Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-14 · Administracinė byla Nr. I-8388-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
I-8388-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02837-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8388-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-02837-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui V. A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 30 000 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2011-12-19 iki 2013-11-15 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas vienoje kameroje su kitais nuteistais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nebuvo valstybės tarnautojai. Patekęs į Lukiškių TI-K žodžiu pareigūnus informavo, kad buvo tuomečio Kapsuko rajono liaudies deputatas, tačiau pareigūnai į nusiskundimus neatsižvelgė. Kartu laikomi asmenys naudojo psichologinį smurtą, apie kurį pranešus pareigūnams, būdavo patalpinamas į kitą kamerą, tačiau patiriamas smurtas dėl to nenutrūkdavo. Laikant Lukiškių TI-K jautė nuolatinę emocinę įtampą, baimę ir patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 17-24) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-12-19 iki 2013-11-15, buvo priverstas kalėti kamerose Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) bendra tvarka kartu su kitais asmenimis, nors, prieš patekdamas į Lukiškių TI-K, ėjo Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. numatytas pareigas (buvo renkamas dvi kadencijas 1975 m. ir 1977 m. Kazlų Rūdos miesto deputatų tarybos bei vieną kadenciją 1980 m. Kapsuko rajono liaudies deputatų tarybos deputatu).

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais uždaromi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ėjo pareigas, numatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p., tačiau buvo laikomas netaikant šios Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nuostatos. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad neturėjo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad pareiškėjas turėtų būti kalinamas kamerose, kuriose laikomi buvę ar esantys valstybės tarnautojai, politikai, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojais. Kad pareiškėjas priklauso Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nurodytų asmenų kategorijai taip pat buvo nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-24 sprendimu byloje Nr. I-1752-289/2014.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad žodžiu pareigūnus buvo informavęs, jog yra buvęs valstybės politikas, Kapsuko rajono liaudies deputatu, tačiau suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie anksčiau nėra buvę valstybės pareigūnai ar politikai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pokalbių metu pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad yra buvęs ar yra valstybės politikas, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas ir tik pareiškėjui 2013-08-08 atvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K, paaiškėjo, kad ėjo Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. numatytas pareigas.

Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94). Vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę valstybės politikai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo renkamas dvi kadencijas 1975 m. ir 1977 m. Kazlų Rūdos miesto deputatų tarybos bei vieną kadenciją 1980 m. Kapsuko rajono liaudies deputatų tarybos deputatu (Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014-09-24 sprendime byloje Nr. I-1752-289/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo /kalinimo atskirai režimą. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas /kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti /kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Lukiškių TI-K turėjo ir galėjo nustatyti, ar pareiškėjas atitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. specialių požymių, dėl kurių jis turėtų būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Vien tai, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo laikomas nesilaikant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. nuostatų, yra pagrindas pripažinti valstybės institucijų neveikimą (pozityvios pareigos nevykdymą), kuris pasireiškė neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nuo patekimo į Lukiškių TI-K 2011-12-19 ypač ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, kad būtų nutrauktas jo atžvilgiu daromą teisės pažeidimas, ir tai patvirtina, kad jis prisidėjo prie neteisėto kalinimo sąlygų pažeidimo trukmės. Todėl pareiškėjo neveikimas vertinamas kaip didelis neatsargumas, turėjęs įtakos kalinimo sąlygų pažeidimo trukmei, dėl ko pareiškėjas laikytinas iš dalies atsakingu dėl neturtinės žalos atsiradimo.

Kaip konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014-09-24 sprendime byloje Nr. I-1752-289/2014, pareiškėjas Vidmantas A. L. anksčiau yra buvęs Kazlų Rūdos miesto deputatų tarybos bei Kapsuko rajono liaudies deputatų tarybos deputatas – buvo renkamas dvi kadencijas 1975 m. ir 1977 m. Kazlų Rūdos miesto deputatų tarybos bei vieną kadenciją 1980 m. Kapsuko rajono liaudies deputatų tarybos deputatu. Sprendžiamoje byloje reikšmingas pareiškėjo eitų pareigų pobūdis bei tai, kad, pagal bylos duomenis, pareiškėjas ėjo Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. numatytas pareigas prieš ilgą laiką – daugiau negu 30 metų, todėl tokia situacija negali būti tapatinama su atvejais, kada nesilaikant minėtos nuostatos reikalavimų kartu su kitais suimtaisiais yra laikomi asmenys, kurie ėjo pareigos valstybės tarnyboje, teisėsaugos sistemoje praėjus trumpesniam laikotarpiui iki suėmimo.

Skundžiamu laikotarpiu nuo 2011-12-19 iki 2013-11-15 pareiškėjas nebuvo nuolat laikomas Lukiškių TI-K, tačiau buvo periodiškai etapuojamas į kitas įstaigas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-09-24 sprendimu byloje Nr. I-1752-289/2014 pareiškėjui buvo atlyginta patirta neturtinė žala dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nesilaikant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nuostatų nuo 2012-02-20 su pertraukomis iki 2013-11-08. Taigi dalį skundžiamo laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir už tai jam yra priteistas neturtinės žalos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla Nr. I-8785-331/2014 pagal pareiškėjo Vidmanto A. L. skundą (b. l. 12-17), kuriuo jis prašo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir šioje byloje. Todėl sprendžiamoje byloje nevertinamos kitos laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ir priteisiamas tik neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl to, kad buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nuostatas, patiria neigiamas pasekmes, kurie traktuotini kaip neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-232/2014; 2013-01-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012). Tačiau, teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo pasiekę tokio laipsnio, kad jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą galėtų būti tenkinamas pilna apimtimi, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies jam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinant 4000 Lt, perskaičiavus į eurus – 1158 EUR (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4000 Lt (keturi tūkstančiai litų) , perskaičiavus į eurus – 1158 EUR (tūkstantis šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė