Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-2090-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
e2-2090-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19845-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
L. Š., V. Š.
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2090-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-19845-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant ieškovams L. Š., V. Š., jų atstovui advokato padėjėjui K. A.,atsakovui R. V. (R. V.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š. ir V. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. (R. V.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 669,51 Eur nuostolių atlyginimą, 1 574,79 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–10; 3 t., b. l. 8–9).

Ieškovai, jų atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2017-06-16 tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo R. V. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl ieškovų buto adresu (duomenys neskelbtini) remonto. Nurodė, kad šalys susitarė, kad rangovas savo jėgomis bei rizika atliks bendrus buto apdailos darbus, pasirūpins reikiamomis medžiagomis bei perduos užsakovams darbų rezultatą nustatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais. Pagal sutartį atsakovas už 4 753,62 Eur sumą įsipareigojo darbus pradėti 2017-06-16 ir baigti 2017-09-01. Ieškovai atsakovui sumokėjo 4 297,39 Eur, tačiau atsakovas iki 2017-09-01 atliko tik nedidelę sutartį darbų dalį. Nurodė, kad šalys sutartimi susitarė, jog rangos darbai bus laikomi baigtais, kai atsakovas perdavimo-priėmimo aktais juos perduos, o ieškovai – priims, tačiau atsakovas užsakovams neperdavė nei vieno jo tinkamai atlikto darbo rezultato ar jo etapo. Be to, ir atlikti darbai buvo nekokybiški, sugadintos panaudotos medžiagos, bute buvę baldai. Tai, kad butas tapo praktiškai netinkamas gyventi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo antstolė R. S.. Paaiškino, kad ieškovai buvo priversti samdyti kitą asmenį, kuris atliktų buto remontą iš naujo. Nurodė, kad už atliktus darbus ieškovai E. P. sumokėjo 2 384 Eur, taip pat patyrė 110 Eur išlaidas už baldų išvalymą nuo statybinių dulkių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsakovui už darbą bei medžiagas pagal sutartį sumokėjo 4 297,39 Eur ir įvertinus, kad atlikta darbų, kurių nereikėjo taisyti už 121,88 Eur, iš atsakovo turėtų būti priteista 4 175, 51 Eur pagal sutartį sumokėtų pinigų, taip pat 1 574,79 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 13–16), nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, jog su juo 2017-06-05 susisiekė atsakovė L. Š., kuri paklausė ar atsakovas galėtų jos bute adresu (duomenys neskelbtini) išklijuoti vonioje plyteles bei įrengti pakabinamas gipso plokštės lubas. Atsakovas nurodė, kad sutiko atlikti minėtus darbus. Paaiškino, kad vėliau ieškovė paprašė suremontuoti visą jos butą, kol ji bus užsienyje. Atsakovas sutiko atlikti remonto darbus ir paskaičiavo darbų bei medžiagų sąmatą. Kadangi suma ieškovei buvo per didelė ji atsisakė kai kurių darbų. Paaiškino, kad šalims susitarus dėl buto remonto, 2017-06-16 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią darbai už 4 753,62 Eur sumą turėjo būti pradėti 2017-06-16, o baigti 2017-09-01. Paaiškino, kad darbai buvo pradėti 2017-06-19, atsakovas vėlavo juos atlikti ir nebaigė sutartu laiku, nes ieškovai laiku nepervesdavo pinigų. Nurodė, kad atsakovas turėjo kai kurias medžiagas pirkti už savo pinigus, buvo priverstas papildomai dirbti kitus sutartyje nenumatytus darbus. Paaiškino, jog po kiekvieno atlikto darbų etapo butą ateidavo apžiūrėti ieškovų dukra, be to, pats atsakovas ieškovei siųsdavo atliktų darbų fotonuotraukas. Kadangi ieškovai pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė, sakė, jog viskas yra matoma, perdavimo-priėmimo aktų nereikia, todėl jie nebuvo rašomi. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog kai kurie darbai buvo padaryti nekokybiškai, juos reikia taisyti, tačiau darbų jis atliko už 1 200 Eur, taip pat sumokėjo apie 800 Eur už medžiagas bei dažus, todėl šios sumos turėtų būti atimtos iš reikalaujamos priteisti sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017-06-16 ieškovai su atsakovu sudarė rangos sutartį dėl statybos baigimo apdailos darbų adresu (duomenys neskelbtini) atlikimo, pasirašė sutarties priedus (1 t., b. l. 11–17). Ieškovai atsakovui už jo atliekamus darbus minėtame bute pervedė dalimis 4 297,39 Eur (1 t., b. l. 18–20). 2017-08-30 atsakovas ieškovams pateikė įsakymą dėl 884,42 Eur sumokėjimo, taip pat dėl laikino darbų sustabdymo (1 t., b. l. 67, 134; 2 t., b. l. 63). 2017-09-01 ir 2017-09-06 antstolė R. S. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus su priedais (1 t., b. l. 21–52, 68–87). 2017-09-01 E. P. sudarė lokalinę buto remonto sąmatą (1 t., b. l. 55). 2017-09-28 ieškovai su E. P. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimą aktą (1 t., b. l. 54). 2017-09-29 ieškovė pagal sąskaitą-faktūrą už atliktas valymo paslaugas sumokėjo 110 Eur (1 t., b. l. 65–66). 2017-10-03 antstolė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., b. l. 56–64). 2018-04-16 E. P., dirbantis pagal verslo liudijimą, pateikė išvadą dėl atsakovo atliktų darbų apimties ir kainos, kurie nebuvo perdaryti iš naujo ir buvo panaudoti ištaisant jo darbų trūkumus bei užbaigiant buto remontą (1 t., b. l. 53; 3 t., b. l. 10–12). Atsakovas į bylą pateikė savo metinę pajamų deklaraciją, taip pat atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų buto remontui sąmatą bei CD diske pateikė atliktų remonto darbų nuotraukas (2 t., b. l. 4–11; 3 t., b. l. 1–7, popierinės bylos l. 67). Byloje taip pat pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos apie atsakovo ir ieškovų išlaidas buto adresu (duomenys neskelbtini) remontui, degalams (2 t., b. l. 12–55, 158–170; 3 t., b. l. 17–19). Atsakovas pateikė jo sudarytą prekių buto remontui sąrašą (1 t., b. l. 100–103, 150–155). Pateiktas buto adresu (duomenys neskelbtini) planas bei nekilnojamojo turto duomenų byla (2 t., b. l. 155–157). Taip pat pateiktos sienų dažų palečių nuotraukos (3 t., b. l. 20–26). Byloje buvo apklausti liudytojai E. P., Z. J. ir I. R..

Dėl sumokėtos pagal sutartį sumos ir trūkumų šalinimo nuostolių priteisimo

CK 6.672 str. nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Šiuo atveju šalių sudaryta sutartis dėl buto remonto patvirtina, kad atsakovas kaip rangovas įsipareigojo ieškovams (fiziniams asmenims) jų šeimos poreikių tenkinimui atlikti tam tikrą darbą – viso buto remontą. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, jie vertintini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja CK 6.672 str. – 6.680 str. nuostatos.

Byloje nustatyta, jog ieškovai su atsakovu sudarė rašytinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas R. V. įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti bendrus buto adresu (duomenys neskelbtini) apdailos darbus, išvardytus sutarties 1.1 punkte, už 4 753,62 Eur. Į šią kainą įėjo darbo jėgos, medžiagų ir transportavimo kainos. Darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti nuo 2017-06-16 iki 2017-09-01 (1 t., b. l. 15). Ieškovai nurodė, jog atsakovas iki 2017-09-01 atliko tik nedidelę dalį sutartų darbų ir visiškai nekokybiškai, dėl to buvo sugadintos panaudotos statybinės medžiagos ir ieškovai, šalindami atsakovo darbo defektus, turėjo samdyti kitą rangovą, faktiškai iš naujo atlikti buto remonto darbus ir pirkti naujas medžiagas. Ieškovai prašo grąžinti jiems visą pagal sutartį atsakovui sumokėtą 4 297,39 Eur sumą, priteisti 1 616,23 Eur delspinigių, 2 384 Eur patirtus nuostolius dėl defektų šalinimo ir 110 Eur nuostolių už baldų valymą nuo statybinių dulkių.

Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

Ieškovai nurodė, kad sutartyje nustatytu terminu atsakovas rangos sutarties neįvykdė. Vėlavo atlikti darbus, o tiek kiek atliko remonto darbų, jie visi faktiškai buvo nekokybiški. Seną sienų apdailą gramdė diskine įranga, todėl atliko daug pjūvių, kas didino medžiagų išeigą. Nuėmė seną vonios grindų dangą, tačiau grindis išbetonavo kreivai, nelygiai. Blogai paruošė sienų ir grindų paviršius plytelių klojimui. Parketlentes buvo sudėjęs pusėje virtuvės ir svetainėje, bet jas reikėjo išardyti ir perdėti, nes vaikštant grindys bangavo. Virtuvėje viena siena buvo tokia kreiva, kad negalėjo pakabinti spintelių. Niekur nespėjo iškloti plytelių. Nudažė tik virtuvės ir svetainės sienas ir lubas, bet labai nekokybiškai. Gipso kartono lubas sumontavo tik virtuvėje, taisyti jų nereikėjo. Taip pat tambūre apšiltino tik vieną sieną. Miegamojo net nepradėjo remontuoti. Nustatytu terminu nebaigęs buto remonto ir nepranešęs ieškovams, atsakovas susirinko darbo priemones ir pasišalino iš objekto.

Liudytoja I. R. byloje paaiškino, jog tėvai buvo užsienyje, todėl ji prižiūrėjo atsakovo atliekamus darbus. Nors sutartis turėjo būti pradėta vykdyti 2017-06-16, tačiau buvo savaitgalis, todėl atsakovas pradėjo dirbti tik pirmadienį. Pirmiausia atliko paruošiamuosius darbus, o visi defektai pasimatė, kai pradėjo dažyti. Viskas buvo kreiva, nelygu, žadėjo pataisyti, bet nepataisė. Jokių atliktų darbų perdavimo aktų nerašė, o 2017-08-30 su visais savo daiktais dingo ir nebepasirodė. Liudytoja Z. J. paaiškino, kad ji yra ieškovės kaimynė. Kaimynė paprašė, kad liepos pabaigoje nuvažiuotų pažiūrėti, kaip vyksta bute darbai. Nuvažiavus ištiko šokas. Virtuvėje grindys nelygios, įėjus vos nenuvirto. Visiškas chaosas. Atsakovas sakė, kad jam trūksta pinigų. Tą savaitę atsakovas dirbo tik vieną dieną.

2017-09-01 ieškovų prašymu antstolis konstatavo atsakovo palikto buto būklę. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su nuotraukomis nurodyta, jog prieškambario siena, kurioje yra įėjimo į butą durys, ir dar viena siena iškaltos gipso kartono plokštėmis. Apie durų staktą iškalta neištisiniais gipso kartono plokštės gabalais. Sienos nenutinkuotos, nenudažytos. Prieškambario grindys ir lubos – be apdailos. Koridorius – be apdailos. Vonios patalpoje pastatytas klozetas. Grindys išbetonuotos nelygiai, duobėtos. Sienos ištinkuotos nelygiai. Lubos iškaltos gipso kartono plokšte, nedažytos. Virtuvėje grindys išbetonuotos, ant dalies grindų sudėtos parketlentės. Sienos ir lubos išdažytos. Sienos prie lubų išteptos baltais dažais. Išdažyta nelygiai. Apie langą ištinkuota nelygiai. Siena, prie kurios pastatyta spintelė – kreiva. Sienos dalis tarp pakabinamų ir pastatomų spintelių plytelėmis neišklijuota. Kambario grindys išklotos parketlentėmis. Vaikštant grindys vietomis linguoja, prie krašto po palange grindų dangos kraštai pasikėlę į viršų. Sienos ir lubos išdažytos nelygiai, vietomis matosi apatinis sluoksnis. Lubų ir sienų sandūros linija nelygi. Konstatuojama, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebaigtas remontuoti, remonto darbai atlikti nekokybiškai, sąlygų gyventi nėra (1 t., b. l. 21–46, popierinis variantas prijungtas apžiūrai prie bylos).

