- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1-111-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00807-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- P. V. Ž.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Egidijus Blažys
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Nomedai Vilimavičienei, Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Egidijui Blažiui, nukentėjusiajai P. V. Ž., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, specialistei Vidai Vanagienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „A.“ direktoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d., BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. BK 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. P., būdamas 2003-12-29 UAB „A.“ akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03/12/29 paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriumi ir privalėdamas savo veikloje vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ir administracijos darbo reglamentu (įstatų 8.4. p.), 2010-02-05 Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui pateikė prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, apie UAB „A.“ pakeistus duomenis, prašydamas pakeisti VĮ „Registrų centras“ kaupiamus duomenis apie akcininkus, pateikė UAB „A.“ pagrindinės ir vienintelės akcininkės duomenų formą JAR-AF, nurodydamas S. B. anketinius duomenis bei gyvenamąją vietą, pateikė žinomai melagingą informaciją, nors žinojo, kad S. B. akcijų nepirko, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, vadovaudamasis suklastotu UAB „A.“ 2010-02-11 uždarosios akcinės bendrovės „A.“ sprendimu Nr. 02/11-1, kuriuo save, kaip bendrovės vadovą, įgaliojo pasirašyti naujos redakcijos Bendrovės įstatus ir su jais susijusius dokumentus pateikti Notarų biurui ir VĮ „Registrų centras“, tuo pažeisdamas 2003-06-10 įmonės įstatų 7 punkto - „visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka“, reikalavimus, 7.3.16 punkto - „priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektyvinių prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo“, reikalavimus, pagal kuriuos neturėjo teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl bendrovės įstatinio kapitalo keitimo, pardavė UAB „A.“ priklausantį ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą- praėjimo punktą 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gautus pinigus sumoje 220 000 litų (63731,17 eurų) kasos išlaidų orderiais: 2010-02-01 Nr. 01/02-3 50000 Lt, 2010-02-02 Nr. 02/02-1 50000 Lt, 2010-02-03 Nr. 02/03-1 50000 Lt, 2010-02-04 Nr. 02/04-01 50000 Lt, 2010-02-09 Nr. 02/09-1 21000 Lt (iš kurių 1000 Lt bendrovės kasoje buvusios apyvartinės lėšos), neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pagrįsto realiomis ūkinėmis – finansinėmis operacijomis, išsimokėjo sau tariamai kaip avansinius atsiskaitymus, kasos išlaidų orderiuose nurodydamas pagrindą, kaip už atsiskaitymus su tiekėjais, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „A.“ didelę - 220 000 litų (63731,17 eurų) turtinę žalą.
Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Be to kaltinamasis A. P., laikotarpiu nuo 2003-12-29 iki 2014-06-27, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ (toliau UAB A.), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir tuo pačiu laikotarpiu eidamas bendrovės kasininko pareigas, o nuo 2010-01-01 iki 2012-08-05 vykdydamas ir vyr. buhalterio pareigas, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
-nesiėmė priemonių dėl kasos dokumentų ir kasos knygų už 2006, 2007 metus, prekių ir paslaugų pirkimo dokumentų už 2006, 2007 metus, pardavimo dokumentų už 2006, 2007 metus, avanso apyskaitų su dokumentais laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-12-31, atsiskaitytinų asmenų, tiekėjų ir pirkėjų apskaitos registrų pagal struktūrą, didžiosios knygos apyvartos žiniaraščių (suvestinių) už 2006, 2007, 2008, 2009 metus ir finansinių atskaitomybių už 2006, 2009 metus, apskaitos registrų ir ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimų inventorizacijos aprašų išsaugojimo ir tokiu būdu šių dokumentų neišsaugojo, vykdė netinkamą apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tuo pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1-os dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2-os dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei 21-o straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus;
-į 2010-12-31, 2011-12-31, 2012-12-31 balansų atsiskaitymus su tiekėjais ir pačiu savimi įrašė duomenis, kurie neatitinka su apskaitos registrais, ilgalaikio turto, atsargų, piniginių lėšų, debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo likučius nepatvirtino atliktų inventorizacijų duomenimis, tuo pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę“ 1 dalies „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“ ir LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ nuorodomis ir numatyta atsakomybė pagal šio įstatymo 11-o straipsnio „Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė“ 1-ą dalį „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus;
-2012-01-01 datai be dokumentų į kasos knygą įrašė 2430,16 Lt užaukštintą grynų pinigų likutį ir 16 kasos išlaidų orderių nepasirašytų už pinigų gavimą įrašė į kasos knygos išlaidas ir kitus apskaitos registrus, tuo pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuorodomis ir numatyta atsakomybė pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2-os dalies ”Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus“
-Laikotarpyje nuo 2006-0-01 iki 2009-12-31 metų savo avanso apyskaitose, nepateisinęs apskaitos dokumentais atvaizdavo 285962,89 Lt, arba 82820,58 Eur įsiskolinimą sau pačiam ir taip sau padidino UAB „A.“ skolą (antišlaidžius) iš nenustatytų lėšų šaltinio, tuo pažeidė LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1-os dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ nuorodomis ir numatyta atsakomybė pagal LR BAĮ įstatymo 14 straipsnio 2-os dalies ”Už apskaitos dokumentų surašymą turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2-os dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir LR dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1-os dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys” ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2-os dalies „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus.
Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01.
Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis A. P. dėl pirmos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, jog nuo 2003 metų iki šiol yra UAB „A.“ direktorius. 2006 metais jo pažįstamas S. P. pasiūlė įsigyti žemės sklypus, esančius po bendrovės pastatais. Pradžioje buvo sumanyta tai daryti teisminiu keliu, tačiau sužinojus, jog pagal įstatymus žemę pirkti gali tik asmenys, tame sklype turintys nekilnojamo turto, teisminių procesų atsisakė. Po to pas jį atvažiavo S. P. su G. N., kurie užsimanė pirkti žemės sklypą, kuriame buvo bendrovei priklausantis praėjimo punktas. Kad pastarieji galėtų įsigyti norimą žemės sklypą, o po to pelningai parduoti, prašomas nusprendė jiems perrašyti bendrovės akcijas. Paklausus, kieno vardu reikia perrašyti UAB „A.“ akcijas, S. P. davė jam savo uošvienės P. V. Ž. duomenis. Jis surašė UAB „A.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog P. V. Ž. iš jo perka bendrovės akcijas. Tada jis padavė S. P. sutartis, kuris nuvežė jas pasirašyti P.V. Ž., o atvežęs jam atidavė antrą sutarties egzempliorių. Jokių pinigų už parduotas bendrovės akcijas negavo, P. V. Ž. nematė, jis nebuvo nuvykęs pas ją į namus, o ji nebuvo atvykusi į bendrovės ofisą, nes viskas buvo daroma tik tam, kad įsigyti UAB „A.“ vardu žemės sklypą. Kaip buvo sutarta, jis nuvykęs į Registrų centrą įregistravo P. V. Ž. bendrovės akcininke. Tuo pačiu J. K. pasakė, jog S. P. su G. N. ruošiasi pirkti virš 700 arų dydžio žemės sklypą, o jis pats organizuoja jo pirkimą. Atėjus sandoriaus pasirašymo momentui, S. P. ir D. N. už šį verslą pareikalavo iš jo didelių piniginių sumų ir pastariesiems pareikalavus, surašė prašymą ir pateikė notarui, jog UAB „A.“ atsisako pirkti sklypą, tačiau S. P. ir G. N. to buvo negana, todėl S. P. atidavė iš Vokietijos parsivežtą 500 vienetų raktų komplektą. Tada S. P. jam pasakė, jog minėtą sklypą vietoje UAB ‚A.“ dabar pirks G. N.. Pastarajam 2008 metais įsigijus minėtą sklypą, įvykdžius susitarimą, paprašė, kad S. P. gražintu jam UAB „A.“ akcijas bei davė jam savo paties pasirašytą bendrovės akcijų pirkimo sutartį. S. P. pažadėjo viską padaryti, po ko gavęs iš jo dar papildomą materialinę kompensaciją, galiausiai 2008 matų pabaigoje jam pasakė, jog sutartį, kuri šiuo metu yra byloje, jis pametė. Tada jis padavė S. P. S. B. pasirašytą sutartį, jog ji perka iš P. V. Ž. UAB „A.