Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autodis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-354-589/2016 dėl žalos atlyginimo priteisimo, sutarties spragų užpildymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas ieškiniu prašė užpildyti 2013-11-19 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo spragą tokia sąlyga: „šalių sutartos kainos likusią dalį, t.y. už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą -50 000 ,-Lt plius PVM pirkėjas sumoka pardavėjui per 7 kalendorines dienas nuo šios sutarties 4.1. punkte numatytų įsipareigojimų įvykdymo“. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Kelias“ 22 116 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad 2013-10-02 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas ketinimų protokolas, kuriuo šalys sutarė, kad atsakovė pagal UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamą gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), po finansinės nuomos sutarties sąlygų įvykdymo perleis ieškovo nuosavybėn už 500 000 Lt su visomis susijusiomis prievolėmis. Atsakovė kartu su pastato nuosavybės teise parduoda ir jame esantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą už 50 000 Lt plius PVM. UAB „Kelias“ pagrindinės sutarties, sudarytos 2013-11-19, 4.1 p. įsipareigojo iki 2014-12-01 atlikti verslo objekte pagerinimo darbus pagal ketinimo protokolo priedą Nr.3.Ieškovė ir atsakovė, sudarydami 2013-10-02 ketinimų protokolą, tiek sutartį, išreiškė valią ir ketinimus, kad atsakovė savo jėgomis ir lėšomis atliks pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įteisinimo darbus, o juos atlikus, ieškovė atsakovui sumokės likusią pastatų kainos dalį bei trumpalaikio ir ilgalaikio turto kainos dalį. Ši sąlyga buvo aiškiai išreikšta ketinimų protokolo 1.5.p. bei 7.3.p. Tačiau iš ketinimų protokolo į pagrindinę sutartį buvo perkelta tik dalis 7.3 punkto sąlygų, t.y. į sutartį neperkelta sąlyga, jog už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 50 000 Lt plius PVM pirkėjas UAB „Autodis“ sumokės pardavėjui UAB „Kelias“ per 7 kalendorines dienas nuo VĮ Registrų centre 1.5. p. numatytų veiksmų įregistravimo, todėl prašė teismo šią sąlygą įtraukti į pagrindinę sutartį.

II. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Autodis“ ieškinį dėl sutarties spragų užpildymo atsakovei UAB „Kelias“ atmetė, priėmė ieškovės, UAB „Autodis“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies - priteisti iš UAB „Kelias“ 22 116 EUR nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir civilinę bylą dalyje dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės UAB “Autodis“ ieškinį atsakovei UAB „Kelias“, nutraukė.Teismas nustatė, kad šalys iš ketinimo protokolo į pagrindinę sutartį perkėlė dalį ketinimo protokolo 7.3 punkte numatytų sąlygų, t.y. į pagrindinę sutartį neperkelta sąlyga, jog už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 50 000 Lt plius PVM ( 10 500 Lt) pirkėjas UAB „Autodis“ sumokės pardavėjui UAB „Kelias“ per 7 kalendorines dienas nuo VĮ „Registrų centre“ 1.5 punkte numatytų veiksmų įregistravimo. Ši sąlyga galiojo iki pagrindinės pastato pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ( ketinimo protokolo 5.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2013 m. lapkričio 19 d. sudaryta teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią. Abiems šalims buvo žinomos tokios aplinkybės, kad perleidžiamas pastatas priklauso UAB „Swedbank lizingas“, kad UAB „Swedbank lizingas“ , AB „Swedbank“ derybų metu, tiek pačios sutarties šalys pasirašymo dienai nesutiko, kad į sutartį būtų traukiami šalių įsipareigojimai dėl ilgalaikio turto, kadangi jiems buvo įkeistas pastatas ir sutartis buvo sudaroma tik dėl paties pastato. Teismas darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sutartis neatitiko šalių valios.Teismas nustatė, kad ilgalaikis turtas pagal ketinimo protokolą