Liudytojas E. P. byloje patvirtino, jog jis ieškovų užsakymu taisė atsakovo darbo defektus ir nurodė, jog darbai buvo atlikti tikrai labai nekokybiškai. Vonioje grindyse buvo palikta apie 3 cm didžiulė duobė, ją reikėjo užlyginti, sienos nebuvo paruoštos plytelių klojimui. Koridoriuje liudytojas taip pat turėjo prasilyginti sienas, paviršius atsakovo buvo glaistytas, šveistas, bet nekokybiškai, viską reikėjo perdažyti. Virtuvėje buvo kreivi angokraščiai, reikėjo keisti naujais. Turėjo lyginti sieną, kur kabėjo spintelė. Viską reikėjo perglaistyti ir perdažyti. Lubų gipso kartonas liko, tik reikėjo perglaistyti. Nekokybiškai nudažyta, nes matėsi teptuko brūžiai. 61,52 kv. m kambaryje liudytojas lygino ir tinkavo vieną sieną (kapitaliai), likusias sienas ir visas lubas teko perglaistyti ir perdažyti. Grindis teko išlupti, nes jos pūtėsi. Teko pertvarkyti angokraščius. Tambūre buvo ant vienos sienos uždėtas gipso kartonas. Liudytojas uždėjo gipso kartoną ant kitos sienos. Prie lauko durų siena išmūryta kreivai. Teko klijuoti gipsą iš lauko pusės, glaistyti ir dažyti. 69,95 kv. m ploto kambario atsakovas net nepradėjo remontuoti.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, jog atsakovas nustatytu terminu rangos sutarties neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių susiklosčius vartojimo rangos teisiniams santykiams, atsakovui, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (1 t., b. l. 43). Atsakovas darbus turėjo atlikti trimis etapais (1 t., b. l. 15), tačiau darbai buvo atliekami labai chaotiškai, netvarkingai, pažeidžiant nustatytus etapų terminus. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis (1 t., b. l. 70–82). Paties atsakovo ruoštos sutarties 4.2 punktas numatė, jog rangovas privalo visus darbus, kurie bus paslėpti kitais darbais ir konstrukcijomis (vadinamuosius „paslėptus darbus“) pateikti užsakovo priėmimui, įspėjęs jį apie tai mažiausiai prie 1 darbo dieną bei įforminti paslėptų darbų aktą. Sutarties 3.5.4 punktas nustatė, kad rangovas įsipareigoja laiku ir tinkamai informuoti užsakovą apie atliktų darbų etapus bei apie atliktų darbų priėmimo-perdavimo datą bei pateikti užsakovui atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktus. Atsakovas šių imperatyvių sutarties nuostatų nesilaikė ir jokių tarpinių darbų atlikimo aktų užsakovams neteikė. Sutarties 4 .4 punktas nustato, kad darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Nepaisant to, pasibaigus sutarties terminui, atsakovas nepranešęs užsakovams ir nesurašęs jokio galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, 2017-08-31 savavališkai nutraukė darbus ir paliko faktiškai tik pradėtą ir nebaigtą remontuoti butą. Ieškovų pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ir pradėti darbai buvo atlikti labai nekokybiškai, nes iš esmės viską reikėjo perdaryti. Iš dalies tai pripažino ir pats atsakovas. Ieškovai byloje nurodė, jog bandė atsakovui skambinti, jo ieškojo, kad ištaisytų savo darbo trūkumus ir užbaigtų buto remontą, tačiau jis telefonu neatsiliepė, todėl teko kreiptis teisinės pagalbos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nurodytu savo teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo at- veju konstatuotina, jog sutartis nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes, pasibaigus sutarties terminui, būtent atsakovas, neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, nutraukė darbus ir pasišalino iš objekto. Atsakovas byloje pateikė 2017-08-30 savo rašytus įsakymus, kad stabdo buto remonto darbus dėl ieškovų atliktų pažeidimų (1 t., b. l. 134) ir pareikalavo ieškovų jam sumokėti 884,42 Eur sumą (1 t., b. l. 135). Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat pateikė jo pirktų statybinių medžiagų sąrašą ir pirkimo kvitus(1 t., b. l. 150–152, 2 t., b. l. 12–55). Teismas pažymi, jog atsakovas reikalaudamas ieškovų sumokėti papildomai, padidino sutarties kainą, nors sutarties 2.4 punktas numato, kad rangovas negali reikalauti padengti išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog į šalių sutartą kainą įėjo darbo jėgos, medžiagų ir transportavimo kainos (sutarties 2.2 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jau 2017-08-08 dieną ieškovai atsakovui buvo pervedę 4 297,39 Eur, t. y. beveik visą sutartyje numatytą sumą, nors atsakovas vieno kambario tuo metu net nebuvo pradėjęs remontuoti. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesąžiningai vykdė savo įsipareigojimus ir, siekdamas iš ieškovų gauti kuo didesnę pinigų sumą, kėlė jiems nepagrįstus reikalavimus, todėl konstatuotina, jog sutartis, nepabaigus darbų, nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo ieškovams teiktų pretenzijų teismas plačiau nepasisako, nes atsakovas byloje dėl to priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nereiškė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakovu sutarties, atsakovo darbo trūkumai yra esminiai, dėl kurių ieškovai negalėjo naudotis butu ir jame gyventi, turėjo samdyti kitą rangovą, kad šis ištaisytų visus trūkumus ir pabaigtų buto remontą. Esant tokiai situacijai, ieškovai pagrįstai prašė grąžinti jų sumokėtą 4 297,39 Eur kainą. Kadangi atsakovas, šiurkščiai ir esmingai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, aplaidžiai ir neatsakingai žiūrėjo į sutarties vykdymą, teismas sprendžia, jog toks vartotojų teisių gynimo būdas šiuo atveju yra proporcingas ir protingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nors atsakovas nurodė, kad bute paliko tam tikrą nepanaudotų statybinių medžiagų kiekį ir atliko kokybiškai darbų už 1 780,10 Eur (3 t., b. l. 7), tačiau atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kuris pagal rangos sutartį buvo būtinas, palikdamas objektą, su ieškovais nepasirašė, todėl teismas konstatuoja, jog savo teiginių neįrodė.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino reikalavimą ir jį sumažino 121,88 euru (3 t., b. l. 8–9), todėl grąžintina atsakovams suma sudarytų 4 175,51 Eur. Tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovai savo rašytiniame pareiškime (3 t., b. l. 8–9) pripažino, kad atsakovas atliko darbų, kurių nereikėjo perdaryti, už 723,27 Eur (678,09 Eur darbai ir 45,18 Eur už paliktas nesunaudotas medžiagas), bet nurodė, kad iš šios sumos turėtų būti atimta 158,01 Eur suma už atsakovo neatliktus elektros darbus. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad sutarties vykdymo metu užsakovai nusprendė, kad elektros darbus atliks ne atsakovas, bet elektrikas, o už tą sumą atsakovas turėjo sudėti gipso kartono lubas. Dėl šių lubų ieškovai pretenzijų neturėjo, jos buvo sudėtos kokybiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šios sumos minusuoti nėra pagrindo. Ieškovai taip pat nurodė, jog už papildomas medžiagas šalinant atsakovo darbo trūkumus, jie sumokėjo 443,38 Eur (2 t., b. l. 158–170), todėl ši suma taip pat turėtų būti atimama iš 723,27 Eur, tačiau teismas su tuo nesutinka, nes ieškovai reikalavimo dėl 443,38 Eur nuostolių už atsakovo sugadintas medžiagas priteisimo byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pripažino, jog atsakovas bute atliko darbų už 723,27 Eur, teismas šią sumą atima iš grąžintinos ieškovams sumos ir iš atsakovo priteisia grąžinti ieškovams 3 574,12 Eur pagal sutartį sumokėtų pinigų.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovai tai pačiai savo pažeistai teisei apginti naudoja du gynimo būdus – pagal sutartį sumokėtos kainos grąžinimą ir 2 384 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Teismas pažymi, kad užsakovai, įgyvendinę teisę į sumokėtos kainos grąžinimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir dar prašyti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Toks ieškovų teisių gynimas būtų neproporcingas, nes ieškovų buto remontas būtų atliktas vien atsakovo sąskaita. Vadovaujantis šiais argumentais, ieškovų reikalavimą dėl 2 384 Eur nuostolių, patirtų šalinant atsakovo darbo trūkumus, priteisimo teismas atmeta.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovai taip pat, patikslinę reikalavimą, prašė, remiantis 5.3 sutarties punktu, priteisti iš atsakovo 1 574,79 Eur delspinigių (3 t., b. l. 8–9).

