- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2-1723-407/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Suinteresuotas asmuo
- T. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kupčius“ bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB ,,Kupčius“ bankroto administratorius prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonė įregistruota 2010-04-30, įmonės akcininku ir vadovu nuo 2010-04-30 iki 2012-05-14 buvo T. K., nuo 2012-05-14 – A. M.. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-17 nutartimi iškelta UAB ,,Kupčius“ bankroto byla. Prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu bankroto administratorius grindė tuo, kad buvę įmonės vadovai nėra teikę jokių finansinės atskaitomybės dokumentų ir metinių pranešimų Juridinių asmenų registrui nuo pat įmonės įregistravimo momento, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pasak bankroto administratoriaus, įmonė galėjo būti nemoki dar T. K. vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, o 2012-05-14 akcijas perleido A. M., kuris nuo jo paskyrimo momento visiškai nevykdė jokių jam, kaip įmonės vadovui, priskiriamų pareigų. Nurodytos aplinkybės, bankroto administratoriaus nuomone, patvirtina T. K. nesąžiningus veiksmus, t. y. kad jis, įmonei esant faktiškai nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai, perleido savo akcijas ir vadovu paskyrė kitą asmenį, net neįsitikinęs akcijų įgijėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolimesnę įmonės veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi UAB ,,Kupčius“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Teismas nustatė, kad paskutinis buvęs BUAB „Kupčius“ vadovas A. M. mirė 2013-07-30, o bankroto byla įmonei iškelta 2015-12-17 nutartimi, todėl įmonės bankroto administratoriaus įpareigojimas perduoti dokumentus negalėjo būti įvykdytas. Tačiau, teismas įvertino tai, kad buhalterines paslaugas teikusi įmonė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2011 metus priėmimo perdavimo aktu 2012 metais perdavė buvusiam įmonės vadovui T. K., kuris nepateikė įrodymų, kad minėti dokumentai perleidus įmonę A. M. buvo perduoti jam. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu T. K. nurodė nesidomėjęs, kam perleidžia įmonę. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo jos įkūrimo neteikė; nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismo vertinimu, nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y., kad T. K., būdamas UAB „Kupčius“ vadovas, nepasidomėjo, kokiam asmeniui perleidžia įmonę, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, teismas sprendė, kad tokiais savo veiksmais T. K. siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Kupčius“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo T. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl BUAB ,,Kupčius“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pripažįstant įmonės bankrotą tyčiniu reikia aiškiai nustatyti sąmoningą ir nuoseklų įmonės valdymo organų tikslą savo veiksmais privesti įmonę prie bankroto, išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliantas, eidamas UAB ,,Kupčius“ vadovo pareigas (t. y. iki 2012-05-14), tokių tyčinių, nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų įmonės ar jos kreditorių atžvilgiu niekuomet neatliko. Be to, net jei įmonės vadovo veiksmuose ir būtų įžvelgiami kokie nors veiklos trūkumai, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp tyčinių neteisėtų veiksmų ir įmonės nemokumo. Nagrinėjamu atveju ne apelianto veiksmai lėmė įmonės nemokumą, juo labiau, kad nuo to laiko, kai apeliantas nustojo eiti įmonės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo praėjo daugiau nei 3,5 metų.
2. Pareigą bankroto administratoriui perduoti turtą bei dokumentus turėjo A. M., o ne apeliantas. Be to, tyčinį bankrotą identifikuojantis požymis yra sąmoningas dokumentų neperdavimas. BUAB ,,Kupčius“ dokumentai nebuvo perduoti ne turint tikslą nuslėpti duomenis apie įmonę, o dėl objektyvių priežasčių – A. M. mirties.