buvo perleistas ieškovui. Perdavus ilgalaikį turtą, vienai pusei atsirado pareiga apmokėti už perduotą ilgalaikį turtą. UAB „Autodis“ šios pareigos nevykdant, UAB „Kelias“ kreipėsi į teismą dėl skolos už parduotą turtą priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino ir iš UAB „Autodis“ priteisė 17522,01 EUR skolą už parduotą įrangą, baldus ir kitą trumpalaikį turtą, taip pat palūkanas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos nutartimi minėtas Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti.Teismas konstatavo, kad sudarytos sutartys (ketinimo protokolas ir sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal lizingo sutartį) atitiko tikruosius šalių ketinimus ir jų valią, todėl UAB „Autodis“ ieškinį dėl sutarties spragų užpildymo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė UAB „Autodis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. balandžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-354-589/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantės nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo 2013-10-02 tarp šalių sudarytą ketinimų protokolą kaip preliminariąją sutartį. Ketinimų Protokolo 1.2 p. nurodo, kad Atsakovė kartu su pastato nuosavybės teise parduoda pastate esantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą už 50 000,Lt plius PVM. Ketinimų protokolo 7.3 p. nurodo atsiskaitymo už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą tvarką. Visas 1.2 p. nurodytas turtas buvo perduotas ketinimų protokolo pasirašymo metu, t. y. 2013-10-02, pasirašant priėmimo perdavimo aktą. Tokiu būdu, teismas, prieštaraudamas pats sau, konstatavo, kad šalys susitarė dėl trumpalaikio ir ilgalaikio pirkimo – pardavimo, atsakovė turtą apeliantui perdavė, šalys susitarė dėl turto apmokėjimo tvarkos. Trumpalaikį ir ilgalaikį turtą apeliantė įgijo Ketinimų protokolo sudarymo dieną, dėl šio turto pagrindinės ar kokios kitos sutarties sudarymo Ketinimų protokolu šalys nesitarė, todėl šioje apimtyje Ketinimų protokolas negali būti prilyginamas preliminariajai sutarčiai.Šalims sudarius ketinimų protokolą, buvo susitarta dėl dviejų teisinių santykių: dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo, kurio kainos sumokėjimas buvo susietas su atsakovo pareigų įvykdymu ar neįvykdymu ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Šalims sudarius pagrindinę sutartį į ją nebuvo perkeltos sąlygos dėl apeliantui jau perduotų daiktų ir jų apmokėjimo, tik dėl trečiųjų asmenų („Swedbank“ AB ir UAB „Swedbank lizingas“) valios.Apeliantės poziciją akivaizdžiai ir nedviprasmiškai patvirtina šalių elgesys, kurį patvirtina byloje esantys įrodymai, po sutarčių sudarymo. Nors atsakovė ilgalaikį ir trumpalaikį turtą apeliantei perdavė 2013-10-02, sąskaitą už perduotus daiktus išrašė 2013-12-31, t. y. baigiantis atsakovo buhalteriniams metams ir jau po pagrindinės sutarties sudarymo, apeliantė pagal šią sąskaitą neatliko nė vieno mokėjimo, atsakovė nereikalavo, kad apeliantė sumokėtų sąskaitoje nurodytas sumas. Atsakovė pradėjo reikalauti minėtos sąskaitos apmokėjimo tik po to, kai neįvykdė savo tiek ketinimų protokolu, tiek Pagrindine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Neperkėlus visų sąlygų iš ketinimų protokolo į pagrindinę sutartį, galima pagrįstai laikyti pagrindinės sutarties spraga, nors ši sąlyga, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nebuvo perkelta išskirtinai dėl trečiųjų asmenų valios, ir ši spraga užpildytina.Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Kelias“ prašo apeliantės UAB "Autodis" apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-354-589/2016 atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalių ginčo dėl sutarties vykdymo priežastimi yra ne sutarties spraga. Pats apeliantės reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip prašymas užpildyti sutarties spragą, bet kaip prašymas modifikuoti 2013 m. lapkričio 19 d. pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)padidinant 4.4. punkte numatytas netesybas iki 32 003,01 EUR (110 500 litų), tačiau apeliantė, teikdama ieškinį ir apeliacinį skundą dėl spragų užpildymo, nori atsakovės sąskaita praturtėti, nes dėl tokios sąlygos net nebuvo derybose tartasi. Ieškovė tikėjosi nemokėti atsakovei už trumpalaikį perimtą turtą. Tačiau apeliantė civilinėje byloje net neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204, 6.228, 6.242 straipsniuose įtvirtintų sutarties pakeitimo teismo tvarka sąlygų ar nuostolių atlyginimo.Įvertinant tai, kad pagrindinę 2013-11-19 sutartį (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sudarė keturios šalys, derybos vyko ir pagrindinė sutartis buvo pasirašyta AB „Swedbank" patalpose, apeliantę atstovavo samdytas advokatas Martynas Vilčinskas, taip pat atstovaujantis šioje byloje, tai joje užfiksuoti susitarimai, kaip matyti, atitiko kiekvienos šalies valią, nes, iškilus kokiems nors neaiškumams, sutartis būtų nepasirašyta.Apeliantei ir atsakovei pasirašius 2013 m. spalio 2 d. ketinimo protokolą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal lizingo sutartį, į derybas įsijungė UAB „Swedbank lizingas", kuris buvo pastato savininkas, ir AB „Swedbank", kadangi pagal 2012 m. vasario 24 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo įkeistos teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį.Savaime aišku, kad įsijungus į derybas naujoms šalims, kurios pastatą valdė nuosavybės teisėmis bei šios teisės buvo įkeistos kitai šaliai, ketinimo protokole numatytos sąlygos neatitiko šalių valios, dėl to verslo objekto teisių ir pareigų perleidimo sąlygos keitėsi bei buvo įtvirtintos t.y. pagrindinėje sutartyje (teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sutartyje).Pagrindine sutartimi šalys numatė ir joje susitarė, kad atsakovė teises ir pareigas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidžia apeliantei už 147 126,97 eurus (508 000 Lt) (sutarties 3.4 ir 3.5. punktas).Pagal 2013-11-19 pagrindinės sutarties 4.1. punktą atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. gruodžio 1 d. atlikti pastato (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbų įteisinimą pagal ketinimo protokolo priedą Nr. 3.Pagrindinės sutarties 4.4 punkte buvo nurodyta, kad apeliantė įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsakovė tinkamai įvykdys Sutarties 4.1. punkte nustatytus įsipareigojimus, sumokėti atsakovei papildomą 14 481 eurų (50 000 Lt) kompensaciją už turto pagerinimo įteisinimą. Šiame punkte numatyta suma įėjo į pagrindinės sutarties kainą, šios sumos apeliantė nėra sumokėjus. Pagal pagrindinę sutartį apeliantė yra sumokėjęs tiktai 458 000 litų arba 132 645,97 eurų sumą. 14 481 eurų arba 50 000 litų suma buvo numatyta kaip netesybos už pagrindinės sutarties 4.4. punkto sąlygų neįvykdymą.Kaip matyti iš pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, šalys derybų keliu rašytine sutartimi pakeitė ketinimo protokole numatytas sąlygas dėl teisių ir pareigų perleidimo kainos, padidindami ją 2 316,96 eurų (8000 Lt) iki 147 126,97 eurų (508 000 Lt) sumos, sumažindami netesybas už pagerinimo darbų neįteisinimą nuo 28 962 eurų (100 000 Lt) iki 14 481 eurų (50 000 Lt) sumos ir kitas sąlygas, kurios šios bylos apimtyje yra nereikšmingos.Kadangi pastate esantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas priklausė UAB „Kelias", o ne bankui ar lizingo bendrovei, jo pardavimas buvo įformintas PVM sąskaitą faktūra, o jos apmokėjimo sąlygos nebuvo pririštos prie kokios nors sutarties ar susitarimo. Dėl pastate buvusio ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo yra pasisakęs Alytaus rajono apylinkės teismas.Šalys aiškiai susitarė, kad ketinimo protokolas galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo. Ketinimo protokolo sąlygas šalys galėjo pakeisti rašytiniu susitarimu, taip ir padarė, sudarydamos pagrindinę sutartį, buvo pakeistos ketinimo protokolo sąlygos dėl kainos, netesybų apimties ir terminų. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartyje 2013 m. spalio 2 d. ketinimo protokolą kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį.Įvertinant tai, kad pagrindinę sutartį (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sudarė keturios šalys, derybos vyko ir pagrindinė sutartis buvo pasirašyta AB „Swedbank" patalpose, ieškovą atstovavo samdytas advokatas, tai joje užfiksuoti susitarimai atitiko kiekvienos šalies valią. Apeliantė teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, kad apeliantė po sutarčių sudarymo kaip nors elgtųsi ne pagal 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą teisių ir pareigų perleidimo sutartį.Kaip matyti iš sudarytų sutarčių, šalys sudarė preliminariąją sutartį, t.y. 2013 m. spalio 2 d. ketinimo protokolą, iš kurio matyti, kad šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimo. Dėl ilgalaikio turto pardavimo buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 19 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo, o dėl trumpalaikio turto pardavimo sutarta jį perleisti išrašant PVM sąskaitą faktūrą bei joje atspindėti sandorį. Jokio kito susitarimo dėl trumpalaikio turto pardavimo nebuvo, išskyrus sąlygas ketinimo protokole.Šalys aiškiai susitarė, kad ketinimo protokolas galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo. Ketinimo protokolo sąlygas šalys galėjo pakeisti rašytiniu susitarimu, taip ir padarė.Vertinant šalių valią, jų ketinimus ir panašiai, teisminio nagrinėjimo metu apeliantė UAB „Autodis" nurodė, kad, jų nuomone, ketinimo protokolas galiojo iki 2013-11-19 dėl šalių sutarto ilgalaikio turto perleidimo, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš esmės patvirtina, kad pagal ketinimo protokolą buvo perleistas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, tai patvirtina priedas Nr. 1 ir Nr. 2 prie 2013 m. spalio 2 d. ketinimo protokolo.Apeliantė UAB „Autodis" šį perduotą ilgalaikį turtą priėmė. Minimo gamybinio pastato perdavimas buvo įvykdytas iki 2013 m. lapkričio 19 d. sutarties dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo sudarymo, kas leidžia daryti išvadą, kad šalims buvo suprantama ir aišku, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimas tarp šalių įvyko. Perdavus ilgalaikį turtą, vienai sutarties pusei atsirado pareiga apmokėti už perduotą turtą, o kitai pusei atsirado pareiga šį turtą perduoti.Apeliantė savo ieškinio reikalavimą grindžia tiktai išrašytomis 2014-12-01 debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-12-01 debetinė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta ieškovui, dėl grąžinimo jokių pretenzijų nepareiškė.Apeliantė ieškinį dėl sutarties spragų užpildymo pareiškė tiktai išrašius vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-383-179/2015, kas liudija, kad apeliantė turėjo kitų tikslų šio ieškinio pateikimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d.1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).CK 6.195 straipsnis numato, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad 2013-10-02 ieškovė UAB „Autodis“ ir atsakovė UAB „Kelias“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Kelias“ UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamą gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), po finansinės nuomos sutarties sąlygų įvykdymo perleis ieškovo UAB „Autodis“ nuosavybėn už 500 000 Lt su visomis kitomis susijusiomis prievolėmis. Atsakovė kartu su pastato nuosavybės teise nutarė parduoti ir jame esantį ilgalaikį ir trumpalaikį ( kilnojamą ) turtą už 50 000 Lt plius PVM. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos 2013-10-02 ketinimų protokolą, tiek 2013 lapkričio 19 d. sutartį, susitarė, kad atsakovė UAB „Kelias“ savo jėgomis ir lėšomis atliks pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įteisinimo darbus, o juos atlikus, ieškovė atsakovui sumokės likusią pastatų kainos dalį bei trumpalaikio ir ilgalaikio turto kainos dalį. Ši sąlyga buvo aiškiai išreikšta ketinimų protokolo 1.5.p. bei 7.3.p. Tačiau iš ketinimų protokolo į 2013-11-19 pagrindinę sutartį buvo perkelta tik dalis 7.3 punkto sąlygų, t.y. į sutartį neperkelta sąlyga, jog už ilgalaikį ir trumpalaikį(kilnojamą) turtą – 50 000 Lt plius PVM pirkėjas UAB „Autodis“ sumokės pardavėjui UAB „Kelias“ per 7 kalendorines dienas nuo VĮ Registrų centre 1.5. p. numatytų veiksmų įregistravimo. Pagrindinės sutarties 4.4 punkte buvo nurodyta, kad apeliantė įsipareigoja ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsakovė tinkamai įvykdys Sutarties 4.1. punkte nustatytus įsipareigojimus, sumokėti atsakovui papildomą 14 481 eurų (50 000 Lt) kompensaciją už turto pagerinimo įteisinimą. UAB „Kelias“ pagrindinės sutarties 4.1 p. įsipareigojo iki 2014-12-01 atlikti verslo objekte pagerinimo darbus pagal ketinimo protokolo priedą Nr.3. Šiame 4.4 punkte numatyta suma įėjo į pagrindinės sutarties kainą, šios sumos apeliantė dar nėra atsakovei UAB „Kelias“ sumokėjus. Pagal pagrindinę sutartį apeliantė yra sumokėjusi tiktai 458 000 litų arba 132 645,97 eurų sumą. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo 2013 m. spalio 2 d. šalių sudarytą ketinimų protokolą kaip preliminariąją sutartį. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22d. nutartimi jau yra konstatavęs, kad šalių UAB „Autodis“ ir UAB „Kelias“ sudarytas ketinimų protokolas atitinka preliminariosios sutarties požymius (CPK 182 str. 2 d.).Nutartyje nurodyta, kad 2013-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje, kuria perduotas kilnojamas turtas, nebuvo nuorodų ar prierašų, kad minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimas yra su kokiomis nors sąlygomis arba surištas su kokia nors sutartimi. Apeliantės nuomone, teismas nevertino šalių elgesio po sutarčių sudarymo, todėl padarė neteisingas išvadas. Su tokiu apeliantu argumentu negalima sutikti.Kaip minėta ankščiau, 2013 m. lapkričio 19 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“, AB „Swedbank“, UAB „Kelias“ ir UAB „Autodis“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo. UAB „Kelias“ tą pačią dieną išrašė UAB „Autodis“ PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. (duomenys neskelbtini) už pastatus 147 126,97 Eur sumai. Apeliantė sąskaitą priėmė ir atliko mokėjimus 132 645,97 Eur sumai. Apeliantė dėl UAB „Kelias“ įsipareigojimų atlikti darbus sulaikė apmokėjimą 14 481 Eur sumai.Šalys, sudarydamos pagrindinę sutartį, iš ketinimų protokolo į pagrindinę sutartį neperkėlė ir negalėjo perkelti sutarties sąlygos, jog už ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – 50 000 Lt plius PVM (10 500 Lt) pirkėjas UAB „Autodis“ sumokės pardavėjui UAB „Kelias“ per 7 kalendorines dienas nuo VĮ „Registrų centre“ 1.5 punkte numatytų veiksmų įregistravimo, nes šia sutartimi buvo sprendžiama ne dėl viso turto, o tik dėl lizinguojamo nekilnojamojo turto-gamybinio pastato bendro 797,37 kv.m. ploto Alytuje, Naujoji g. 118A.Taigi šalys ketinimo protokolu numatytas ne visas sąlygas pakeitė rašytiniu susitarimu – pagrindine sutartimi, joje nekalbama apie trumpalaikio ( kilnojamojo) turto perdavimą ir atsiskaitymą už jį, turtas faktiškai jau buvo perduotas, tik už jį neapmokėta, apmokėjimo ginčas išspręstas įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Prieš pasirašydamos pagrindinę sutartį tik dėl gamybinio pastato, šalys nebesitarė dėl kito turto, kurio apmokėjimo sąlygas ieškovas nagrinėjamojoje byloje siekia įtraukti į šią 2013-11-19 sutartį.Apeliantės teigimu, UAB „Kelias“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą perdavė 2013-10-02, sąskaitą išrašė tik 2013-12-31, iš karto nereikalavo jos apmokėti, kas įrodo tikrą šalių valią vykdant susitarimus. Šie apeliantės argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginče, kadangi Alytaus miesto apylinkės teismo sprendime, kurį Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą, konstatuota, kad ši sąlyga galiojo iki pagrindinės pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Ketinimų protokolo 5. 1 punktas). UAB „Autodis“ nuo 2013 m. lapkričio 19 d. turi pareigą sumokėti (CK 6.344 str. 1 d.) UAB „Kelias“ 60 500 Lt už ilgalaikį ir trumpalaikį( kilnojamą) turtą, kuris UAB „Autodis“ atiteko šalims po ketinimų protokolo sudarymo. Nagrinėjant bylą Alytaus rajono apylinkės teisme UAB „Autodis“ priešieškinio dėl sutarties spragų užpildymo nepateikė, šiuo ieškiniu pageidaujamos apmokėjimo tvarkos neįrodė.Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Kelias“ perdavė UAB „Autodis“ visas iš lizingo sutarties jam atsiradusias teises ir pareigas. 2013-11-19 Sutarties pasirašymo dieną UAB „Kelias“ perdavė atsakovui UAB „Autodis“ natūra pagal priėmimo – perdavimo aktą visą turtą, kurį gavo ir turi pagal 2004 balandžio 14 d. lizingo sutartį. UAB „Kelias“ ilgalaikis ir trumpalaikis(kilnojamas) turtas buvo perduotas ieškovei UAB „Autodis“ 2013 m. spalio 2 d. pasirašius ketinimo protokolą. Ieškovė už gautą pagal lizingo sutartį turtą apmokėjo, sulaikė 50 000 Lt sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu nesutinka mokėti ir už kitą turtą, kuris perduotas jam ne pagrindinės sutarties pagrindu, t.y. neapmoka 2013 m. gruodžio 31 d. ginčo sąskaitos faktūros KEL Nr. (duomenys neskelbtini)17 522,01 Eur (60500 Lt) sumai, dėl tos pačios priežasties, kad UAB „Kelias“ neįteisino gamybinio pastato pagerinimo darbų. Tuo pačiu apeliantė UAB „Autodis“ 2014 m. gruodžio 1 d. išrašė debetines PVM sąskaitas faktūras DEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Kelias“. Sąskaitą DEB Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išrašyta dėl serviso ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės mažinimo pagal 2013 m. spalio 2 d. ketinimų protokolą 17 522,01 eurų (60 500 Lt) sumai, UAB „Kelias“ grąžino UAB „Autodis“. Tai rodo apeliantės kitokį elgesį po sutarčių sudarymo.Apeliantė PVM sąskaitą faktūrą DEB Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė vadovaudamasi pagrindine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo. UAB „Kelias“ išrašytą apeliantės UAB „Autodis“ debetinę sąskaitą DEB Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė, nes pagal 2013 m. lapkričio 19 d. sutarties (duomenys neskelbtini)dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo 4.1. punktą neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Šia sąskaita DEB Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas UAB „Autodis“ atsakovui UAB „Kelias“ taikė netesybas 14 481 eurų (50 000 Lt) sumai pagal sudarytą pagrindinę sutartį. Nurodytas šalių elgesys po 2013-11-29 sutarties sudarymo patvirtina, kad visos sutarties sąlygos buvo aptartos, aiškios, bet ieškovė nenori jų laikytis, bando keisti pasiektus galutinius susitarimus.UAB „Autodis“, pateikdama ieškinį dėl sutarties spragų užpildymo, tuo pačiu kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka bei tokiu būdu faktiškai siekia ne užpildyti 2013-11-19 sutarties spragas, o modifikuoti šalių sudarytą sutartį, t.y. ieškovė siekia pakeisti tarp atsakovo ir UAB „Swedbank lizingas“, AB „Swedbank“ sudarytos sutarties sąlygas.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad apeliantė neįrodė, kad sutartyje yra spragos, kurias reikia užpildyti. Sutartimi buvo perleistos teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį, ieškovė jomis pasinaudojo bei pastatą įregistravo savo vardu, be to, pagal sutarties sąlygas pasinaudojo netesybomis. 2013-11-19 sutartis šiai dienai yra pilnumoje įvykdyta, todėl apeliantės pateiktas apeliacinis skundas dėl sutarties spragos užpildymo yra nepagrįstas.Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.