Šalys sutartimi nustatė, kad už sutartyje nurodytų terminų nesilaikymą užsakovas turi teisę reikalauti sumokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas nustatytu sutartyje terminu, t. y. iki 2017-09-01, sutartyje numatytų rangos darbų neužbaigė, tai iš jo už laikotarpį iki bylos užvedimo (2017-10-04) už 34 dienas nuo grąžintinos ieškovams sumos (4 017,50 Eur) priteistina 1 215,20 Eur delspinigių (3 574,12x1x34/100=1 215,20 Eur).

Dėl nuostolių už baldų išvalymą priteisimo

Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti 110 Eur išlaidų, kurias jie sumokėjo už baldų valymą nuo statybinių dulkių (1 t., b. l. 65–66). Ieškovai nurodė, jog atsakovas, atlikdamas remonto darbus, nesiėmė jokių apsaugos priemonių statybinių dulkių kiekiui sumažinti, t. y. neįstatė kambario durų, kuriame buvo sunešti visi baldai, neįrengė jokios laikinos užuolaidos iš polimerinės plėvelės, neuždengė baldų jokia plėvele, nenaudojo dulkių siurblio ar kitų priemonių, todėl dirbo labai netvarkingai ir neišsaugojo ieškovų baldų. Baldų vaizdas matyti nuotraukose prie antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., b. l. 24).

Teismas sprendžia, jog minėti nuostoliai (1 t., b. l. 65–66) atsirado būtent dėl netinkamo atsakovo elgesio vykdant šalių sudarytą sutartį, todėl yra pagrindas juos priteisti iš atsakovo (CK 6.249 str., CK 6.251 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Byloje ieškovai sumokėjo 189 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 254 Eur už antstolio paslaugas ir 700 Eur už advokato paslaugas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Pažymėtina, jog ieškovai 189 Eur žyminį mokestį sumokėjo nuo 8 407,62 Eur sumos, tačiau bylos nagrinėjimo metu minėtą sumą sumažino iki 8 244,30 Eur, nuo kurios mokėtina žyminio mokesčio suma yra 185 Eur. Taigi viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 177 Eur. Šiuo atveju ieškovams, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, dalis žyminio mokesčio nėra grąžinama.

Tenkinus ieškovų reikalavimus iš dalies (59 proc.), ieškovams iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina išlaidų suma sudaro 694,43 Eur (1 177 Eur x 59 proc. / 100 proc. = 694,43 Eur).

Valstybė šioje byloje patyrė 12,39 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo priteistinos 7,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis), iš ieškovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 574,12 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 12 ct) sumokėtus pagal rangos sutartį, 1 215,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų 20 ct) delspinigių, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 899,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 694,43 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,55 Eur (septynis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė