Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir I. P. ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl nuomos mokesčio priteisimo, žemės sklypų atlaisvinimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, priteisti iš atsakovų žemės nuomos mokesčio skolą, nuostolius, paskirti atsakovams A. K. ir J. K. baudą už kiekvieną dieną, kurią praleidžiamas teismo sprendimu nustatytas terminas atlaisvinti žemės sklypus, taip pat priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidasIeškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose užsiimti bet kokia žemės ūkio veikla, juos apsėti. Nurodė, kad atsakovai neteisėtai, be jokio pagrindo, ieškovams nutraukus žemės nuomos sutartį, naudojasi ieškovams priklausančiais žemės sklypais, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Uždraudė atsakovams apsėti ar užsiimti bet kokia kita žemės ūkio veikla ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus teisę nusiimti 2017 metų derlių. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į ieškovų pareikštą ieškinio reikalavimą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir paskirtį, yra pagrindas pripažinti, kad nepritaikius ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Atsižvelgė į tai, kad ieškinyje yra vienas iš reikalavimų – įpareigoti atsakovus atlaisvinti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus bei į tai, kad ieškovai nuo nuomos sutarties nutraukimo (2016 m. gruodžio 31d.) negali naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, nes jie yra atsakovų apsėti. Siekiant išvengti tolimesnio ieškovų nekilnojamojo turto naudojimosi suvaržymų, jeigu jų ieškinys būtų tenkinamas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.Nurodo, kad jis su ieškovais 2014 m. spalio 25 d. sudarė žemės sklypų nuomos sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir žodžiu susitarė dėl papildomų žemės sklypų nuomos, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip jau sudaryta 2014 m. žemės sklypų nuomos sutartis. Šalių sudarytose žemės sklypų nuomos sutartyse numatyta, kad sutartis baigiasi, kai sueina nustatytas nuomos terminas, kai sutartis nutraukiama prieš terminą abipusiu susitarimu.Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.564 str. 1 d., nutraukė žemės nuomos sutartį, išsiuntę 2016 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 30 d. pranešimus, nes atsakovas nemokėjo žemės mokesčio. Tačiau, atsakovo teigimu, šalys, sudarydamos žemės nuomos sutartį, laisva valia nusistatė sau kitokias žemės nuomos nutraukimo sąlygas nei kad numato įstatymas.Apeliantas sutinka mokėti šalių sutartą žemės sklypo nuomos mokestį, tik šiuo metu negali vykdyti savo prievolės dėl kitoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.Pažymi, kad žemės nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs, sutartis negali būti nutraukta vienašališkai netgi atsakovui nemokant žemės nuomos mokesčio. Todėl reikalavimas dėl sklypų atlaisvinimo yra aiškiai nepagrįstas ir negalės būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino kaip ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo kriterijų.Apelianto nuomone, laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nes teismas neišlaikė teisėtų šalių interesų pusiausvyros. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės ginčo sklypų, jeigu nebus įsiteisėjęs sprendimas, nuėmus 2017 m. derlių, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, įdirbti, laukai liks dirvonuoti arba juos dirbs ieškovai, arba jie bus išnuomoti tretiesiems asmenims. Atmetus jų ieškinį, susidarys netoleruotina situacija, kuomet teisėtas nuomininkas bus atsakovas, o žemės sklypus bus įdirbę jau kiti asmenys.Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovų teisių nepažeistų, nes ieškovai galėtų gauti atlygį už žemės sklypų naudojimą.Dėl nurodytų priežasčių žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), , kurių teisėtu naudotoju laikomas atsakovas, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Dėl kitų žemės sklypų atlaisvinimo ginčo nėra, apeliantas triplike nurodė, kad sutinka juos atlaisvinti iki 2017 m. spalio 31 d., todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti juos apsėti ar užsiimti kita žemės ūkio veikla, jeigu reikalavimą dėl jų atlaisvinimo atsakovas pripažįsta. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai M. P. ir I. P. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti pilna apimtimi.Nurodo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad yra kilusi reali grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įvykdymui, nes atsakovas ne tik, kad nemokėjo, nemoka ir niekada nemokės nuomos mokesčio, bet net savavališkai užvaldęs svetimus sklypus juos dirba ir deklaruoja NMA. Atsakovo argumentai, kad jis laikinai negali vykdyti įsipareigojimų ieškovams, t.y. mokėti nuomos mokesčio dėl 2016 m. sausio 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-26-1005-2015 dėl santuokos nutraukimo jam pritaikytų laikinų apsaugos priemonių yra melagingi kaip ir visos kitos atsakovo nurodytos aplinkybės. Minėta teismo nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas leido atsakovui mokėti nuomos mokestį ieškovams.Teismas konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl jis negali ir negalės atsiskaityti su ieškovais. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali ir pagrįsta grėsmė sprendimo įvykdymui ne tik dėl sklypų atlaisvinimo, bet ir ieškovų patirtos žalos išieškojimo.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikė nei vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo, leido atsakovui net savavališkai užgrobtuose sklypuose nusikulti derlių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apelianto nuomone, teismas, priimdamas nutartį, nevertino ieškovų reikalavimo pagrįstumo. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, nenagrinėja bylos iš esmės ir netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teismas nors to konkrečiai ir nenurodė, bet pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.Pagal teismų praktiką, ne tik detalių motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Taigi atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovų reikalavimo pagrįstumo yra atmestinas. Apelianto argumentai, kad šalių sudarytoje nuomos sutartyje nebuvo numatyta galimybė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, todėl ieškovai, net atsakovui pažeidinėjant sutartį, to negali padaryti, nepagrįsti. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Taigi ieškovai, atsakovui pažeidinėjant sutarties sąlygas nemokant žemės nuomos mokesčio, turėjo teisę pasinaudoti įstatyme numatytu savo teisių gynimo būdu, nutraukti žemės nuomos sutartį, nors ir sutartyje tokia galimybė nebuvo numatyta. Byloje pagal nurodytas aplinkybes nėra nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo ir negali mokėti žemės nuomos mokesčio. Apelianto argumentai, kad to jis negali padaryti dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, paneigti bylos rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad teismas, taikydamas atsakovo turto areštą, leido jam atsiskaityti su ieškovais pagal sudarytą žemės nuomos sutartį. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būtent būsimo, galimai ieškovams palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui uždrausta toliau vykdyti žemės ūkio veiklą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau leista nusiimti 2017 metų derlių. Apeliacinės teismo nuomone, šiuo atveju nėra nepagrįstai daugiau, nei būtina, suvaržytos atsakovo teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas. Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudoti žemės sklypus, išskyrus derliaus nusiėmimą, yra susijusi su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais. Nepritaikius šių priemonių ir atsakovui apsėjus laukus, ieškovai net ir teismui priėmus galimai palankų sprendimą, negalėtų naudotis savo nuosavybe, taip būtų pažeistos jų, kaip žemės savininkų, teisės. Atsakovas žemės nuomos mokesčio ieškovams nemoka, teismas yra konstatavęs, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Akivaizdu, kad ieškovų teisės pažeidžiamos. Be to, atsakovas skunde nurodo, kad sutinka atlaisvinti ieškovams priklausančius atitinkamus žemės sklypus, taigi nors ir skundžia pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės jo teisių daugiau nei būtina, nesuvaržys. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.