3. Teismas nepagrįstai BUAB ,,Kupčius“ tyčinio bankroto požymius susiejo su apelianto veiksmais. Apeliantas 2012-05-14, t. y. daugiau nei prieš 3,5 m. iki UAB ,,Kupčius“ bankroto bylos iškėlimo, perleido UAB ,,Kupčius“ akcijas ir nuo minėtos datos jokia forma nedalyvavo minėtos įmonės valdyme. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, apeliantas, kaip buvęs UAB ,,Kupčius“ vadovas, akcijų perleidimo metu naujajam įmonės savininkui perleido visus dokumentus, turtą ir jis jokių pretenzijų apelianto atžvilgiu neturėjo. Byloje esantis dokumentų priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad apeliantas tuo laikotarpiu, kai ėjo įmonės vadovo pareigas, ėmėsi veiksmų tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonės buhalteriniai dokumentai nebuvo tik pateikti registruoti viešajam registrui. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti jokie nesąžiningi apelianto veiksmai, jo veikla, sudaryti sandoriai, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad apeliantas iki perleisdamas akcijas veikė priešingai įmonės interesams ir siekė jos bankroto. Tai, kad apeliantas nepasidomėjo, kam perleidžia akcijas, nėra jo, kaip vadovo, veiklos trūkumas, nes nė vienas teisės aktas tokios pareigos sudarant sandorius nenumato.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB ,,Kupčius“ bankroto administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atskirajame skunde nurodomos tik aplinkybės, susiję su apelianto, kaip buvusio UAB ,,Kupčius“ vadovo, civilinės atsakomybės nebuvimu, bet tai nesuponuoja išvados apie BUAB ,,Kupčius“ tyčinio bankroto nebuvimo požymius. Pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, teismas vertino aplinkybių visumą: valdymo organų nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai, duomenų juridinių asmenų registrui nepateikimą nuo pat įmonės įregistravimo momento. Apelianto teiginys, kad jis visus įmonės dokumentus ir turtą perleido naujajam savininkui, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, jau apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė galėjo būti nemoki, tačiau T. K. nei kaip įmonės savininkas, nei kaip vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o priešingai – perleido akcijas A. M..
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tada, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėn. iš eilės nemokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. UAB ,,Kupčius“ 1 507,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 6,22 Eur delspinigių įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra susidaręs už 2012 m. vasario-gegužės mėn., t. y. tuo laikotarpiu kai UAB ,,Kupčius“ vadovu buvo T. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Procesinį sprendimą pripažinti į BUAB ,,Kupčius“ bankrotą tyčiniu pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad apeliantas T. K., būdamas įmonės vadovu, nepasidomėjo, kokiam asmeniui perleidžia įmonę, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalteriniai dokumentai, tokiais savo veiksmais siekdamas užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB ,,Kupčius“ bankroto priežastis (ĮBĮ 20 str. 1 d. 1, 5 p.). Atskirajame skunde apeliantas įrodinėja, kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama privesti įmonę prie bankroto. Tokią apelianto poziciją paneigia byloje nustatytos aplinkybės.
Nustatyta, kad nuo įmonės įregistravimo jos vadovu ir akcininku buvo apeliantas T. K., 2014-05-14 įmonės direktoriumi paskyręs A. M. ir perleidęs jam įmonės akcijas. A. M. mirė 2013-07-30, įmonės bankroto byla iškelta 2015-12-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Įmonės akcijų perleidimo metu įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apeliantas patvirtino nesidomėjęs, kam perleidžia įmonės akcijas, tačiau teigia, kad tokios pareigos ir neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka, kadangi apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas, žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Byloje nėra įrodymų, kad po įmonės akcijų ir valdymo A. M. perleidimo įmonė vykdė veiklą. Tai, kad realiai įmonė veiklos po akcijų perleidimo nevykdė, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad daugiau nei dvejus metus po direktoriaus (A. M.) mirties, jis nebuvo pakeistas kitu. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad A. M. akcijų perleidimo metu buvo nuteistas asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo lygtinai bausmė, jis registravosi darbo biržoje (CPK 179 str. 3 d.). Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu, sudaro prielaidą spręsti, kad įmonės akcijos ir valdymas buvo A. M. buvo perleistos siekiant išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, suvokiant, kad įmonė veiklos netęs, o įsiskolinimai valstybės ir socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams didės.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės privedimas prie bankroto tyčia pasireiškė ir netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiant užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB ,,Kupčius“ bankroto priežastis. Byloje nėra ginčo, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai viešojo registro tvarkytojui nebuvo teikiami, įskaitant ir apelianto vadovavimo įmonei laikotarpį. 2011-12-31 buvo nutraukta buhalterinės apskaitos sutartis, 2012-02-19 visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti apeliantui, kaip įmonės vadovui (b. l. 26). Apeliantas nurodo, kad įmonės dokumentus perleisdamas įmonę perdavė naujajam jos vadovui ir akcininkui A. M., tačiau įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę nepateikė (CPK 178 str.).
Apelianto, kaip įmonės vadovo, veiksmai, kai įmonei turint pradelstų įsiskolinimų, neieškoma galimybių atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar inicijuoti bankroto bylą, o perleidžiamos įmonės akcijos ir valdymas asmeniui, nepasidomėjus jo asmenybe, kuris po įmonės perleidimo jokios komercinės veiklos nevykdo, neperduodat naujam vadovui ir akcininkui įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, vertintini kaip siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir sudaro pagrindą konstatuoti įmonės privedimą prie bankroto tyčia (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 5 p.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, panaikinti skundžiamos nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.