Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodo, kad teikdamas savo prieštaravimus dėl 2016-04-11 byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo, atsakovas pateikia teismui ir painiuoja į ginčo nagrinėjimą įvairias subjektyvias savo gyvenimo detales, kurios su nagrinėjamu ginču yra niekaip nesusiję. Atsakovas, būdamas suaugęs ir pilnai gebantis protingai ir atsakingai elgtis vyras, bando pristatyti save 9o kartu atitinkamai neigiamai apibūdinti ir sudaryti neigiamą įspūdį apie ieškovę ir su ginču nesusijusius asmenis) kaip silpną, neturintį galimybių savo nuožiūra rinktis elgesio variantus vyrą, pateikia teismui subjektyvų ginčo vertinimą ir detales, kurios absoliučiai neteisingos ir nei logiškai nei teisiškai neįtikinamos. Kadangi atsakovas iš principo neginčija nei skolos fakto, nei jos dydžio, jokie jo prieštaravimuose pateikti argumentai dėl tariamo spaudimo iš ieškovės (o kartu ir jos dukros) pusės ar kiti deklaratyvūs ir jokiais patikimais įrodymais negrindžiami prieštaravimuose išdėstyti atsakovo argumentai, ginčo atžvilgiu neturi teisines reikšmės. Akivaizdu, jog atsakovas negeba atsiriboti nuo ankstesnių šalis siejusių šeiminių santykių (atsakovas buvo vedęs ieškoves dukrą), tačiau pastarosios aplinkybes šiandien dienai nebeturi jokios reikšmės. Visi su atsakovo ir jo buvusios sutuoktines (ieškovės dukters) turtu, turtinėmis ir kitomis teisėmis ir pareigomis susiję klausimai ir reikalavimai buvo išspręsti teisminiu keliu (sprendžiant atsakovo ir ieškovės dukters santuokos nutraukimo teisimų pasekmių klausimus), priimti teismo sprendimai yra įsiteisėję, todėl pastarieji klausimai nebegali būti keliami ir kvestionuojami. Savo prieštaravimuose su preliminariu teismo sprendimu priteistos skolos dydžiu atsakovas sutinka, tačiau nesutinka su tokios skolos priteisimo faktu, kadangi jo nuomone, skolos terminas sueina tik 2018-04-15. Toks atsakovo pateikiamas teisinis situacijos vertinimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Pažymi, jog atsakovas savo prisiimtų prievolių prieš ieškovę nevykdo jau ilgą laiką. Ieškovei ne kartą priminus apie tokias atsakovo turimas prievoles, atsakovas nuolatos manipuliuodamas pasitikėjimu ir ieškovės geranoriškumu, žadėjo grąžinti ieškovei visas skolas, tačiau tokių savo pažadų, kaip matyti, nevykdė. Teisminis kelias šiuo atveju yra vienintelė ieškovės galimybė atgauti jai teisėtai priklausančias pinigines lėšas. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų ir nepervedant nė menkiausių sumų, tokiu būdu ieškovė patiria finansinius nepatogumus; esant tokioms aplinkybėms, t. y. žinodama, jog atsakovas neketina vykdyti savo įsipareigojimų, ieškovė niekuomet nebūtų sutikusi prisiimti finansinių įsipareigojimų savo vardu. Kita vertus, pastarieji faktai šiandien dienai taip pat nebeturi teisinės reikšmės. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai kildinami jau ne iš tarp ieškovės ir UAB General Financing sudarytos vartojimo kredito sutarties, bet iš atsakovo pasirašytų skolos raštelių, kuriais jis patvirtina tiek pinigų gavimo faktą, tiek skolos dydį bei prisiima įsipareigojimus atitinkamais terminais tokią skolą grąžinti. Susidariusios skolos faktą ir dydį patvirtina ir 2014-10 10 civilinėje byloje Nr. N2-35934-862/2013 priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta atsakovo asmeninė prievolė ieškovei, taip pat kartu su ieškiniu teismui pateikia ieškoves banko sąskaitos išklotine. Ginčuose dėl skolos grąžinimo, kylančiuose iš sutarčių (susitarimų), įrodymų paskirstymo taisyklė yra ta, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - jog paskolą grąžino. Tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju nei vienu nei kitu klausimu ginčo nėra. Atsakovas iš esmės pripažįsta tiek paskolos gavimo, tiek jos (ta apimtimi, kuria ieškovė prašo priteisti) negrąžinimo ieškovei faktą ir savo elgesį motyvuoja aplinkybe, jog nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas (skaičiuojant jį pagal UAB General Financing sutartyje numatytą paskolos grąžinimo terminą). Sprendžiant šalių ginčus, kylančius iš sutarčių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir formaliai vadovautis vien įstatymo normomis. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 str. 3 d., atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąją, kuri nustatyta CK 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d., ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Si teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinanti paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus elgesio standartą. Nagrinėjamu atveju paskutinis toks skolos raštelis atsakovo buvo pasirašytas dar 2014-09-17. Kaip minėta ieškinyje, šiuo rašteliu, pripažindamas tiek skolos faktą, tiek dydį, visą skolą (įvertindamas savo asmenines galimybes grąžinti būtent tokiais terminais) atsakovas grąžinti ieškovei įsipareigojo iki 2016-01-01, t. y. praktiškai per 1,5 metų terminą. Kadangi atsakovas gaudavo pastovias pakankamas pajamas ir šis faktas ieškovei buvo žinomas, ieškovė neturėjo priežasčių abejoti atsakovo galimybėmis grąžinti skolą. Atsakovo gaunamos darbines pajamos buvo dideles, todėl per 1,5 metų grąžintina suma (kuri sudaro 5562,16 EUR) ieškovei nepasirodė labai didelė (atkreiptinas dėmesys, jog išdalinus atsakovo skolą visam laikotarpiui, per mėnesį mokėtinos sumos tokiu atveju nevišija 350 EUR sumos, be to, atsakovo prisiimtas įsipareigojimas nenumatė jokių apribojimų atsakovui grąžinti skolą mokant dalimis- vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau ar visai nieko nemokant ir pan.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal reikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, jog 2014-09-17 skolos rašteliu atsakovas (pats nustatydamas galutinį tokį skolos grąžinimo terminą) įsipareigojo visą turimą skolą ieškovei grąžinti iki 2016-01-01, tačiau nustatytu terminu jos negrąžino, laikytina, jog suėjus tokiam paskolos grąžinimo terminui, ieškovė turi teisę reikalauti visos skolos grąžinimo. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju visiškai netenka prasmės aplinkybės, kuriomis atsakovui buvo suteikta paskola, t. y. aplinkybės, jog atsakovo prašymu ieškovės pagal UAB General Financing vartojimo kreditą gautos piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui. Šiuo atveju, tarp ieškovės ir General Financing sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai sieja tik tokios sutarties šalis - t. y. ieškovę ir UAB General Financing, kai tuo tarpu ginčo šalis siejantys santykiai turi būti kildinami tiesiogiai iš atsakovo 2014-09-17 pasirašyto skolos raštelio. Kitoks ginčo aplinkybių vertinimas negalėtų būti laikomas teisingu. Pažymi, jog susiklosčiusios ginčo aplinkybės negali įtakoti trečiųjų sąžiningų asmenų (UAB General Financing) teisių ir pareigų. Dėl tų pačių, jau aptartų priežasčių teisinės reikšmės netenka ir atsakovo prieštaravimuose išdėstyti argumentai apie ieškovės tariamai gautiną naudą, jeigu paskolos sutartis būtų grąžinta anksčiau termino. Viena vertus, tai kaip minėta, atsakovas pats įsipareigojo iki 2016-01-01 grąžinti visą skolą (jau iš anksto numatydamas, jog už dalį paskolintų piniginių lėšų ieškovė moka palūkanas, kadangi tai yra perskolintos lėšosir, tokiu atveju tokias palūkanas įskaičiuodamas į bendrą skolos sumą), kita vertus, tai pinigų grąžinimo faktas ieškovei nereiškia, jog tokia skola iš karto visa bus grąžinta ieškovės kreditoriams. Atsakovas neturi teisės spręsti už ieškovę šių klausimų ir nustatyti jos elgesio varianto. Atsakovas be kita ko nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ieškovei grąžinant paskolą anksčiau termino, bendra paskolos suma tokiu būdu sumažėtų. Vartojimo kredito sutartyje, numatyta priešingai, išankstinio kredito grąžinimo atveju kreditorius turi teisę gauti kompensaciją. Be to, jeigu jau atsakovas skolos dydį sieja kredito grąžinimo teisinėmis pasekmėmis, tuomet kyla pagrįstas klausimas, kodėl tokiu atveju atsakovas nevertina fakto, jog jam savalaikiai nevykdant kredito sutarties, t. y. nustatytais terminais nemokant kredito įmokų, remiantis sutartimi skaičiuojami delspinigiai, kredito davėjas taip pat gali reikalauti papildomo nuostolių atlyginimo u:, tokiu būdu suteikto kredito (bendra grąžintino kredito) suma išauga. Atsakovas taip pat neįvertina kitų reikšmingų aplinkybių ir nors, ieškovė, laikantis anksčiau išdėstytos pozicijos, jog ginčo šalių santykiai kyla iš atsakovo skolos rašteliu vienasmeniškai prisiimtų įsipareigojimų, atsiriboja nuo tarp jos ir UAB General Financing sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo (kiek tai susiję su sutarties vykdymo terminais), visgi bendram ginčo kontekstui tinkamai įvertinti svarbios aplinkybės yra tos, kad atsakovas tokiomis sąlygomis, kokiomis kreditą gavo ieškovė, niekuomet nebūtų gavęs. Be to, įvertinus atsakovo elgesį, netgi ieškovei grąžinus paskolą UAB General Financing anksčiau laiko ir iš to gavus minimalią papildomą naudą, tokia nauda turėtų būti traktuotina kaip kompensuojanti jos patirtus minimalius nuostolius. Atsakovo prieštaravimuose visas dėmesys kreipiamas išimtinai tai daliai skolos, kurią sudarė ieškovės pagal vartojimo kreditą gautų sumų paskolinimas atsakovui, tačiau visiškai nekreipiama dėmesio į tai, jog bendrą skolos sumą sudaro 8910 Lt (2580,51 EUR) skolos dalis ir pinigines lėšos gautos pagal vartojimo kreditą (įskaitant palūkanas). 