“ akcijas, kad šis parduotų ją pasirašyti P. V. Ž. bei sakydamas, kad po to ją atiduotų S. B.. Pastarajam užtikrinus, jog viskas yra gerai, todėl niekuo nesirūpino ir toliau ramiai dirbo. Kadangi P. V. Ž. perkant iš jo bendrovės akcijas pinigų nemokėjo, tai iš jos perkant akcijas taip pat pinigų mokėti neketino. Manė, jog P. V. Ž. pasirašytą sutartį S. P. atvežė į bendrovę, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, neatvežė, o kadangi reikėjo tvirtinti bendrovės balansus, S. B. ketino vykti gyventi į užsienį, tai 2010 metų pradžioje nuvažiavęs į Registrų centrą, įregistravo S. B. bendrovės akcininke. Kad įregistruoti šiuos pakeitimus, Registrų centras nereikalavo jokių papildomų duomenų. Kad vienas galėtų dirbti, S. B. pasirašė protokolą ir sprendimą. Įstatų pakeitimus užregistravo jau S. B. išvykus į užsienį, galimai 2010-04-19. Akcininkų knygoje akcininko pasikeitimo neįregistravo. Po to, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nusprendė parduoti bendrovei priklausantį parėjimo punktą, kuris stovėjo ant G. N. nusipirktos žemės. Pirmiausia per notarą pranešimą apie praėjimo punkto pardavimą išsiuntė pačiam G. N., tačiau šiam nieko į tai neatsakius, sutarė jį parduoti pažįstamam I. A., kuris ketino jame įrengti automobilių remonto dirbtuves. S. P. žinojo, jog 2010 metais yra parduodamas bendrovei priklausanti punktas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nes bendrovės akcijas buvo pardavęs. Minėtą punktą nusprendė parduoti jis pats, S. B., tuometinė jo sugyventinė, nieko dėl to nesprendė. Visi kaltinime nurodyti dokumentai yra teisingi, niekas nebuvo suklastota. Su I. A. derybų metu buvo sutarta punkto pirkimo-pardavimo kaina – 220000 litų, kurią pastarasis jam sumokėjo dalimis, dar iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Negali paaiškinti, kodėl už praėjimo punktą pinigus jam I. A. mokėjo dalimis, tačiau jam sumokėjus visą kainą, pas notarą buvo įforminta pirkimo pardavimo sutartis. Pagal tuo metu galiojančius bendrovės įstatus, jeigu sandoriaus suma dėl registruoto nekilnojamojo turto viršija 1/20 įstatinio kapitalo, tai tuo klausimu turėjo būti priimami akcininkų sprendimai. Po sandoriaus sudarymo, padavė akcininkei S. B. pasirašyti įstatų pakeitimus, kuriuos po to pateikė notarui, nors nuo 2000 metų bendrovėje buvo sandorių, kurių suma viršijo 1/20 įstatinio kapitalo. Kadangi UAB „A.“ pagal finansinę apyskaitą jam buvo skolinga 300000 litų, ši skola neatsirado tik 2010 metų sausio mėnesį bendrovės avansinėse apyskaitose, o ji kaupėsi dar apie tris metus iki tol, nes iš jo asmeninių lėšų buvo perkamos įvairios medžiagos, kurios buvo naudojamos bendrovės eksploatuojamų tinklų remontui, būsimam servisui statyti ir kituose bendrovės objektuose. Medžiagas pirkdavo iš parduotuvių Lenkijoje, „Moki veži“, iš P. ir kitur, visko išvardinti negali. Perkant medžiagas visos sąskaitos buvo išrašomos ir pristatomos į buhalteriją. Iki S. B. bendrovėje buvo kita buhalterė, tačiau kiekviena iš jų buhalteriją vedė skirtingomis kompiuterinėmis programomis ir tuo metu avansinės apyskaitos rodė, jog jis viską darė teisėtai. Po to samdytos buhalterės atmestinai atlikinėjo savo funkcijas, netinkamai gražino dokumentus, be to per kraustymąsi pirmyn ir atgal, dalis dokumentų dingo. Kadangi bendrovė jam buvo skolinga 300000 litų, tai už parduotą praėjimo punkto gautus 220000 litų pasėmė sau, kaip skolos gražinimą, tačiau bendrovė jam liko dar skolinga 80000 litų.
Dėl antrosios inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog sutinka su specialistės išvadomis, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio nuo 2006 iki 2013 metų. Tvirtina, jog iki 2003 metų su bendrovės buhalterija buvo viskas gerai, tačiau 2006-2007 metais, tuometinei buhalterei perėjus dirbti į kitą darbą, buhaltere bendrovėje iki išvykimo į Angliją, pradėjo dirbti S. B.. Po to oficialiai buhalterės neturėjo, dalį funkcijų atlikdavo pats, o nuo 2012 metų buhalteriją tvarkė I. B..
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.
Nukentėjusioji P. V. Ž. parodė, kad savo žento S. P. iniciatyva, 2006-12-22 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. P. įsigijo 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A.“ akcijų už 37500 Lt. ir iš J. K. įsigijo 75 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A.“ akcijų už 45000 Lt. ir nuo to laiko buvo vienintelė bendrovės akcininkė. Sutarčių pasirašymo metu, pinigus sumoje 82500 litų, ji perdavė S. P., o šis, jai matant, juos padavė A. P. ir J. K.. Šios įmonės direktorius visą laiką buvo A. P.. Kokia veikla užsiiminėjo UAB „A.“ ir kokia jos buvo finansinė padėtis, nesidomėjo. Viskuo turėjo rūpintis S. P., ji juo pasitikėjo. Prieš perkant akcijas, S. P. sakė, jog gaus už tai dividendų. Pastarasis dažnai vykdavo į užsienį. 2006 metais jai pašlijo sveikata, 2010 metais buvo atlikta širdies operacija, todėl įsigytomis akcijomis nesidomėjo, su A. P. nebendravo. Jokių dividendų ar kitokių išmokų iš bendrovės negavo. Kažkuriuo tai metu, pradėjus domėtis apie įgytas akcijas, 2013-08-29 S. P. užsakė pažymą apie buvusius ir esamus akcininkus iš VĮ "Registrų centras", iš kurios pamatė, kad nuo 2010-02-08 vienintelė akcininkė yra S. B.. Ji pati UAB „A.“ akcijų niekam nepardavė, S. B. nepažįsta, todėl mano, kad akcijos buvo parduotos suklastojant jos parašą. Dėl nusikalstamų veikų jai padaryta didelė 82500 Lt turtinė žala.
Liudytojas S. P. parodė, kad pažįstamas A. P. 2006 m pasiūlė padaryti biznį, tai yra nusipirkti UAB „A.“ akcijas, po to šalia šios bendrovės patalpų įsigyti žemės sklypus, o vėliau juos pelningai parduoti. Kadangi pats pinigų neturėjo, tai pakalbėjęs su uošviais ir įvertinęs situaciją ir matydamas, jog galima užsidirbti pinigų, nutarė dalyvauti pasiūlytame biznyje, dėl to įkalbėjo savo uošvę P. V. Ž. savo vardu nusipirkti UAB „A.“, kuri vertėsi patalpų nuoma, akcijas. P. V. Ž. 2006-12-22, tačiau tiksliai neprisimena kur ar (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „A.“ patalpose, ar tai savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš A. P. įsigijo 25 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A.“ įmonės akcijų už 37500 Lt. ir iš J. K. įsigijo 75 vnt. paprastųjų vardinių UAB „A.“ akcijų už 45000 Lt, ir nuo to laiko tapo vienintelė akcininkė. Pasirašius sutartis, už parduotas akcijas A. P. ir J. K. buvo sumokėta grynais pinigais. Šiuo metu jau tikslai neprisimena, tačiau galinai iš P. V. Ž. paimtus pinigus, A. P. ir J. K. jis perdavė pats. Sutarė, jog A. P., kuris buvo UAB „A.“ direktorius, derybas su žemės sklypų pardavėjais dėl jų įsigijimo ves pats. Bendrovės veikla nesidomėjo, nes visiškai pasitikėjo jos direktoriumi A. P., su kuriuo daugiausiai bendraudavo telefonu, o kartais nuvykdavo į bendrovės patalpas. Uošvienė į bendrovės reikalus visiškai nesikišdavo. Sandoris dėl žemės sklypų, esančių šalia UAB „A.“ patalpų (duomenys neskelbtini) turėjo įvykti kažkur per 1 metus laiko nuo akcijų įsigijimo momento, tačiau A. P. jam vis aiškindavo, jog iškyla sunkumai dėl žemių įsigijimo. Kadangi sumanytas biznis vis nesigaudavo, 2008 m. vasario mėnesį A. P. pranešė, kad nori perpirkti UAB „A.“ akcijas iš uošvės P. V. Ž.. 2008-02-20 atvyko į UAB „A.“ administracines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur A. P. pateikė UAB „A.“ akcijų pirkimo- pardavimo sutarties du egzempliorius, ant kurių buvo pasirašęs A. P.. Sutartyje buvo nurodyta, kad A. P. iš P. V. Ž. ketina įsigyti UAB „A.“ akcijas už 100000 litų. Jam pasakė, kad jeigu A. P. už akcijas sumokės 100000 litų, tai P. V. Ž. sutiks praduoti akcijas. Šias dvi akcijų pirkimo –pardavimo sutartis išsivežė, bet kadangi A. P. už UAB „A.“ akcijas nesumokėjo 100000 litų, pardavimo sandoris neįvyko ir P.V. Ž. ant sutarties nepasirašė. 2008 metų pabaigoje jam jau kilo abejonių dėl projekto įgyvendinimo, tačiau iki 2013 metų bendrovės veikla nesidomėjo, nes A. P. jam pradėjo grasinti. 2013 m. liepos pabaigoje P. V. Ž. paprašė pasidomėti UAB „A.“ veikla, todėl nuvyko į VĮ „Registrų centras“ ir iš gautų dokumentų suprato, kad nuo 2010-02-08 UAB „A.“ vienintelė akcininkė yra S. B.. P. V. Ž. tikrai akcijų nepardavinėjo, nes ji UAB „A.“ veikla nesirūpino ir akcijų parduoti neketino. P. V. Ž. jam nebuvo suteikusi įgaliojimo atstovauti UAB „A.“ ir tvarkyti turtinius reikalus. A. P. neminėjo, kad UAB „A.“ akcijas nori įsigyti S. B. ir nedavė jam UAB „A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties su S. B. parašais. Po šių įvykių bendrovės veikla nesidomėjo ir laukė teismo sprendimų.
Liudytojas S. P. 2014-03-03 dokumentų pateikimo protokolu pateikė dokumentus: 2008-02-20 UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, po kuriomis pasirašė tik pirkėjas – A. P., o pardavėja P. V. Ž. – nepasirašiusi. (t.1, b.l. 50-51)
Liudytoja S. B. parodė, kad nuo 2007-05-16 iki 2009-12-07 dirbo UAB „A.“ vyr. buhaltere. Minėtos bendrovės direktoriumi buvo A. P., su kuriuo ji nuo 2005 m. kartu gyveno sodų bendrijoje „S.“, (duomenys neskelbtini). Apie A. P. santykius su P. V. Ž. nieko nežino, tačiau jai buvo žinoma, jog A. P. su S. P. vedė derybas dėl žemės sklypo įsigijimo. Tarp jų buvo žodinis susitarimas, jog A. P. išpirks žemes, esančias greta bendrovės administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rajone, iš kurių vieną sklypą vėliau perrašys ar parduos S. P., o kaip garantą UAB „A.“ akcijas užrašys S. P. ar kažkam iš jo artimųjų. Po to A. P. perrašys žemės sklypą A. P., o šis gražins jam bendrovę. Nebuvo jokių bendrovės akcijų pirkimų-pardavimų. Minėtos aplinkybės jai tapo žinomos iš bendrovėje girdėtų A. P. ir S. P. tarpusavio kalbų. 2009 metų vasarą A. P. jai minėjo, jog jis jiems perrašė žemės sklypą, o šie jam bendrovę atrašė atgal. Tvirtina, jog per visą jos darbo UAB „A.“ laikotarpį, bendrovės savininkas ir akcininkas buvo A. P., ji jam ruošė ataskaitas. Kaip pati tapo UAB „A.‘ akcininke, nežino. Neprisimena, kaip pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį 2010-02-08 Nr. 02/08-1 ir UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Prieš 2010-02-14 išvykstant gyventi į Angliją, paliko A. P. tuščių popieriaus lapų su savo parašais. Nieko nežino apie tai, jog A. P. pirko ar pardavė akcijas. Ji pati jokių UAB „A.“ akcijų nepirko.
Liudytojas I. A. parodė, kad UAB „A.“ direktorių A. P. pažįsta maždaug 20 metų, pastarasis jo paties turimoje UAB „D.“ remontuoja savo automobilius. Maždaug 2010-02-01 A. P. pakartotinai už 220000 litų kainą pasiūlė jam pirkti UAB „A.“ priklausantį pastatą- praėjimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kas buvo UAB „A.“ akcininkai, o A. P. nerodė jam minėto pastato dokumentų, taip pat nerodė dokumentų, pagrindžiančių, kad jis turi teisę pardavinėti aukščiau paminėtą pastatą. A. P. tik pasakė, kad perkant privalo jam pinigus už šį pastatą sumokėti iš anksto, o tada su A. P. nuvyks pas notarę ir oficialiai įformins pirkimo- pardavimo sutartį. Jam sutikus pirkti minėtą objektą, bet, kadangi vienu metu tokio kiekio pinigų neturėjo, tai A. P. už aukščiau minėtą pastatą mokėdavo dalimis. 2010-02-01 A. P. sumokėjo 50000 litų grynais pinigais, kas buvo įforminta kasos pajamų orderiu Nr. AUC 0411, 2010-02-02 A. P. sumokėjo 50000 litų grynais pinigais, kas buvo įforminta kasos pajamų orderiu Nr. AUC 0412, 2010-02-03 A. P. sumokėjo 50000 litų grynais pinigais, kas buvo įforminta kasos pajamų orderiu Nr. AUC 0413, 2010-02-04 A. P. sumokėjo 50000 litų grynais pinigais, tai buvo įforminta kasos pajamų orderiu Nr. AUC 0414, 2010-02-09 A. P. sumokėjo 20000 litų grynais pinigais, kas buvo įforminta kasos pajamų orderiu Nr. AUC 0419. Tokiu būdu, iš viso už aukščiau minėtą pastatą A. P. sumokėjo 220000 litų. Kodėl iš karto A. P. visos pinigų sumos nesumokėjo, šiuo metu neprisimena, tačiau tuo metu dirbo ir pinigų turėjo. 2010-02-09 kartu su A. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą pas notarę R. S. oficialiai įforminti aukščiau minėto pastato pirkimo- pardavimo sutartį. Kokius dokumentus A. P. pateikė notarei forminant šią pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2-945, nežino, kadangi tuo nesidomėjo, tiesiog pasitikėjo A. P. ir notare R. S., kad visi dokumentai, susiję su šios pirkimo- pardavimo sutarties įforminimu, bus įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Įsigytą praėjimo punktą suremontavo, įrengė modernias dirbtuves ir jomis naudojasi iki šio laiko.
Liudytojas A. A. parodė, kad nuo 2002-10-28 iki šiol dirba UAB „A.“ energetiku ketvirčiu etato. Kiek pamena, tai ankščiau, kaip ir dabar bendrovėje dirbo jis pats, buhalterė ir direktorius. Ant ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo jam parodytų kasos išlaidų orderių: 2014-04-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 04/10-02, 2010-12-06 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio, 2010-12-31 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio, 2011-02-07 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 01/03, 2011-03-07 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 07, 2014-04-04 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 10, 2014-05-04 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 13, 2011-06-06 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 16, 2011-07-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 19, 2011-08-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 24, 2011-09-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 26, 2011-10-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 29, 2011-11-04 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 32, 2011-12-05 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 36 ir 2011-12-30 UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 38 jis nepasirašė, juos mato pirmą kartą, tačiau minėtuose orderiuose nurodytas pinigų sumas po 76 litus jis gavo kaip uždarbį, kuriuos jam atvežęs grynais į rankas atiduodavo bendrovės direktorius A. P.. Kur jis pasirašydavo, kai A. P. jam perduodavo pinigus, neatsimena. Mano, jog ant minėtų orderių nepasirašęs todėl, jog jo darbo vieta buvo vienoje vietoje, o bendrovės buhalterija - kitoje. Naudojosi UAB „A.“ priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), už jo pokalbius sumokėdavo UAB „A.“.
Liudytoja J. P. parodė, kad su A. P. jau daug metų kartu negyvena, tačiau santuokos su juo oficialiai nėra nutraukusi. 2010 metais su A. P. jau kartu nebegyveno. 2010 m. vasario 1 d. iš UAB „A.“ direktoriaus A. P. gavo 2902,97 Lt, tačiau neprisimena, kodėl nepasirašė ant UAB „A.“ kasos išlaidų orderio Nr. 01/02-2, galimai dėl to, jog jai jis nebuvo duotas pasirašyti. Tuo metu UAB „A.“ nedirbo. Šiuos pinigus gavo iš A. P., kadangi iš savo AB „Šiaulių bankas“ esančios asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini) apmokėdavo už UAB „A.“ suteiktas paslaugas: 2009-12-11 UAB „T.“ pervedė 1200,70 Lt už UAB „A.“ darbuotojų prakalbėtus pokalbius, 2009-12-04 UAB „K. V.“ pervedė 1000 Lt už UAB „A.“ sunaudotą vandenį, 2010-01-04 AB „V.“ pervedė 2147, 97 Lt už UAB „A.“ sunaudotą elektros energiją, 2010-01-06 AB „V.“ pervedė 355 Lt už UAB „A.“ sunaudotą elektros energiją. Už kokias apmokėtas sąskaitas A. P. sumokėjo 2902,97 Lt, šiuo metu jau nebeprisimena. A. P. prašius sumokėti už UAB „A.“ suteiktas paslaugas, ji ir pervesdavo pinigus iš savo sąskaitos. Tuo metu dirbo siuvykloje, todėl pinigų turėdavo. Kai dar UAB „A.“ dirbo vadybininke, jai buvo duotas naudotis mobilaus ryšio telefonas, o 2010 metais toliau naudojosi UAB „A.“ priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), už jos asmeninius prakalbėtus pokalbius sumokėdavo A. P.. Telefono negražinusi, nes A. P. to neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo sąskaitos pavedimų išrašus apie jos sumokėtus pinigus už UAB „A.“. Už jos iš asmeninių piniginių lėšų už UAB „A.“ sumokėtas pinigų sumas, ji ir gavo iš UAB „A.“ 4000 Lt. Ant dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „A.‘ jai išmokėjo minėtą pinigų sumą nepasirašė, nes jie jai nebuvo pateikti, o pati nežinojusi kad jie tokie reikalingi, todėl jų nereikalavusi. Jokių pretenzijų A. P., kaip bendrovės vadovui, neturi.
