Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-631-101/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
2-631-101/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-317250-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldonė Biekšienė
Ieškovas
UAB “Dajista”
Atsakovas
UAB „Požeminės jungtys“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-631-101/2011Teisminio proceso Nr.2-01-317250-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 35.4, 45.1, 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aldonė Biekšienė,sekretoriaujant Dovilei Kviklyteidalyvaujant ieškovo atstovei adv. Justinai Stuckai,atsakovui atstovams dir. Alvydui Lukšai, adv. Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Dajista” ieškinį atsakovui UAB „Požeminės jungtys“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo ieškiniu priteisti 1805,40 Lt skolos, 640 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. gegužės mėn. suteikė transporto paslaugas atsakovui ir už suteiktas paslaugas 2005 06 06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą JX0067, kurioje aiškiai nurodytas paslaugų kiekis ir jų kaina, o bendra suteiktų paslaugų kaina – 1805,40 Lt. 2007 m. sausio mėnesį ieškovas pareikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau 2007 02 02 gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsakovas nurodė, kad negali priimti ir apmokėti sąskaitos-faktūros Nr.JX0067, nes ją pasirašęs asmuo – G. Č. veikė savavališkai be atsakovo žinios. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kas yra tinkamas atsakovo atstovas pagal vidinę atsakovo tvarką. Ieškovui buvo aišku, jog už paslaugų gavimą pasirašęs asmuo veikė atsakovo naudai ir jo interesais (PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma, jog tai atsakovo direktorius). Ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sandoris sudaromas viršijant įgaliojimą. Atsakovas anksčiau yra atsiskaitęs už transporto paslaugas, kurios jam buvo suteiktos ir jo darbuotojo – G. Č. priimtos. Atsakovas savo veiksmais yra pripažinęs, jog G. Č. yra tinkamas jo atstovas ir jo veiksmai sukelia teisines pasekmes atsakovui. Ieškovas, negalėdamas pasinaudoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, patyrė nuostolių, kurie apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, ir už laikotarpį nuo 2007 02 02 iki 2010 09 08 sudaro 640 Lt. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes nebuvo šalių susitarimo. Atsakovas su ieškovu nesitarė dėl transporto teikimo paslaugų, už kurias išrašyta 2005 06 06 PVM sąskaita-faktūra, teikimo. Pirmą kartą apie neva atsakovui suteiktas paslaugas atsakovas sužinojo 2007m. sausio mėn., kai ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą JZ Nr.0067 ir pareikalavo sumokėti už sąskaitoje nurodytų paslaugų suteikimą. 2007 02 02 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad sąskaitą pasirašęs asmuo G. Č. veikė savavališkai, be atsakovo žinios, taip pat pareiškė, jog negali pripažinti, kad ieškovas atliko atsakovo užsakytas paslaugas. PVM sąskaita-faktūra neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo, nes dvišalei sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, tuo tarpu PVM sąskaitos-faktūros yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau viena šio dokumento pagrindu civiliniai-teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Sąskaitą pasirašęs asmuo veikė ne kaip įmonės direktorius, bet pasirašė kaip darbų vadovas. Atsakovo balansinės sąskaitos (gautinas PVM) apyvartoje už 2005 m. birželio mėn. nėra įtraukta sąskaita-faktūra JX0067, o PVM deklaracijoje už 2005 m. birželio mėn. ir minėtoje balansinėje sąskaitoje reikšmės sutampa, t.y. jos abi lygios 13220 Lt. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovo atstovė adv. A. Astrauskienė nurodė, kad automobilis gal ir buvo nuomotas, tačiau nuomotas pasirašiusio darbuotojo G. Č. asmeninėms reikmėms. Apie tai, kad ekskavatorius nuomotas, atsakovas nežino. Darbuotojas šiuo metu nedirba, dirbo darbų vadovu, atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Neginčijo, kad pirminiai darbai buvo atlikti darbų objekte. Tarp direktorių buvo ne rašytinis susitarimas, o žodinis. Darbų vadovas nesprendžia, ar leisti užsisakyti ekskavatorių, tai gali tik direktorius. Atsakovo atstovas dir. A. Lukša nurodė, kad prie sąskaitos turėjo būti sutartis, kelialapiai, sąskaitos originalą turi turėti atsakovas. PVM sąskaitos-faktūros turi būti pateikiamos iki einamo mėnesio 25 d., vėliau sąskaita tampa niekine.

Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, kad ieškovas už suteiktas transporto paslaugas 2005 06 06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Serija JX Nr.0067 viso 1805,40 Lt sumai (b.l.9). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp šalių buvo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai ir ar sąskaitą pasirašęs atsakovo darbuotojas G. Č. buvo įgaliotas veikti atsakovo vardu, t.y. ar transporto paslaugos buvo suteiktos atsakovo naudai.

Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162-6.187 str. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str., taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 str. nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 str. 1 d. nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 01 28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-15/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 str. 1 ir 2 d. PVM sąskaita-faktūra įforminamas jau įvykęs prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, todėl darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti paslaugų teikimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau suteikus paslaugas. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, konkrečių paslaugų PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios paslaugos jam buvo suteiktos. Darytina išvada, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Serija JX Nr.0067 nurodytos transporto paslaugos buvo suteiktos. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, nors nesutiko, kad jos suteiktos atsakovui (b.l.65).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų matyti, kad G. Č. atsakovo bendrovėje dirbo nuo 2005 02 07 iki atleidimo 2005 10 04. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2005 10 04 G. Č. atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t.y. neatvykimo į darbą visą darbo dieną (b.l.56,94). Byloje nėra duomenų, kad G. Č. atleistas iš darbo būtent dėl įgaliojimų viršijimo ar su tuo susijusių aplinkybių. Vadinasi, 2005 06 06 PVM sąskaitos-faktūros Serija JX Nr.0067 išrašymo ir pasirašymo metu buvo atsakovo darbuotojas ir dirbo atsakovo bendrovėje darbų vadovu (b.l.52). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad G. Č. pasinaudojo atsakovo vardu ir ekskavatoriaus darbais asmeniniams tikslams (b.l.65), nėra duomenų, apie jam taikytas drausmines nuobaudas, tarnybinius pranešimus dėl tokio pobūdžio veiksmų (CPK 178 str.). Darbų vadovo pareigas G. Č. nurodė ir pasirašydamas 2005 06 06 sąskaitą. Atsakovas į bylą nepateikė savo bendrovės darbų vadovo pareiginės instrukcijos, neįrodė, kad darbų vadovas jo bendrovėje nebuvo įgaliotas priimti transporto paslaugas ir pasirašyti PVM sąskaitą-faktūrą (CPK 178 str.), todėl laikytina, kad G. Č. veikė kaip atsakovo atstovas. Jis, kaip darbų vadovas, pasirašė ne tik 2005 06 06 PVM sąskaitą-faktūrą Serija JX Nr.0067, bet ir ankstesnę, dar 2005 04 28 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija JX Nr.0056 viso 1062 Lt sumai, kurią atsakovas 2005 07 20 apmokėjo (b.l.11-12). Abi ieškovo pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras pasirašė (akceptavo) tas pats atsakovo atstovas. Pagal PVMĮ 2 str. 30 d. PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros yra vieninteliai abiejų šalių pasirašyti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sutartinių santykių buvimą tarp šalių.

Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, PVM sąskaitų-faktūrų turinį, šalių veiklos pobūdį, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str. 1 d.). Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skolą sumokėjo, todėl remiantis CK 6.38 str., 6.200 str., 6.716 str. 1 d., iš atsakovo priteistina nurodyta skola – 1805,40 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti 640 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 02 02 iki 2010 09 08. Šalys nebuvo susitarusios dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas-faktūras terminų. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Ieškovas nurodo, kad pareikalavo sumokėti 2007 m. sausio mėn., tačiau tikslios dienos nenurodė, todėl septynių dienų terminas skaičiuotinas po 7 dienų nuo 2007 02 02 atsakovo atsakymo, t.y. nuo 2007 02 09 (b.l.10). Prašoma priteisti skola yra kildinama iš prievolių, kurios pagal savo pobūdį yra komerciniai verslo sandoriai, ir sudarytos tarp juridinių asmenų. Palūkanoms pagal šias prievoles apskaičiuoti taikomas specialus įstatymas - 2003 12 09 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130). Skolininko pareiga mokėti palūkanas yra tęstinio pobūdžio, o skolininko mokėtinų palūkanų dydis, vadovaujantis Įstatymo 3 str. 4 d., nėra statiškas ir kinta kas pusmetį priklausomai nuo VILIBOR kitimo atitinkamu laikotarpiu. Remiantis Įstatymo 2 str. 3 d., kreditorius gali reikalauti vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normos, padidintos 7 procentiniais punktais. Remiantis įstatymo 3 str. 4 d., palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 str. 3 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Nustatant palūkanų dydį turi būti vadovaujamasi antrąjį 2006 m. pusmetį galiojusia palūkanų norma pagal Įstatymo 4 str. 2 d. Vadovaujantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, vieno mėnesio VILIBOR 2006 m. gruodžio 29 d. buvo 3,73 proc., todėl nagrinėjamu atveju metinės palūkanos pagal Įstatymo 4 str. 2 d. sudaro 10,73 proc. (3,73 + 7), arba 0,029 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. 684 Lt (1805,40 Lt x 100/0,029 x 1306 dienos). Ieškovas prašo priteisti 640 Lt palūkanų, todėl jo reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 640 Lt palūkanų ieškovo naudai. Iš viso iš atsakovo priteistina 2445,40 Lt prievolės įvykdymui.

Tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo, t.y. 2010 11 16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 73 Lt (37Lt+36 Lt) žyminio mokesčio ieškovo naudai ir 15,31 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.). Advokato išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 269-270 str.str.,

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš UAB „Požeminės jungtys“ (į.k.123403470) 2445,40 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis litus 40 ct) prievolės įvykdymui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 11 16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Lt (septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio UAB „Dajista“ (į.k.126057276) naudai.

Priteisti iš UAB „Požeminės jungtys“ (į.k.123403470) 15,31 Lt (penkiolika litų 31 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Aldonė Biekšienė