- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2-1425-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28434-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2016-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. B. priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiam sūnui V. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą SEB IBAN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. B., atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes atsakovas asmeninės nuosavybės teise pradėjo valdyti trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidutinė rinkos vertė 98000 Eur, negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidutinė rinkos vertė 6596 Eur. Be to, pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, vidutiniškai sūnaus V. poreikiams patenkinti išlaidos per mėnesį sudaro: maistui, vitaminams – 200 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, būsto, komunalinių išlaidų tenkanti dalis – 450 Eur, po pamokinė veikla, laipiojimo klubas – 80 Eur, mobilaus ryšio išlaidos – 50 Eur, kirpykla, higiena – 30 Eur, pramogos – 20 Eur, kišenpinigiai – 70 Eur, mokymosi priemonės, knygos, kanceliarinės prekės – 20 Eur, kelionės per atostogas – 330 Eur. Kadangi atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo, todėl atsakovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turėtų kas mėnesį prisidėti 300 Eur suma.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu, neva ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku egzistuotų, nesutinka ir prašo priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką 3.3 p. susitarta, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi savo nuožiūra, apie susitikimo laiką su nepilnamečiu sūnumi iš anksto pranešęs ieškovei. Teismo sprendimu nėra nustatyta, jog ieškovė negali išvykti su sūnumi atostogų, kol nėra gavusi atsakovo pageidavimo moksleivių atostogų metu su sūnumi matytis. Be to, ieškovė nedaro trukdžių atsakovui bendrauti su sūnumi. Paties atsakovo jokios iniciatyvos dėl bendravimo jo priešieškinyje nurodytais laikotarpiais nebuvo išreikšta. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė planuodama ar remdama keliones su sūnumi trukdo atsakovui su juo bendrauti ir tik reikalauja pinigų kelionėms iš atsakovo, nėra pagrįsti jokiais faktais ir neatitinka tikrovės. Atsakovo priešieškinio reikalavimai praleisti pusę nepilnamečio sūnaus atostogų laiko, nevaržomai laisvu nuo mokyklos ir užsiėmimų laiku bendrauti su atsakovu, ieškovės yra užtikrinami ir ginčo dėl to nėra, todėl nėra pagrindo keisti 2016-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Solveiga Gečaitė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti pilnai, jame išdėstytų motyvų pagrindu, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad nutraukiant santuoką ieškovės pajamos buvo didesnės, be to, atsakovas pakankamai dažnai bendravo su vaiku, todėl abi šalis tenkino 100 Eur išlaikymo vaikui dydis. Vaikas auga, atitinkamai auga jo poreikiai. Berniukas turi pomėgių: alpinizmas, stovyklavimas kalnuose, slidinėjimas ir pan. Per mėnesį ieškovė vaikui išleidžia 1500 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagėrėjo, jo pajamos iki darbo netekimo padidėjo dvigubai, be to, atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ir sumokėjus kredito įmokas, atsakovas turi galimybę mokėti vaikui ne po 100 Eur, o po 300 Eur per mėnesį. Bylinėjimosi metu ieškovės pajamos šiek tiek sumažėjo, todėl neadekvatu, kad ieškovė ir toliau vaiko išlaikymui mokėtų daugiau negu atsakovas. Atsakovo nedarbingumas yra laikinas. Ieškovė ne tai, kad neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, bet ir pati aktyviais veiksmais skatina kuo didesnį atsakovo ir vaiko bendravimą. Tai, kas prašoma priešieškiniu, ir taip leidžiama iš ieškovės pusės, tiesiog atsakovas pats iš anksto nederina su ieškove ilgesnio bendravimo su vaiku laikotarpių. Prie pasikeitusių vaiko poreikių prisidėjo alpinizmo būrelis, papildomai vaiko maistui ir rūbams išleidžiama 150-200 Eur daugiau negu buvo išleidžiama 2016 metais. Pilnamečiam sūnui atsakovas moka po 200 Eur per mėnesį. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka netinka, nes kiekvienais metais vaiko atostogos yra skirtingu laiku.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, įrodančių atsakovo turtinės padėties pagerėjimą iš esmės, o taip pat neįrodė iš esmės pasikeitusių sūnaus poreikių, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Nors atsakovas įgijo trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau butas yra įkeistas ir negeneruoja atsakovui jokių papildomų pajamų. Šis butas visą laiką priklausė atsakovo tėvams ir šiame bute, būdami santuokoje, gyveno ieškovė su atsakovu. Po santuokos nutraukimo atsakovas liko gyventi šiame bute, kuriam buvo būtinas esminis remontas. Buto savininkams, t.y. atsakovo tėvams, joks bankas nebūtų suteikęs kredito, todėl butas buvo padovanotas atsakovui, kad šis galėtų pasiskolinti iš banko pinigų kapitaliniam buto remontui. Atsakovo darbo sutartis baigsis 2018 m. gruodžio 31 d., taigi iki naujo darbo susiradimo atsakovas neturės jokių pastovių mėnesinių pajamų. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas paskaičiavimas dėl reikalingo išlaikymo vaikui paremtas tik ieškovės teiginiais ir nėra pagrįstas jokiais rašytiniais priimtinais įrodymais. Ieškovės pateikiamos sumos, kurios neva reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra labai didelės.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. B. tvarką, pagal kurią: 1. Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus. 2. Tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su Vaiku Švedijoje iš anksto Šalių suderintu laiku, t.y. raštu įspėjęs Motiną ne vėliau kaip prieš penkias dienas ir atsižvelgiant į Vaiko užimtumą mokymosi įstaigoje ir po pamokinę veiklą. Tėvas matytis ir bendrauti su Vaiku gali tam tinkamoje, savo nuožiūra pasirinktoje ir Motinai praneštoje vietoje. Tėvas su Vaiku gali matytis faktinėje Motinos gyvenamojoje vietoje Motinai iš anksto su tuo sutikus, tačiau Motinos nesutikimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Tėvui su Vaiku matantis ir bendraujant Švedijoje Vaiko mokymosi metu, Tėvas, rinkdamasis matymosi ir bendravimo su Vaiku laiką, privalo atsižvelgti į Vaiko užimtumą mokymosi įstaigoje, sporto, meno ar kituose būreliuose ir tam netrukdyti. Visais atvejais Vaikas turi būti grąžinamas į faktinę Motinos gyvenamąją vietą iki kalendorinės paros 21 valandos, nebent Motina ir Tėvas susitaria kitaip ir tai neprieštarauja Vaiko interesams. 3. Tėvas turi teisę praleisti su Vaiku pusę Vaiko žiemos, pavasario, vasaros ir rudens mokyklinių atostogų laiko, atsiveždamas jį į Lietuvą (nupirkdamas jam aviabilietą į Lietuvą), iš anksto, ne vėliau kaip 10 (dešimt) dienų iki Vaiko atostogų pradžios, atsižvelgiant į Vaiko poilsio planus (vaikų stovyklas, užklasinius renginius ir pan.), suderinus su Motina Vaiko išvykimo ir grįžimo laiką ir Tėvui apmokėjus Vaiko kelionės lėktuvu į Lietuvą/iš Lietuvos išlaidas bei kitas Vaiko buvimo Lietuvoje išlaidas. Tokių pasimatymų Lietuvoje metu Vaikas turi būti prižiūrimas Tėvo arba kitų tam tinkamų suaugusių asmenų. 4. Tėvui išvežus Vaiką į Lietuvą pagal aukščiau nurodytas sąlygas, o Motinai nesant Lietuvoje, Motina su Vaiku laisvu nuo kitų Vaiko užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o Tėvas įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba Vaikas galėtų bendrauti su Motina. 