Liudytojas J. K. parodė, jog buvo UAB „A.“ akcininku, jas įsigijo kai buvo kuriama bendrovė, investuojant savo pinigines lėšas į įrengimus. 2006 metais, paprašytas A. P., savo akcijas perrašė moteriškei, vardu P. jos net nematęs. Jokio piniginio atlygio už parduotas akcijas jis negavo. Dėl įvardintos akcijų kainos nesiderėjo, visus reikalus tvarkė bendrovės direktorius A. P.. Ar jam būnant UAB „A.“ akcininku bendrovė turėjo turto, nežino, jos veikloje nedalyvavo. Akcijų pardavimo metu, įsigyti įrengimai jau buvo susidėvėję. S. P. nepažįsta, su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Dėl kokios priežasties A. P. prašė parduoti bendrovės akcijas P. V. Ž. nesidomėjo, tai jam nebuvo aktualu.
2013-09-04 pareiškimu, P. V. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., nes su A. P. žinia, suklastojant jos parašą akcijų pirkimo- pardavimo sutartyje, buvo užvaldytas jai priklausantis turtas ir įmonė (t.1, b.l. 16).
2006-12-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad P. V. Ž. iš A. P. perka 25 vnt. UAB „A.“ Akcijų už 37 500 lt., iš J. K. perka 75 vnt. UAB „A.“ Akcijų už 45 000 Lt. (t. 1, b.l.18-20).
Iš 2006-12-22 Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos JAR-1 išrašo, pasirašyto direktoriaus A. P. ir priedo prie šio prašymo formos JAR-AF matyti, kad UAB,,A.“ akcininke įregistruota P. V. Ž. (t.1, b.l.21-25, t. 2. b. l. 104-109).
Iš 2013-08-24 išrašo iš CREDITINFO matyti, kad nuo 2010-02-08 100 proc. UAB,,A.“ akcijų savininkė yra S. B.. (t.1, b.l.31-33)
Iš UAB „A.“ 2010-02-01 sprendimo Nr. 02/11-1 matyti, jog S. B., būdama vienintele bendrovės akcininke, nusprendžia pakeisti bendrovės įstatus ir įgalioja A. P. pasirašyti naujos redakcijos įstatus ir pateikti juos Notarų biurui ir Registrų centrui (t. 6, b. l. 13).
Iš UAB „A.“ 2010-02-08 Visuotino akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 02/08-1 matyti, jog S. B., būdama vienintele UAB „A.“ akcininke, nusprendė parduoti pastatą - praėjimo punktą ir paskyrė bendrovės direktorių A. P. pasirašyti visus su turto pardavimu susijusius dokumentus (t. 6, b. l. 190).
Iš specialisto išvados matyti, jog tyrimui pateiktuose UAB „A.“ 2010-02-01 sprendime Nr. 02/11-1 UAB „A.“ eilutėje „Vienintelis bendrovės akcininkas“ ir 2010-02-08 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 02/08-1 eilutėje „Akcininkė“ pasirašė pati S. B. (t. 6, b. l. 110-111).
UAB,,A.“ įstatų 2003-06-10 redakcija, kurie įregistruoti 2003-06-10 administracijos direktoriaus įsakymu Nr.446, 7.3.16 punkte nustatyta, kad ,,tik visuotinas akcininkų susirinkimas turi teisę: priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo...“. (t. 2. b.l.79-92)
2014-10-23 Dokumentų pateikimo protokolu, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. S. pateikė praėjimo punkto 2H11P pirkimo – pardavimo sutarties kopiją ir su šio dokumento forminimu susijusių dokumentų kopijas, tarp kurių 2010-02-08 UAB ,,A.“ Visuotino akcininkų susirinkimo protokolą Nr.02/08-1. (1 tomas b.l.117) 2010-02-09 pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, jog UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus A. P., už 220000 litų pardavė, o I. A. pirko praėjimo punktą 2H1p, esantį (duomenys neskelbtini), bei Pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b.l.118-162)
Iš 2010-02-05 Prašymo registruoti juridinių asmenų registre forma JAR-1 išrašo, pasirašyto direktoriaus A. P. ir priedo prie šio prašymo formos JAR-AF matyti, kad UAB,,A.“ akcininke įregistruota S. B.. Šie pakeitimai įregistruoti 2010-02-08 juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu. (t.2. b.l.110-116)
Iš 2010-04-13 Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos JAR-1 išrašo, pasirašyto direktoriaus A. P. ir priedo prie šio prašymo matyti, jog 2010-02-11 priimtas UAB,,A.“ vienintelės akcininkės S. B. sprendimas Nr.02/11-1, kuriuo A. P. įgaliotas pasirašyti naujus bedrovės įstatus. (t.2.b.l.117-121)
UAB ,,A.“ įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2010-04-19, 7.4. punkte nustatyta, kad ,,Bendrovės vadovo sprendimas dėl didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės turto dalies perleidimo, nuomos ar įkeitimo... visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nereikalingas.“ (t.2. b.l.122-130)
Iš 2014-06-27 specialisto išvados ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr.5-2/110 matyti, kad tiriamojoje dalyje dėl klausimo, susijusio su akcininkų apskaitymu, konstatuota, kad 2010-02-05 A. P. pateikė duomenis VĮ Registrų centrui ir UAB „A.“ vienintele akcininke buvo įregistruota S. B. a/k (duomenys neskelbtini) Tyrimui pateiktas 2010 m. vasario 11 d. UAB „A.“ vienintelės akcininkės sprendimas Nr.02/11-1, kur ji nusprendė keisti bendrovės įstatus ir juos pasirašyti bei pateikti VĮ Registrų centrui, įgaliojo bendrovės vadovą A. P. (3 priedo 30 lapas). 2010-04-19 datai naujai įregistruotų įstatų 7.4 punkte įrašyta: „Bendrovės vadovo sprendimas dėl didesnės kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių vykdymui, bei įsigyjamo ilgalaikio turto už kainą didesnę nei 1/20 įstatinio kapitalo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nereikalingas. Vadovas prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus“. 2014-02-22 surašyto liudytojo apklausos protokolo duomenimis S. B. parodė: „Aš UAB „A.“ akcijų įsigyti neketinau ir nepasirašiau ant UAB „A.“ akcijų pirkimo- pardavimo sutarties. UAB „A.“ vienintelės akcininkės P. V. Ž. niekada nemačiau ir iš jos UAB „A.“ akcijų nepirkau.... sprendimą Nr.02/11-1 2010-02-11, galiu nurodyti, kad dokumento tekstą matau pirmą kartą, kadangi nesu UAB „A.“ akcininkė, todėl tikrai nepasirašyčiau ant tokio dokumento. Manau, kad parašas ant šio dokumento yra ne mano parašas, šis parašas panašus į mano parašą, bet tai ne mano ranka parašytas“ (9 priedo 2 lapas). Šie duomenys leidžia manyti, kad S. B. UAB „A.“ akcininke nebuvo ir savo sprendimais bendrovės įstatų nekeitė. Duomenis apie UAB „A.“ vienintelę akcininkę S. B. 2010-02-05 VĮ Registrų centrui pateikė bendrovės direktorius A. P. (3 priedo 27,28 lapai), tačiau apskaitos registrų apie akcininkų pasikeitimus tyrimui nepateikė, kadangi tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra akcijų apskaitos registrų pagal akcininkus. Taip pat nepateikti ir akcijų savininkų sąrašai pagal akcijų įsigijimo laikotarpius. (t.3, b.l.4-5)
Specialisto išvadoje atsakant į klausimą dėl sandorių sudarymo, kuriais buvo pažeistos akcininkų teisės, konstatuota, kad Jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.02/08-1 (įrašytas į 2010-02-09 surašytą patalpas–praėjimo punkto pardavimo sutartį) nebuvo surašytas ar surašytas ne to asmens, kuris tuo laiku buvo įsigijęs bendrovės akcijas, bendrovės direktorius A. P. parduodamas patalpas–praėjimo punktą ir pasirašydamas 2010-02-09 sutartį dėl minėtų patalpų pardavimo, nesivadovavo 2003-06-10 UAB „A.“ įregistruotų įstatų 7.3 punkto „Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę“: 7.3.16 punkto „priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektyvių prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo“ nuorodomis (3 priedo 13 lapas) ir pažeidė akcininkų teises dėl minėto sandorio atlikimo. (t.3, b.l.87)
Specialisto išvadoje atsakant į klausimą dėl vadovo sprendimų, kuriais padaryta žalos akcininkams, konstatuota, kad iš Sodros pateiktų duomenų (4 priedo 1 lapas) nustatyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 bendrovėje buvo įdarbinti du darbuotojai, tai direktorius A. P. ir energetikas A. A., nuo 2012-01-05 buvo priimta D. J., o nuo 2012-08-03 I. D., taigi bendrovėje 2010 ir 2011 metais buvo įdarbinti du darbuotojai, o 2012 metais dar du darbuotojai, tačiau iš tyrimui pateiktų UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų už 2010-2012 metus nustatyta, kad UAB „A.“ naudojo 20-mt telefono numerių, o iki tyrimo pabaigos 18-ka telefono numerių (7 priedo 1-37 lapai). Šie duomenys leidžia manyti, kad bendrovėje dirbo neįdarbinti darbuotojai arba bendrovės vardu registruotais telefono numeriais naudojosi vadovo šeimos nariai. Tačiau UAB „A.“ direktorius A. P. telefoninių paslaugų naudotojams, PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Iš pateiktų UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų už ryšio paslaugas nustatyta, kad per tris metus UAB „T.“ bendrovei „A.“ už telefono paslaugas priskaičiavo 37021,71 Lt sąnaudų, 7019,04 Lt pirkimo PVM ir už nesavalaikį atsiskaitymą priskaityta 388 Lt delspinigių, iš viso apmokėjimui 44428,25 Lt. Dėl to, kad UAB „A.“ vardu buvo registruota dešimt kart daugiau telefonų nei dirbo darbuotojų bendrovei padarytas 37021,71 Lt nuostolis, o Valstybės biudžetui dėl pasinaudotos PVM atskaitos už paslaugas, kurios nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, padarytas 7019,04 Lt nuostolis. (t.3, b.l.96-97)