2014-07-23 surašytu skolos lapeliu, atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti 2580,51 EUR (8910 Lt) skolą iki 2015-01-01, kas reiškia, jog vertinant jau vien formaliai, tokios skolos grąžinimo terminui suėjus ir atsakovui jos neįvykdžius, atsakovas būdamas sąžiningas vien šios skolos dalį turėtų pripažinti, o ne neigti ieškovės reikalavimus visa apimtimi. Tas pats, jeigu įsipareigojimą grąžinti skolą sietume su UAB General Financing nustatytais terminais, o ne su atsakovo surašytu ir pasirašytu paskolos lapeliu, pasakytina ir apie tą skolos ieškovei dalį, kurią ieškovė sumokėjo kredito įstaigai. Nustačius paskolos įmokų mokėjimo terminą, laikytina, kad kiekvieną sykį tokiam terminui suėjus, atsiranda kredito gavėjo pareiga ją grąžinti. Pažymėtina, jog jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovo, kurie numatytų atsakovo kaip paskolos gavėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti ar grąžinti kreditą dalimis (mokant įmokas) ar grąžinti visą iš karto, sudalyta nebuvo. CK 6.874 str. 2 d. numatyta, kad: jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kitoks negu nurodoma atsiliepime prievolių vykdymo būdas (atsakovui savalaikiai tokių prievolių nevykdant) prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Remiantis atsakovo pateiktu aiškinimu, jog šaliai nevykdant savo turimų įsipareigojimų kreditoriui pastarasis neturėtų teisės reikalauti prievolės įvykdymo anksčiau termino, būtų įtvirtinta šalių nevaldoma teisė nevykdant sutartinių įsipareigojimų laisvai disponuoti kitiems asmenims priklausančiomis piniginėmis lėšomis, pastariesiems dėl to ne tik, kad negaunat jokios naudos, tačiau dar ir patiriant nuostolius. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti - neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartines prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1,2 d.). Pagal CK 6.189 str. 1 d. sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kad tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa, ką lemia sutarties esme arba įstatymai. Tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas šalis pažeidė įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pačiomis aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinėje teisėje sutartiniuose santykiuose egzistuoja ir galioja šalių dispozityvios valios reiškimo galimybės. Civilinės teisės dispozityvumo principas suteikia teisę šalims susitarti tiek dėl sutarties sudarymo, tiek dėl jos nutraukimo pagrindų ir tvarkos (CK 6.217 str. 5 d.). Pažymi, kad įprastai šalims sudarant kreditavimo sutartis, jose būna numatyta sąlyga, kad mokėjimo prievolių pagal sutartį nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įmokų pagal kreditavimo sutartį kreditoriui nemokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių kreiptis dėl skolos išieškojimo''. Taigi esant aptariamu atveju susiklosčiusių aplinkybių visumai, laikytina, jog ieškovės veiksmai atsakovui nevykdant sutartinių prievolių kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo yra sąžiningi, pagrįsti ir teisėti. Atsakovo prieštaravimuose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą teismo priimtą preliminarų sprendimą byloje ir sudaro pagrindą palikti jį galioti. Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė preliminarų sprendimą palikti galioti. Iš esmės pakartojo ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad UAB „General financing“ vartojimo kreditą ieškovei I. G. yra suteikusi iki 2018 m. balandžio 15 d., todėl ir skolą jis turi grąžinti ieškovei būtent šią dieną. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra Vartojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės I. G. ir UAB „General financing“ šalis, todėl negali vadovautis šioje vartojimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog 2014-09-17 paskolos raštelyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas A. A. visą skolą (19209,01 Lt) sumą pasižada grąžinti ieškovei iki 2016-01-01. Teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ši sąlyga šalių susitarimu yra pakeista.