Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria nuteistojo A. D. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos atitinkamai iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961 m.) 271 straipsnio 2 dalies, 278 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (2000 m.) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nuteistojo prašymas dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-14 nuosprendžiu jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista, A. D. nuo papildomų bausmių – baudos bei turto konfiskavimo atleistas bei jų vykdymas nutrauktas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, 278 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio pagrindu, laisvės atėmimu 3 metams su 10 MGL (1250 Lt) bauda, konfiskuojant 1/2 dalį jo turto, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/6 ir galutinė bausmė paskirta 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 10 MGL (1250 Lt) bauda, konfiskuojant ½ dalį jo turto, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.

Skundžiama nutartimi nuteistojo A. D. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos atitinkamai iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961 m.) 271 straipsnio 2 dalies, 278 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (2000 m.) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, jo prašymas dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo atmestas, nuteistasis A. D. nuo papildomų bausmių – baudos bei turto konfiskavimo atleistas, motyvuojant tuo, kad teismas, 2003-01-14 nuosprendžiu spręsdamas bausmės klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. D. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, ir paskyrė bausmę, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei teisingumo principui. Paskirtoji 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija naujojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Apylinkės teismas, spręsdamas minėtus nuteistojo prašymus, atsižvelgė taip pat į tai, kad po nuosprendžio paskelbimo A. D. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, dėl ko nebuvo įmanomas įsiteisėjusio nuosprendžio įvykdymas. Nuteistasis buvo sulaikytas Prancūzijoje, iš ten konvojuotas į Lietuvą ir 2008-01-12 patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Be to, nuo nuosprendžio paskelbimo iki A. D. sulaikymo buvo imtasi visų priemonių priteistus civilinius ieškinius išieškoti, tačiau vykdomasis dokumentas grąžintas teismui, nurodant, kad jis pajamų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Nukentėjusiojo A. B. pateiktame pareiškime nurodoma, kad A. D. nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala pastarajam bei civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) atlyginta, tačiau iš šio pareiškimo nematyti, ar šią žalą atlygino pats A. D., ar kiti nuteistieji. Be to, nukentėjusiojo A. B. pareiškimas parašytas tik 2008-02-07, po A. D. sulaikymo ir suėmimo, t.y. praėjus 5 metams po nuosprendžio paskelbimo dienos, kas parodo nuteistojo nenuoširdumą, jo pastangas sušvelninti savo padėtį tik jį suėmus ir jam pradėjus atlikti nuosprendžiu paskirtąją bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.

Pagal 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 dėl naujojo Baudžiamojo kodekso ir kitų kodeksų įsigaliojimo tvarkos 4 straipsnio 1 dalį veikos perkvalifikuojamos, jeigu naujajame Baudžiamajame kodekse už tokią pat veiką yra numatyta švelnesnė bausmė ar kitaip palengvinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis. Ši įstatymo nuostata nepažeista.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis sutinka su veikų perkvalifikavimu pagal naujojo Baudžiamojo kodekso normas, jo atleidimu nuo papildomų bausmių – baudos bei turto konfiskavimo, ginčija tik paskirtosios galutinės bausmės dydį, todėl analizuotini tik šie nutarties motyvai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 2003-01-14 nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus (A. D. neišnykusį teistumą, nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam neatlyginimą, nusikaltimo padarymo būdą), pagrįstai nesumažino paskirtosios galutinės laisvės atėmimo bausmės, kadangi ji neviršija naujojo Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio (bausmės už atskiras A. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas subendrintos apėmimo būdu). Nuteistojo elgesys po nuosprendžio priėmimo, tai yra jo pasislėpimas užsienyje, dėl ko nebuvo įmanomas įsiteisėjusio nuosprendžio įvykdymas, siekis nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam A. B. ir civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) atlyginti tik po sulaikymo Prancūzijoje, iš kur jis buvo Lietuvai išduotas ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, paneigia skunde nurodytąsias aplinkybes apie jo savanoriškumą grįžti į Lietuvą atlikti teismo skirtą bausmę (atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis apie tai netgi neinformavo atitinkamų institucijų) bei jo siekį savo noru atlyginti nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytą žalą. Be to, nėra patvirtintas pats faktas, jog būtent A. D. artimieji nukentėjusiajam A. B. bei civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Aukščiau paminėtosios aplinkybės, kolegijos nuomone, nuteistojo savanoriškumo atlyginti žalą nepatvirtina.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis turi mažametį sūnų, motina yra iš dalies darbinga ir jai reikalinga parama, negali būti laikoma pagrindu skirti nuteistajam A. D. švelnesnę bausmę.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.