Specialisto išvadoje atsakant į klausimą dėl 2010-02-09 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, konstatuota, kad jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.02/08-1 įrašytas pardavimo sutartyje nebuvo surašytas ar surašytas ne to asmens, kuris tuo laiku buvo įsigijęs bendrovės akcijas, bendrovės direktorius A. P. parduodamas patalpas–praėjimo punktą ir pasirašydamas 2010-02-09 sutartį dėl minėtų patalpų pardavimo, nesivadovavo 2003-06-10 UAB „A.“ įregistruotų įstatų 7.3 punkto „Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę“: 7.3.16 punkto „priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektyvių prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo“ reikalavimų (3 priedo 13 lapas) ir dėl to įmonei ir akcininkams būtų padarytas 220000 Lt nuostolis. (t.3, b.l. 99) I. A. iki sutarties sudarymo už praėjimo punktą sumokėjo 220000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą, kuriuos tą pačią dieną paėmė bendrovės direktorius A. P., kaip avansą atsiskaitymui. Tačiau bendrovės direktorius A. P., šiuos pinigus naudojo ne tolimesniam bendrovės veiklos vystymui, o iki tiriamojo laikotarpio pradžios susidariusių savo antišlaidžių padengimui. Tyrimo metu iš pateikto 2435 s-tos „Atskaitingi asmenys A. P.“ už 2010 metus registro nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio pradžiai bendrovė direktoriui A. P. buvo skolinga 302282,50 Lt antišlaidžių. Iš kokių pinigų A. P. atsiskaitinėjo už bendrovę ir kam 3022082,50 Lt buvo išmokėti iki 2010-01-01, tyrimo metu nenustatyta. (t.3, b.l.101)
Specialisto išvadoje atsakant į klausimą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, konstatuota, kad iš tyrimui pateiktų UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, dėl to, kad tvarkydami bendrovės apskaitą nesivadovavo išvadoje įvardintų teisės aktų reikalavimais, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t.3, b.l.101-104).
Iš 2015-05-20 specialisto išvados ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr.5-2/79 matyti, kad Pagal tyrimui pateiktą avanso apyskaitą už 2007 m. sausio mėnesį (6 priedo 14 lapas) nustatyta, kad A. P. į savo avanso apyskaitą be pateisinamų dokumentų įrašė, kad 2007-01-01 datai bendrovė jau Jam skolinga 58761,26 Lt antišlaidžių, tai yra skolos likutį sau, nepatvirtinęs apskaitos dokumentais, padidino 110717,48 Lt (51956,22 + 58761,26). Pagal tyrimui pateiktą avanso apyskaitą už 2008 m. sausio mėnesį (6 priedo 26 lapas) nustatyta, kad A. P. į savo avanso apyskaitą be pateisinamų dokumentų įrašė, kad bendrovė 2008-01-01 datai Jam skolinga 326438,26 Lt antišlaidžių, tai yra skolos likutį sau, nepatvirtinęs apskaitos dokumentais, padidino 10952,37 Lt (326438,26 – 315485,89). 2009-12-31 datai, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė skolinga A. P. 310531,58 Lt antišlaidžių. UAB „A.“ surašytame apskaitos registre už 2010 metus įrašyta, kad bendrovė A. P. skolinga 302282,50 Lt antišlaidžių (6 priedo 64 lapas), tai yra A. P. į avanso apyskaitas įrašė, kad 302282,50 Lt, arba 87547,06 Eur išleido daugiau piniginių lėšų nei gavo iš bendrovės avanso atsiskaitymui. Tyrimo metu, iš pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2007-2009 metais A. P. buvo priskaityta 20919,20 Lt darbo užmokesčio, išskaityta 6988,81 Lt ir liko išmokėjimui 13930,39 Lt (9 priedo 1 lapas). Kokias pinigines lėšas A. P. galėjo naudoti antišlaidžių padidinimui iki 302282,50 Lt, tyrimo metu nenustatyta. Iš viso UAB „A.“ skola (antišlaidžiai) direktoriui A. P. be dokumentų padidinti 285962,89 Lt (275222,89 + 10740), tai yra 285962,85 Lt, arba 82820,58 Eur bendrovės veikloje nebuvo naudojami. (t.5, b.l.23-24)
Specialisto išvadoje konstatuojama, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad realiai A. P. bendrovei paskolos nesuteikė. 2009-12-31 datai UAB „A.“ apskaitos registre 24350 sąskaitoje „Atskaitingi asmenys A. P.“ įrašyta, kad bendrovė A. P. skolinga 302282,50 Lt antišlaidžių (6 priedo 64 lapas), tai yra A. P. į avanso apyskaitas įrašė, kad 302282,50 Lt išleido daugiau piniginių lėšų nei gavo iš bendrovės avanso atsiskaitymui. Tyrimo metu, iš pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2007-2009 metais A. P. buvo priskaityta 20919,20 Lt darbo užmokesčio, išskaityta 6988,81 Lt ir liko išmokėjimui 13930,39 Lt (9 priedo 1 lapas). Kokias pinigines lėšas A. P. galėjo naudoti antišlaidžių padidinimui iki 302282,50 Lt, arba 87547,06 Eur, tyrimo metu nenustatyta. (t.5, b.l.24)
Specialisto išvadoje atsakant į klausimą, ,,ar buvo atliekamos ūkinės operacijos, kurios pateisintų kad būtent A. P. paskolinti įmonei pinigai buvo naudojami įmonės ūkinei veiklai?“, specialisto išvadoje konstatuota, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nenustatyta, kad A. P. paskolinti pinigai būtų naudojami bendrovės veikloje, kadangi, 2008-12-05 A. P. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 5200 Lt ir 1300 Lt, iš viso 6500 Lt trumpalaikę paskolą, o 2008-12-15 pavedimu 4300 Lt trumpalaikė paskola jam buvo grąžinta į tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą (4 priedo 5,11,12 lapai). Tačiau UAB „A.“ 4013 sąskaitos „Kitos finansinės skolos“ apskaitos registre 2010-01-01 datai, įrašyta 5200 Lt skola nenustatytam asmeniui (4 priedo 13 lapas). (t.5, b.l.26)
Specialistė Vida Vanagienė patvirtino specialisto išvadas ir paaiškino, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ buvo patys pasitvirtinę įstatus, kuriose parašyta kad „jei tolimesnio tyrimo metu bus nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2/08-1 įrašytas į 2010-02-09 surašytą patalpas priėmimo punkto pardavimo sutartį nebuvo surašytas ar surašytas ne to asmens, kuris tuo laiku buvo įsigijęs bendroves akcijas, tuomet bendrovės direktorius A. P. parduodamas patalpas – praėjimo punktą ir pasirašydamas 2010-02-09 sutartį dėl minėtų patalpų pardavimo, nesivadovavo 2003-06-10 UAB „A.“ įregistruotų įstatų 7.3 punktu, kuriame kalbama, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę ir 16 punktu - priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo perleidimo nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievole“, ką teisingai nurodė specialistė, o specialisto išvada yra surašyta pagal pateiktus dokumentus ir ji nesikeistų net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad akcininkė pasirašė visus reikalingus dokumentus ir priėmė nutarimą parduoti akcijas. Dėl atsiskaitymų už mobilaus ryšio telefonų paslaugas, tai susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su naujai gynybos pateiktais dokumentais, gali paaiškinti, jog nebuvo tokio dokumento, kuris patvirtintų, kad tais telefonais naudojosi A. P., B., J., ar bendrovėje nedirbanti P., ar UAB „L. L.“. Pagal visą tvarką turėjo būti sutartis, turėtų būti parašytas tų telefono numerių perdavimas, kurie buvo perduoti, viskas tai turėjo būti įforminta, tačiau įmonė to nepadarė. Specialisto išvados 7 priedo 1 lape nurodyti 44428,25 Lt sutampa su gynybos naujai pateiktais dokumentais. Vadinasi specialistė klaidos nepadarė ir viską įvertino teisingai, tačiau specialistė negalėjo priskirti konkrečiam asmeniui telefono abonento, nes to pati įmonė nepadarė. Ne specialistės teisė yra išskirstyti telefonus pagal savo nuožiūrą. Specialistė išvados 13 priede (4 tomas, b.l. 140) yra įtraukusi į savo pažymą apie UAB „A.“ pardavimo dokumentų įforminimą, bet problema yra bendrovėje, o ne specialisto išvados surašyme, nes nėra sutarties, todėl specialistė negalėjo pasakyti, kad tai yra už telefonines paslaugas, nėra nurodyta telefonų numerių ir dėl to negalima pasakyti, kad UAB „L. L.“ naudojosi tais telefonais. Šioje vietoje įmonė nepadarė taip, kaip priklauso, tuo yra pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. Buhalterinė apskaita turi būti vedama tinkamai, objektyviai, palyginama, ko šiuo atveju nėra. Jeigu teismas pripažintų, kad tikrai konkretus žmogus naudojosi tuo telefonu, tai bylos 3 tome, b.l. 13 yra lentelė, kurioje nurodyta koks darbuotojas kokiu telefono numeriu naudojosi. J. P. teigė, kad naudojosi telefono numeriu 865944444, tai 2010 m. ji sunaudojo 401,11 lt, 2011 metai - 392,89 lt, 2012 metais - 1027,19 lt. Iš viso 1821,19 litų suma, o J. P. sumokėjo apie 6900 lt. Tačiau iš gynybos pateiktų J. P. banko sąskaitų išrašų nėra matyti, už kokį konkretų telefoną ji moka.
Įmonės buhalterijoje dėl J. P. išmokėtos sumos yra tik tiek duomenų, kad ji iš įmonės kasos yra gavusi 6902,97 Lt (pirmos išvados 9 lapas). Už 2902,97 Lt J. P. nepasirašė, kad juos gavo (išvados 4 lentelė). Iš to sektų, kad J. P. iš įmonės gavo 6902,97 Lt, jai nedirbant įmonėje ir nebūnant atskaitingų asmeniu, jai kažkokiu tai būdų įmonė išmokėjo, nors pagal nustatytą tvarką atskaitingas asmuo gali būti tik įmonėje dirbantis asmuo, kurio atžvilgiu turi būti parašytas vadovo įsakymas. Taip pat turi būti sudaroma avansinė apyskaita ir vyr. buhalteris nustato tvarką, kaip turi būti atsiskaitoma ir paprastai nustatoma, kad per mėnesį laiko turi atsiskaityti, tačiau viso to nėra. J. P. yra mokėjusi VST už UAB „A.“ ir jos suma yra mokėta 2010-01-06 – 355 lt, 2010-01-04 – 2147,97, 2010-01-12 - 2000 lt ir 2010-02-01 - 2247,39 lt. Iš viso būtų 7250,36 lt. iš kasos ji gavo 6902,97 lt., tačiau dokumentuose nėra parodyta už ką. Tretieji asmenys gali atsiskaityti už įmonę, tačiau lygiai taip pat tai turėtų būti apskaita. Apskaitos dokumentas nebūtinai turi būti PVM sąskaita-faktūra, tai galėtų būti buhalterinė pažyma, kurioje turėtų būti parašyta, kad J. P. skolinga UAB „A.“ 8000 Lt, kad sumokėti UAB „A.“ V. skolą - 4000 Lt, vadinasi yra toks susitarimas ir ji sumoka, tačiau tokio dokumento nėra. Jei būtų tokie dokumentai ir įmonė būtų tvarkingai viską surašiusi, tai pažeidimai nebūtų konstatuojami. Nesant dokumentų, negalima nustatyti įmonės veiklos.
Dėl A. P. pareikšto kaltinimo išvaisčius svetimą turtą, tai pirmos specialisto išvados 20 puslapyje 9 lentelėje yra parašyta, kad A. P. už pastatą gautus 220000 lt, panaudojo susidariusio antiišlaidžių padengimui, tačiau kitoje išvadoje specialistė yra nurodžiusi, kiek jis nepateisino dokumentais (antros išvados 13 lapas), kur aiškiai specialistės yra pasakyta, kad be dokumentų yra 153553,04 Lt. Avansinėje apyskaitoje dar jis du kartus padidino skolos likutį, kas sudarė 121669,85 lt.
Įrodymų vertinimas
Iš 2006-12-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad nukentėjusioji P. V. Ž. iš A. P. nupirko 25 vnt. UAB „A.“ Akcijų už 37 500 lt., iš J. K. nupirko 75 vnt. UAB „A.“ Akcijų už 45 000 Lt.
Kaltinamasis A. P. pripažįsta pasirašęs su P. V. Ž. UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau neigia gavęs iš pastarosios pinigus. Minėtas aplinkybes tvirtina ir bendrovės akcijas P. V. Ž. pardavęs J. K.. Tačiau nukentėjusioji P. V. Ž. ir liudytojas S. P. tvirtina, jog pasirašius su UAB „A.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, P. V. Ž. iš karto sumokėjo A. P. ir J. K. viso 82.500 litų, ką patvirtina jau minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kurios Įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo S. P. parodymais, kurios patvirtina jau įvardinti rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Nukentėjusioji P. V. Ž. neigia pardavusi, o liudytoja S. B. neigia iš pastarosios pirkusi UAB „A.“ akcijas, byloje nėra surinkta jokių minėtą sandorį patvirtinančių įrodymų, o jų teismui nepateikė ir A. P., todėl nesant jokio teisinio pagrindo, A. P., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, 2010-02-05 Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui pateikė Prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, apie UAB „A.“ pakeistus duomenis, prašydamas pakeisti VĮ „Registrų centras“ kaupiamus duomenis apie akcininkus, pateikė UAB „A.“ pagrindinės ir vienintelės akcininkės duomenų formą JAR-AF, nurodydamas S. B. anketinius duomenis bei gyvenamąją vietą, tuo pateikė žinomai melagingą informaciją, nors žinojo, kad S. B. akcijų nepirko, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė.
Kaip jau minėta, nors S. B. UAB „A.“ akcijų iš P. V. Ž. neįgijo ir bendrovės vienintele akcininke nebuvo, tačiau UAB „A.“ 2010-02-01 sprendimu Nr. 02/11-1 S. B., tariamai būdama vienintelė bendrovės akcininke, nusprendė pakeisti bendrovės įstatus ir įgaliojo A. P. pasirašyti naujos redakcijos įstatus ir pateikti juos Notarų biurui ir Registrų centrui, o iš UAB „A.“ 2010-02-08 Visuotino akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 02/08-1 matyti, jog S. B., tariamai būdama vienintele UAB „A.“ akcininke, nusprendė parduoti pastatą - praėjimo punktą ir paskyrė bendrovės direktorių A. P. pasirašyti visus su turto pardavimu susijusius. Nors specialisto išvada nustatyta, jog abiejuose minėtuose dokumentuose pasirašė pati S. B., tačiau pastaroji kategoriškai neigia buvusi bendrovės akcininke ir priėmusi tokius sprendimus, kaip atsirado jos parašai ant minėtų dokumentų, paaiškinti negali. Teigia, jog prieš 2010-02-14 išvykstant gyventi į Angliją, paliko A. P. tuščių popieriaus lapų su savo parašais. Kadangi sprendimas Nr. 02/11-1 ir protokolas Nr. 02/08-1yra pasirašyti ne faktinės bendrovės akcininkės P. V. Ž., o tokios teisės neturinčios S. B., todėl jie laikytini suklastotais. Tuo pagrindu, 2010-02-09 pirkimo – pardavimo sutartimi, UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus A. P., už 220000 litų pardavė, o I. A. nupirko praėjimo punktą 2H1p, esantį (duomenys neskelbtini). Specialisto tyrimu nustatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.02/08-1 įrašytas pardavimo sutartyje nebuvo surašytas ar surašytas ne to asmens, kuris tuo laiku buvo įsigijęs bendrovės akcijas, bendrovės direktorius A. P., parduodamas patalpas–praėjimo punktą ir pasirašydamas 2010-02-09 sutartį dėl minėtų patalpų pardavimo, nesivadovavo 2003-06-10 UAB „A.“ įregistruotų įstatų 7.3 punkto „Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę“: 7.3.16 punkto „priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektyvių prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo“ reikalavimų (3 priedo 13 lapas) ir dėl to įmonei ir akcininkams buvo padarytas 220000 Lt nuostolis. Tai, jog A. P. tvirtinimu, jis ir anksčiau be akcininkų susirinkimo sprendimo pardavinėdavo turtą, didesnį kaip 1/20 bendrovės įstatinis kapitalas, atsakomybės už šios veikos padarymą nešalina.
Kaltinamasis tvirtina, jog, kadangi bendrovė ‚A.“ jam buvo skolinga 300000 litų, tai iš I. A. už parduotą punktą gautus 220000 litų pasiėmė sau, kaip skolos dengimą. Tuo tarpu specialisto išvadomis nustatyta, jog I. A. iki sutarties sudarymo už praėjimo punktą sumokėjo 220000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą, kuriuos tą pačią dieną paėmė bendrovės direktorius A. P., kaip avansą atsiskaitymui ir šiuos pinigus naudojo ne tolimesniam bendrovės veiklos vystymui, o iki tiriamojo laikotarpio pradžios susidariusių savo antišlaidžių padengimui. Tačiau iš specialistų išvadų seka, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad realiai A. P. bendrovei paskolos nesuteikė, nenustatyta, kad A. P. paskolinti pinigai būtų naudojami bendrovės veikloje, o nustatyta, kad A. P. į savo avanso apyskaitą be pateisinamų dokumentų įrašė, kad 2007-01-01 datai bendrovė jau jam skolinga 58761,26 Lt antišlaidžių, tai yra skolos likutį sau, nepatvirtinęs apskaitos dokumentais, padidino 110717,48 Lt. Pagal tyrimui pateiktą avanso apyskaitą už 2008 m. sausio mėnesį nustatyta, kad A. P. į savo avanso apyskaitą be pateisinamų dokumentų įrašė, kad bendrovė 2008-01-01 datai Jam skolinga 326438,26 Lt antišlaidžių, tai yra skolos likutį sau, nepatvirtinęs apskaitos dokumentais, padidino 10952,37 Lt. 2009-12-31 datai, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė skolinga A. P. 310531,58 Lt antišlaidžių. UAB „A.“ surašytame apskaitos registre už 2010 metus įrašyta, kad bendrovė A. P. skolinga 302282,50 Lt antišlaidžių, tai yra A. P. į avanso apyskaitas įrašė, kad 302282,50 Lt, arba 87547,06 Eur išleido daugiau piniginių lėšų nei gavo iš bendrovės avanso atsiskaitymui. Tyrimo metu, iš pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad 2007-2009 metais A. P. buvo priskaityta 20919,20 Lt darbo užmokesčio, išskaityta 6988,81 Lt ir liko išmokėjimui 13930,39. Kokias pinigines lėšas A. P. galėjo naudoti antišlaidžių padidinimui iki 302282,50 Lt, tyrimo metu nenustatyta. Iš viso UAB „A.“ skola (antišlaidžiai) direktoriui A. P. be dokumentų padidinti 285962,89 Lt, tai yra 285962,85 Lt, arba 82820,58 Eur bendrovės veikloje nebuvo naudojami.
Atsižvelgiant į paminėtą, nustatyta, jog kaltinamasis A. P., neteistai pardavęs UAB „A.“ priklausantį ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą- praėjimo punktą 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautus kasos išlaidų orderiais pinigus, sumoje 220 000 litų (63731,17 eurų), neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pagrįsto realiomis ūkinėmis – finansinėmis operacijomis, išsimokėjo sau tariamai kaip avansinius atsiskaitymus, kasos išlaidų orderiuose nurodydamas pagrindą, kaip už atsiskaitymus su tiekėjais, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „A.“ didelę - 220 000 litų (63731,17 eurų) turtinę žalą, todėl jo veika kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.
Kaltinamasis A. P. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Taip pat paties A. P. parodymais, specialistų išvadomis nustatyta, jog kaltinamasis A. P., laikotarpiu nuo 2003-12-29 iki 2014-06-27, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ direktoriumi ir tuo pačiu laikotarpiu eidamas bendrovės kasininko pareigas, o nuo 2010-01-01 iki 2012-08-05 vykdydamas ir vyr. buhalterio pareigas, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo.
A. P. pagal BK 182 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, jog 2010-02-05 Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui pateikdamas prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, apie UAB „A.“ pakeistus duomenis, prašydamas pakeisti VĮ „Registrų centras“ kaupiamus duomenis apie akcininkus, pateikė UAB „A.“ pagrindinės ir vienintelės akcininkės duomenų formą JAR-AF, nurodydamas S. B. anketinius duomenis bei gyvenamąją vietą, pateikė žinomai melagingą informaciją, nors žinojo, kad S. B. akcijų nepirko, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, tokiu būdu apgaule, S. B. naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą- P. V. Ž. priklausantį turtą, 82 500 litų (23 893,65 eurų) vertės UAB „A.“ 100 procentų akcijų paketą.
A. P. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintinas šiais motyvais:
Jau byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. P., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, neturėdamas teisinio pagrindo, 2010-02-05 Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui pateikdamas prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, apie UAB „A.“ pakeistus duomenis, prašydamas pakeisti VĮ „Registrų centras“ kaupiamus duomenis apie akcininkus, pateikė UAB „A.“ pagrindinės ir vienintelės akcininkės duomenų formą JAR-AF, nurodydamas S. B. anketinius duomenis bei gyvenamąją vietą, pateikė žinomai melagingą informaciją, nors žinojo, kad S. B. akcijų nepirko, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Tačiau vien tokių duomenų, nesant teisinio pagrindo, apie akcininkų pasikeitimą pateikimas Valstybinei įmonei „Registrų centras“, kuri atlieka tik išviešinimo funkcijas, S. B. nuosavybės teisės į P. V. Ž. priklausantį turtą, 82 500 litų (23 893,65 eurų) vertės UAB „A.“ 100 procentų akcijų paketą nesukūrė, pastaroji ir toliau liko minėtos bendrovės akcijų savininke (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-06-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), todėl A. P. S. B. naudai jokiu būdu neįgijo P. V. Ž. nuosavybės teise priklausančio turto, 82 500 litų (23 893,65 eurų) vertės UAB „A.“ 100 procentų akcijų paketo.
Dėl paminėto, A. P. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl didelės vertės svetimo turto išvaistymo.
A. P. pagal BK 184 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, jog 2003-12-29 UAB „A.“ akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 03/12/29 paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriumi ir privalėdamas savo veikloje vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ir administracijos darbo reglamentu (įstatų 8.4. p.), vadovaudamasis suklastotu 2010-02-11 uždarosios akcinės bendrovės „A.“ sprendimu Nr. 02/11-1, kuriuo save, kaip bendrovės vadovą, įgaliojo pasirašyti naujos redakcijos Bendrovės įstatus ir su jais susijusius dokumentus pateikti Notarų biurui ir VĮ „Registrų centras“, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, pažeisdamas 2003-06-10 įmonės įstatų 7 punkto - visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka, reikalavimus, nepaisydamas 7.3.16 punkto (priimti nutarimą dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektyvinių prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo) reikalavimų, veikdamas priešingai bendrovės interesams, neturėdamas teisinio pagrindo, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. S. pateikė suklastotą 2010-02-08 uždaros akcinės bendrovės „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 02/08-01, kuriuo tariamai akcininkė S. B. nusprendė parduoti pastatą-praėjimo punktą 2H1p-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 220 000 Lt ir jį, kaip bendrovės direktorių įgaliojo pasirašyti visus su turto pardavimu susijusius dokumentus, šio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, 2010-02-09 notarė surašė pirkimo pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 2-945, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „A.“, atstovaujama jo paties, I. A. pardavė UAB „A.“ priklausantį praėjimo punktą 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 88,29 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), už 220 000 litus, kuriuos I. A. sumokėjo grynais, išrašant kasos pajamų orderius: 2010-02-01 AUC 0411 50000 Lt, 2010-02-02 AUC 0412 50000 Lt, 2010-02-03 AUC 0413 50000 Lt, 2010-02-04 AUC 0414 50000 Lt, 2010-02-09 AUC 0419 20000 Lt, taip išvaistė jo žinioje buvusį UAB „A.“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą- praėjimo punktą 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB „A.“ 220 000 Lt (63 716,40 eurų) žalą.
Tačiau A. P. pagal BK 184 str. 2 d. išteisintinas šiais motyvais.
Kaip jau nustatyta, kaltinamasis A. P., neteistai pardavęs UAB „A.“ priklausantį ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą- praėjimo punktą 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautus kasos išlaidų orderiais pinigus, sumoje 220 000 litų (63731,17 eurų), neturėdamas jokio teisinio pagrindo, pagrįsto realiomis ūkinėmis – finansinėmis operacijomis, išsimokėjo sau tariamai kaip avansinius atsiskaitymus, kasos išlaidų orderiuose nurodydamas pagrindą, kaip už atsiskaitymus su tiekėjais, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą, didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „A.“ didelę - 220 000 litų (63731,17 eurų) turtinę žalą, dėl ko jo veika kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą (turtinę teisę). Turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Taigi esminis turto iššvaistymo ir turto pasisavinimo objektyviųjų požymių skirtumas yra kaltininko elgesys su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu svetimu turtu. Turto iššvaistymo atveju – tai neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, o turto pasisavinimo atveju – tai neteisėtas, neatlygintinas, turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise). Būtent dėl šio objektyviųjų sudėties požymių skirtumų abi šios veikos to paties turto atžvilgiu negali pasireikšti – turtas (turtinė teisė) arba iššvaistoma, arba pasisavinama. Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad A. P. svetimas turtas – UAB „A.“ priklausęs pastatas – buvo ne neatlygintinai perduotas tretiesiems asmenims, bet neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, parduotas ir jį pardavus gautos lėšos be jokio objektyvaus pagrindo išmokėtos A. P., todėl nusikalstama veika kvalifikuotina ne kaip turto iššvaistymas, bet kaip turto pasisavinimas.
Dėl paminėto, A. P. veika kvalifikuotina tik pagal LR BK 183 str. 2 d., o pagal BK 184 str. 2 d. jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl svetimo turto išvaistymo.
A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 184 str. 2 d. už tai, jog laikotarpiu nuo 2003-12-29 iki 2012-12-31 būdamas UAB „A.“ direktoriumi, tuo pačiu laikotarpiu atlikdamas ir kasininko pareigas, o nuo 2010-01-01 iki 2012-08-05 vykdydamas ir vyr. buhalterio pareigas, turėdamas teisę veikti įmonės interesais, be teisėto pagrindo, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas paslaugas, 2010-01-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 01/05-1 išmokėjo 4000 Lt, 2010-02-01 kasos išlaidų orderiu Nr. 01/02-2 išmokėjo 2902,97 Lt, iš viso išmokėjo 6902,97 litus (1999,70 eurų), įmonėje nedirbančiai pil. J. P., kuri kaip asmuo gavusi pinigus pagal kasos išlaidų orderius nepasirašė, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą- UAB „A.“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „A.“ 6902,97 litų (1999,70 eurų) turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2010 iki 2012 metų, kai bendrovėje dirbo tik keturi darbuotojai, kreipėsi į UAB „T.“ dėl 20 vnt. mobiliojo ryšio telefono numerių suteikimo UAB „A.“ ir per tris metus už bendrovės veikloje realiai nenaudojamus 20 mobilaus ryšio telefono numerių, UAB“ T.“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 37021 litus, tokiais bendrais veiksmais išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės- 43923,97 Lt svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą.
Teisminio nagrinėjimo metu, prokuroras BPK 256 str. pagrindu, pateikė teismui prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinat šioje dalyje A. P. pagal LR BK 284 str. 1 d., tai yra tuo, jog jis, laikotarpiu nuo 2003-12-29 iki 2012-12-31 būdamas UAB „A.“ direktoriumi, tuo pačiu laikotarpiu atlikdamas ir kasininko pareigas, o nuo 2010-01-01 iki 2012-08-05 vykdydamas ir vyr. buhalterio pareigas, turėdamas teisę veikti įmonės interesais, be teisėto pagrindo, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas paslaugas, laikotarpyje nuo 2010 iki 2012 metų, kai bendrovėje dirbo tik keturi darbuotojai, kreipėsi į UAB „T.“ dėl 20 vnt. mobiliojo ryšio telefono numerių suteikimo UAB „A.“ ir laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 01 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už bendrovės veikloje realiai nenaudojamus 8 mobilaus ryšio telefono numerius, kuriais naudojosi įmonėje nedirbę ir jokiais teisiniais santykiais nesusiję asmenys, UAB “T.“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 17 797,57 litus, tokiais veiksmais išvaistė jo žinioje buvusį 17 797,57 Lt (5154,53 eurų) vertės svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą.
Dėl šios inkriminuojamos veikos kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, jog, kadangi bendrovės „A.“ sąskaitos buvo areštuotos, tai bankiniais pervedimais už UAB „A.“ paslaugas atsiskaitydavo jo žmona J. P. iš savo asmeninės sąskaitos nurodant, jog mokama už UAB „A.“, o jis jai pinigus už tai gražindavo grynaisiais. 2010-2011 metais to bendrovės buhalterijoje iš viso neapkaitydavo, o 2012 metais jau buvo pradėta tai apskaityti. Dėl inkriminuojamų 8 telefono abonentų, už kurių naudojimą liko nepadengta 17797 Lt., tai gali paaiškinti, kad dar J. P. dirbant bendrovėje, buvo davęs jai telefono abonentą, o jai išėjus iš darbo, pastarasis pas ją taip ir liko, tačiau už jo paslaugas jis pats apmokėdavo ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų. Dėl likusių telefonų abonentų, tai jais pasinaudodavo mama, vaikas, už ką jis sumokėdavo iš savo asmeninių lėšų, o kaip pasibaigdavo ir paties abonento limitai, tai jais pasinaudodavo ir pats, tačiau faktiškai likusieji 5 telefono abonentai buvo nenaudojami. Kadangi visi bendrovės turėti telefono abonentai buvo tęstiniai, sutartys būdavo pratęsiamos, todėl nutraukti minėtų 8 abonentų sutartis neturėjo galimybės, nes priešingu atveju būtų praradęs nuolaidas, kurių bendrovė gaudavo apie 4000 litų. Pripažįsta, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo betvarkė.
Kaip jau nustatyta, A. P., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-01-01. Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nėra paneigta kaltinamojo versija, jog 5 iš bendrovei priskirtų inkriminuojamų telefonų abonentų buvo nenaudojami, o likusias naudojosi A. P. žmona, vaikas, motina, tačiau už jų paslaugas A. P. mokėdavo iš savo asmeninių lėšų. Taip pat nepaneigta, jog pasibaigus paties abonento mėnesiniams limitams, jis pats, kaip bendrovės direktorius, pasinaudodavo likusiais turimais abonentais. Kaltinamojo teigimu, inkriminuojamų telefono abonentų bendrovė atsisakyti negalėjo, nes ji būtų praradusi taikomas nuolaidas už visus turimus telefonų abonentus, kas sudarytų apie 4000 litų į metus. Įvertinus minėtas aplinkybes, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog už inkriminuojamus 8 mobilaus ryšio telefono numerius, kuriais, kaip teigiama kaltinime, naudojosi įmonėje nedirbę ir jokiais teisiniais santykiais nesusiję asmenys, UAB “Tele-2“ už suteiktas paslaugas UAB „A.“ sumokėjo 17 797,57 litus iš savo lėšų, o be to, kaip nustatyta, dalimi telefono abonentų iš viso niekas nesinaudojo, o visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, A. P. pagal BK 184 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką (BK 222 str. 1 d.) ir nuoširdžiai gailisi.
BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu, nukentėjusiosios P. V. Ž., pareikštas civilinis ieškinys 82 500 Lt (23.893,651 eurų) sumai turtinei žalai atlyginti (1 tomas b.l.44 ) paliktinas nenagrinėtu, nes A. P. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimo terminai pratęstini iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to naikintini.
Skiriant bausmę A. P., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą sunkių nusikaltimų ir vieną - apysunkių nusikaltimų kategorijoms, į jo asmenybę – nusikalstamas veikas įvykdė pirmą kartą, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pasekmes, todėl jam, BK 54 str. 1 d., 2 d. pagrindais, už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau švelnesnės, negu sankcijose numatytas bausmės vidurkis.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai A. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tai yra taikant BK 75 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 308 str.,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., BK 222 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 183 str. 2 d. - 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Pagal BK 222 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridėjus švelnesnę, galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, A. P. paskirti pareigą, vykdytiną visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
tęsti darbą;
A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 184 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios P. V. Ž. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 100,00 % , t. y. 100 (vieną šimtą) vardinių paprastųjų UAB ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pnaikinti.
Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį pastatą - praėjimo punktą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą:
į žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - sodo namelį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nuosavybės teise priklausančius A. P.,į A. P. priklausančias 41/259 žemės sklypo, registro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias A. P., G. N. K., I. Š.;į A. P. priklausančias 163/288 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias A. P., R. K.;į A. P. priklausančias 2543/88737 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias A. P., J. P., UAB „D.“, G. V., UAB „G. I.“, D. L., UAB „A.“, K. Š., J. R., UAB „E.“, UAB „D.“, UAB „H.“, UAB „A.“, I. A., A. Š., UAB „M.“, UAB „G.“, G. N., UAB „K.“, UAB „T.“, M. K., B. K., J. K., Lietuvos Respublikai;į kitus statinius (inžinierinius) - automobilių stovėjimo aikštelę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);į kitus statinius (inžinierinius) - mechanizmų stovėjimo aikštelę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);į pastatą - administracinį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.