5. Vaikui esant Švedijoje, o Tėvui esant Lietuvoje, Tėvas su Vaiku laisvu nuo kitų Vaiko užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o Motina įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba Vaikas galėtų bendrauti su Tėvu. 6. Tėvas turi teisę dalyvauti Vaiko gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos Vaikui. 7. Tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą Vaikui susirgus. 8. Šalys sutinka, kad Vaikui nebus draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje(močiučių, senelių, tetų ir kt.). Šalys įsipareigoja nedaryti jokių nepagrįstų kliūčių Vaiko teisei bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais iš Tėvo ir /ar Motinos pusės. Priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalims gyvenant skirtingose valstybėse atsakovas negali įgyvendinti savo teisių bendrauti su vaiku dėl ieškovės priešiško nusiteikimo ir vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, o ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai atsakovas paaiškino, kad butui reikėjo remonto, jo tėvai nebūtų gavę kredito buto remontui, todėl tėvai padovanojo jam butą, o jis, tapęs buto savininku, pasiėmė kreditą būsto remontui. Darbo ieško ne tik Lietuvoje, tačiau jo darbo specifika yra pakankamai siauro profilio, todėl darbą pagal įgytą kvalifikaciją rasti nėra labai paprasta. Išsilavinimas – aukštasis, profesija - geologas. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio į įvairius darbo paklausimus yra išsiuntęs virš 20 CV, tačiau darbo paieška nebuvo rezultatyvi. Dabartinė turtinė padėtis neleidžia mokėti nepilnamečiui sūnui po 300 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė papildomai paaiškino, kad laikotarpis nuo 2016 m. sprendimo priėmimo iki ieškinio padavimo yra labai nedidelis – tik du metai. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad per du metus vaiko poreikiai iš esmės ženkliai pasikeitė, t.y. padidėjo. Atsakovo turtinė padėtis nuo 2016 metų nepagerėjo, o kadangi šiuo metu atsakovas negauna darbo užmokesčio, tai kad ir laikinai, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Ieškovė tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį Švedijoje į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo didinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad V. augant – didėja jo poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui (100 Eur/mėn.) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti jo (tėvo) bendravimo su sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus. Tėvo V. B. namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis, jam yra skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas pilnai
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė A. B. ir atsakovas V. B. yra nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo (civ. byla Nr. e2YT-48579-930/2016) 3.2 p. V. B. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui V. B., gim. 2002-08-24, a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą eurų iki jo pilnametystės. Šią sumą V. B. įsipareigoja pervesti į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą SEB IBAN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio paskutinės dienos, o A. B. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui V. B. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo prašymą ieškovė grindžia tuo, jog iš esmės pasikeitė, t.y. pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis įgijo nekilnojamojo turto, be to, iš esmės pasikeitė berniuko poreikiai, jam mokantis paskutinėse gimnazijos klasėse Švedijoje dėl išaugusių poreikių ugdymo priemonėms, dėl amžiaus mokamų užmokesčių bilietams, sportui, kirpyklai, maistui, dėl reikalingų didesnių interneto duomenų kiekio bei vaikui atsigauti po intensyvaus mokslo ruošiantis stoti į universitetą reikalingo poilsio, kurio išlaidos yra ženklios.
Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, privalo nustatyti, ar po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), dirbti pradėjo 2010-03-01 ir yra pasirašiusi sutartį darbui iki 2020-02-29, ieškovės A. B. pagrindinis mėnesinis atlyginimas yra 4618,22 Eur. Byloje nėra duomenų apie ieškovės netekto darbingumo lygį, kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Atsakovas V. B. SoDra duomenimis laikotarpiu nuo 2016-10-04 iki 2018-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis – 1671,36 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo 2018-12-31 darbo sutartis su atsakovu LR darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutraukta. Atsakovas nuo š.m. pradžios yra bedarbis, jam nenustatytas netekto darbingumo lygis. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2017-03-31 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat savanoriškai teikia 200 Eur paramą pilnamečiam sūnui K. B.. 2017-01-27 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo butą ir neįrengtą pastogę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Duomenų apie tai, kokį turtą ir kokiais pagrindais Švedijoje valdo ieškovė į bylą nepateikta.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, atsakovo nedarbingumas yra laikinas, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką ir prisidėti prie vieno pilnamečio vaiko išlaikymo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo dviem šimtais kartų, nes buvo įgytas butas Vilniuje, tačiau teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus, nes iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šis butas visą laiką nuosavybės teise priklausė jo tėvams, o kadangi dėl senyvo amžiaus pastarieji nebūtų gavę kredito buto remontui, butas buvo padovanotas atsakovui. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad butas neneša jokios finansinės naudos, nes jame, kaip ir iki šiol, taip visą laiką gyveno ir gyvena atsakovas, todėl vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis dėl įgyto nekilnojamojo turto ženkliai pagerėjo, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis po 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo būtų ženkliai pablogėjusi ar pagerėjusi. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apsprendžiančius šalių turtinę padėtį ir prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, darytina išvada, jog šalių turtinė padėtis nuo 2016 m. gruodžio 22 d., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui V. B., iš esmės liko nepakitusi.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovė prašo padidinti išlaikymą sūnui nurodydama, jog sūnaus išlaikymui skiria 1500-1550 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, mėnesio išlaidos berniuko poreikiams tenkinti sudaro: maistui, vitaminams – 200 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, būsto, komunalinių išlaidų tenkanti dalis – 450 Eur, popamokinė veikla, laipiojimo klubas – 80 Eur, mobilaus ryšio išlaidos – 50 Eur, kirpykla, higiena – 30 Eur, pramogos – 20 Eur, kišenpinigiai – 70 Eur, mokymosi priemonės, knygos, kanceliarinės prekės – 20 Eur, kelionės per atostogas – 330 Eur. Ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie aukščiau nurodytų sumų pagrįstumą.
Civiliniame kodekse nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.S. v A.B. bylos Nr. 3K-3-495/2009). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui ieškovė patiria 1500-1550 Eur išlaidų. Šalių vaikas specialių poreikių neturi, o sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad po priimto teismo sprendimo tepraėjo dveji metai, nepilnametis vaikas per tą laiką paaugo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo ir šiuo metu 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktiną išlaikymo dydį (100 Eur), teismas vertina, jog ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydį yra iš dalies pagrįstas. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, kartu įvertina vaiko amžių ir jo realius poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalių pakankamai jauną ir darbingą amžių. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus V. B. išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2018 m. rugsėjo 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.), pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo 3.2 p. dėl nustatyto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio (CK 3.201 str. 2 d.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. B. (CK 3.185 str. 1 d.).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su sūnumi V. B. tvarką: 1. Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus. 2. Tėvas turi teisę matytis ir bendrauti su Vaiku Švedijoje iš anksto Šalių suderintu laiku, t.y. raštu įspėjęs Motiną ne vėliau kaip prieš penkias dienas ir atsižvelgiant į Vaiko užimtumą mokymosi įstaigoje ir popamokinę veiklą. Tėvas matytis ir bendrauti su Vaiku gali tam tinkamoje, savo nuožiūra pasirinktoje ir Motinai praneštoje vietoje. Tėvas su Vaiku gali matytis faktinėje Motinos gyvenamojoje vietoje Motinai iš anksto su tuo sutikus, tačiau Motinos nesutikimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Tėvui su Vaiku matantis ir bendraujant Švedijoje Vaiko mokymosi metu, Tėvas, rinkdamasis matymosi ir bendravimo su Vaiku laiką, privalo atsižvelgti į Vaiko užimtumą mokymosi įstaigoje, sporto, meno ar kituose būreliuose ir tam netrukdyti. Visais atvejais Vaikas turi būti grąžinamas į faktinę Motinos gyvenamąją vietą iki kalendorinės paros 21 valandos, nebent Motina ir Tėvas susitaria kitaip ir tai neprieštarauja Vaiko interesams. 3. Tėvas turi teisę praleisti su Vaiku pusę Vaiko žiemos, pavasario, vasaros ir rudens mokyklinių atostogų laiko, atsiveždamas jį į Lietuvą (nupirkdamas jam aviabilietą į Lietuvą), iš anksto, ne vėliau kaip 10 (dešimt) dienų iki Vaiko atostogų pradžios, atsižvelgiant į Vaiko poilsio planus (vaikų stovyklas, užklasinius renginius ir pan.), suderinus su Motina Vaiko išvykimo ir grįžimo laiką ir Tėvui apmokėjus Vaiko kelionės lėktuvu į Lietuvą/iš Lietuvos išlaidas bei kitas Vaiko buvimo Lietuvoje išlaidas. Tokių pasimatymų Lietuvoje metu Vaikas turi būti prižiūrimas Tėvo arba kitų tam tinkamų suaugusių asmenų. 4. Tėvui išvežus Vaiką į Lietuvą pagal aukščiau nurodytas sąlygas, o Motinai nesant Lietuvoje, Motina su Vaiku laisvu nuo kitų Vaiko užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o Tėvas įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba Vaikas galėtų bendrauti su Motina. 5. Vaikui esant Švedijoje, o Tėvui esant Lietuvoje, Tėvas su Vaiku laisvu nuo kitų Vaiko užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o Motina įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba Vaikas galėtų bendrauti su Tėvu. 6. Tėvas turi teisę dalyvauti Vaiko gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos Vaikui. 7. Tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą Vaikui susirgus. 8. Šalys sutinka, kad Vaikui nebus draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje (močiučių, senelių, tetų ir kt.). Šalys įsipareigoja nedaryti jokių nepagrįstų kliūčių Vaiko teisei bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais iš Tėvo ir /ar Motinos pusės. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ji nedaro trukdžių atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovo priešieškinio reikalavimai praleisti pusę nepilnamečio sūnaus atostogų laiko, nevaržomai laisvu nuo mokyklos ir užsiėmimų laiku bendrauti su atsakovu, ieškovės yra užtikrinami ir ginčo dėl to nėra, todėl nėra pagrindo keisti 2016-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.
LR CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Iš atsakovo paaiškinimų ir byloje esančių ieškovės elektroninių laiškų atsakovui, kurių viename ieškovė nurodo atsakovui, kad ji į Lietuvą nebegrįš ir berniukų kelionių nebefinansuos, o atsakovo gyvenimas jos bute Švedijoje jai morališkai nebėra priimtinas ir atsakovo ten matyti nebenori, teismas daro išvadą, kad ginčas tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su sūnumi V. tvarkos egzistuoja, todėl jis turi būti spręstinas. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta jo bendravimo su sūnumi tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis V. B. su motina gyvena kitoje šalyje, o taip pat įvertinus nepilnamečio V. B. amžių, iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir poreikį bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, o atskirai gyvenanti motina nepatvirtino galėsianti ir toliau užtikrinti tarp šalių nusistovėjusią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo pasiūlyta jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti tvirtinama. LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų nepilnamečiui sūnui V. B. yra lygios (LR CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku negali būti ieškovės ribojama vien dėl to, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse ir ieškovė neketina grįžti į Lietuvą bei finansuoti sūnaus kelionių tikslu pasimatyti su Lietuvoje gyvenančiu tėvu, priešingai – pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vieno iš tėvų nebendradarbiavimas ir sąmoningas kliudymas kitam iš tėvų bendrauti su nepilnamečiu vaiku gali būti pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tuo iš tėvų, kuris užtikrins nepilnamečio vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti perkeliama ieškovei ir negali būti pateisinama atsakovo gyvenamąja vieta, todėl atsižvelgiant į teismo posėdyje išdėstytus argumentus, įvertinus byloje pateiktus ieškovės elektroninius laiškus atsakovui, atsakovo priešieškinio reikalavimai dalyje dėl jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo tenkintini pilnai ir nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. B. tvarka, pagal kurią:
