kaltinamas nusikaltimų, susijusių su užsieniečių gabenimu per valstybių sienas, padarymu, o tai leidžia teigti, kad E. Ž. turi ryšių ir kitose užsienio valstybėse. Minėti duomenys taip pat rodo, kad E. Ž. yra linkęs nusikalsti. Remiantis inkriminuotų nusikaltimų pobūdžiu bei ta aplinkybe, kad E. Ž. Lietuvoje neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamų veikų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ankstesni E. Ž. padaryti nusikaltimai buvo turtiniai (kontrabanda, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), susiję su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. E. Ž. inkriminuojamas bendrininkų grupės požymis bei organizatoriaus vaidmuo rodo, kad jam inkriminuojamiems nusikaltimams buvo ruošiamasi iš anksto, kad E. Ž. galimai koordinavo kitų asmenų veiksmus darant nusikaltimus, jiems vadovavo. Šios aplinkybės rodo didesnį E. Ž. ir jo veikos pavojingumą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Ž. galėtų bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Iš minėtų baudžiamosios bylos duomenų taipogi darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Nepagrįstais laikytini kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad teismas nesigilino į baudžiamosios bylos medžiagą, sprendimą pratęsti suėmimą priėmė remdamasis prielaidomis, bei kad nepagrįstai netaikė kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įvertino visus pratęsiant suėmimo terminą reikšmingus duomenis – E. Ž. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, jo galimą vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, jo socialinius ryšius, asmenybę bei kitus duomenis, taip pat įvertino galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau pagrįstai sprendė, kad jomis BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. Ž. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Gynėjo skundo teiginiai, susiję su kaltinamojo laikymo suėmime sąlygomis bei jo skundų dėl medicininės pagalbos suėmimo vietoje neužtikrinimo netenkinimu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes suimto asmens laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygų nustatymas nėra teismo kompetencija, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. Ž. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisLinas Šiukšta