1. Tėvas V. B. turi teisę bendrauti su vaiku V. B. ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus.
2. Tėvas V. B. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku V. B. Švedijoje iš anksto šalių suderintu laiku, t.y. raštu įspėjęs motiną A. B. ne vėliau kaip prieš penkias dienas ir atsižvelgiant į vaiko V. B. užimtumą mokymosi įstaigoje ir popamokinę veiklą. Tėvas V. B. matytis ir bendrauti su vaiku V. B. gali tam tinkamoje, savo nuožiūra pasirinktoje ir motinai A. B. praneštoje vietoje. Tėvas V. B. su vaiku V. B. gali matytis faktinėje motinos A. B. gyvenamojoje vietoje motinai A. B. iš anksto su tuo sutikus, tačiau motinos A. B. nesutikimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Tėvui V. B. su vaiku V. B. matantis ir bendraujant Švedijoje vaiko V. B. mokymosi metu, tėvas V. B., rinkdamasis matymosi ir bendravimo su vaiku V. B. laiką, privalo atsižvelgti į vaiko V. B. užimtumą mokymosi įstaigoje, sporto, meno ar kituose būreliuose ir tam netrukdyti. Visais atvejais vaikas V. B. turi būti grąžinamas į faktinę motinos A. B. gyvenamąją vietą iki kalendorinės paros 21 valandos, nebent motina A. B. ir tėvas V. B. susitaria kitaip ir tai neprieštarauja vaiko V. B. interesams.
3. Tėvas V. B. turi teisę praleisti su vaiku V. B. pusę vaiko V. B. žiemos, pavasario, vasaros ir rudens mokyklinių atostogų laiko, atsiveždamas jį į Lietuvą (nupirkdamas jam aviabilietą į Lietuvą), iš anksto, ne vėliau kaip 10 (dešimt) dienų iki vaiko V. B. atostogų pradžios, atsižvelgiant į vaiko V. B. poilsio planus (vaikų stovyklas, užklasinius renginius ir pan.), suderinus su motina A. B. vaiko V. B. išvykimo ir grįžimo laiką ir tėvui V. B. apmokėjus vaiko V. B. kelionės lėktuvu į Lietuvą/iš Lietuvos išlaidas bei kitas vaiko V. B. buvimo Lietuvoje išlaidas. Tokių pasimatymų Lietuvoje metu vaikas V. B. turi būti prižiūrimas tėvo V. B. arba kitų tam tinkamų suaugusių asmenų.
4. Tėvui V. B. išvežus vaiką V. B. į Lietuvą pagal aukščiau nurodytas sąlygas, o motinai A. B. nesant Lietuvoje, motina A. B. su vaiku V. B. laisvu nuo kitų vaiko V. B. užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o tėvas V. B. įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba vaikas V. B. galėtų bendrauti su motina A. B..
5. Vaikui V. B. esant Švedijoje, o tėvui V. B. esant Lietuvoje, tėvas V. B. su vaiku V. B. laisvu nuo kitų vaiko V. B. užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o motina A. B. įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba vaikas V. B. galėtų bendrauti su tėvu V. B..
6. Tėvas V. B. turi teisę dalyvauti vaiko V. B. gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos vaikui V. B..
7. Tėvai V. B. ir A. B. privalo nedelsiant informuoti vienas kitą vaikui V. B. susirgus.
8. Šalys sutinka, kad vaikui V. B. nebus draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje (močiučių, senelių, tetų ir kt.). Šalys įsipareigoja nedaryti jokių nepagrįstų kliūčių vaiko V. B. teisei bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais iš tėvo V. B. ir /ar motinos A. B. pusės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (67 proc.). Ieškovė šioje byloje patyrė 1650 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovo priešieškinys patenkintas pilnai (100 proc.). Atsakovas šioje civilinėje byloje sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi šioje civilinėje byloje buvo keliami ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, skirtumas tarp patenkintų reikalavimų yra 33 proc. atsakovo naidai, todėl teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisia 189,75 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), todėl, teismas šių išlaidų iš šalių nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo 3.2 p. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2018 m. rugsėjo 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), lėšas pervedant į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą SEB IBAN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 3.3 p. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. B. bendravimo su nepilanamečiu vaiku tvarkos ir nustatyti tokią atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas V. B. turi teisę bendrauti su vaiku V. B. ir dalyvauti jo auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus.
2. Tėvas V. B. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku V. B. Švedijoje iš anksto šalių suderintu laiku, t.y. raštu įspėjęs motiną A. B. ne vėliau kaip prieš penkias dienas ir atsižvelgiant į vaiko V. B. užimtumą mokymosi įstaigoje ir popamokinę veiklą. Tėvas V. B. matytis ir bendrauti su vaiku V. B. gali tam tinkamoje, savo nuožiūra pasirinktoje ir motinai A. B. praneštoje vietoje. Tėvas V. B. su vaiku V. B. gali matytis faktinėje motinos A. B. gyvenamojoje vietoje motinai A. B. iš anksto su tuo sutikus, tačiau motinos A. B. nesutikimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Tėvui V. B. su vaiku V. B. matantis ir bendraujant Švedijoje vaiko V. B. mokymosi metu, tėvas V. B., rinkdamasis matymosi ir bendravimo su vaiku V. B. laiką, privalo atsižvelgti į vaiko V. B. užimtumą mokymosi įstaigoje, sporto, meno ar kituose būreliuose ir tam netrukdyti. Visais atvejais vaikas V. B. turi būti grąžinamas į faktinę motinos A. B. gyvenamąją vietą iki kalendorinės paros 21 valandos, nebent motina A. B. ir tėvas V. B. susitaria kitaip ir tai neprieštarauja vaiko V. B. interesams.
3. Tėvas V. B. turi teisę praleisti su vaiku V. B. pusę vaiko V. B. žiemos, pavasario, vasaros ir rudens mokyklinių atostogų laiko, atsiveždamas jį į Lietuvą (nupirkdamas jam aviabilietą į Lietuvą), iš anksto, ne vėliau kaip 10 (dešimt) dienų iki vaiko V. B. atostogų pradžios, atsižvelgiant į vaiko V. B. poilsio planus (vaikų stovyklas, užklasinius renginius ir pan.), suderinus su motina A. B. vaiko V. B. išvykimo ir grįžimo laiką ir tėvui V. B. apmokėjus vaiko V. B. kelionės lėktuvu į Lietuvą/iš Lietuvos išlaidas bei kitas vaiko V. B. buvimo Lietuvoje išlaidas. Tokių pasimatymų Lietuvoje metu vaikas V. B. turi būti prižiūrimas tėvo V. B. arba kitų tam tinkamų suaugusių asmenų.
4. Tėvui V. B. išvežus vaiką V. B. į Lietuvą pagal aukščiau nurodytas sąlygas, o motinai A. B. nesant Lietuvoje, motina A. B. su vaiku V. B. laisvu nuo kitų vaiko V. B. užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o tėvas V. B. įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba vaikas V. B. galėtų bendrauti su motina A. B..
5. Vaikui V. B. esant Švedijoje, o tėvui V. B. esant Lietuvoje, tėvas V. B. su vaiku V. B. laisvu nuo kitų vaiko V. B. užsiėmimų metu bendrauja telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (pvz., SKYPE), o motina A. B. įsipareigoja suteikti ir/ar užtikrinti telefono bei kitas ryšio priemones (pvz., SKYPE), kurių pagalba vaikas V. B. galėtų bendrauti su tėvu V. B..
6. Tėvas V. B. turi teisę dalyvauti vaiko V. B. gimtadienio šventėse, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos vaikui V. B..
7. Tėvai V. B. ir A. B. privalo nedelsiant informuoti vienas kitą vaikui V. B. susirgus.
8. Šalys sutinka, kad vaikui V. B. nebus draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje (močiučių, senelių, tetų ir kt.). Šalys įsipareigoja nedaryti jokių nepagrįstų kliūčių vaiko V. B. teisei bendrauti su seneliais ir kitais artimais giminaičiais iš tėvo V. B. ir /ar motinos A. B. pusės.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 189,75 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.